NAUJIENOS

Visos kategorijos
  / BNS (Arno Strumilos) nuotr./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių rajone bedarbis – kone kas penktas darbingo amžiaus žmogus

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 08:12 Balandžio 02d. 2021

Kėdainių rajone metas skambinti pavojaus varpais – čia darbo jau neturi kone kas penktas darbingo amžiaus žmogus. Tai – vienos iš skaudžiausių karantino pasekmių.

Užimtumo tarnyba (UT) praneša, kad palyginti su kitomis savivaldybėmis Kauno apskrityje, Kėdainių rajono savivaldybėje šių metų kovo 1 dieną registruoto nedarbo lygis yra didžiausias – 19,1 proc., tuo tarpu šalies nedarbo rodikliai kiek mažesni – 16,1 proc.

Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, daugiau nei pusė (51,5 proc.) darbo neturinčių asmenų Kėdainių r. savivaldybėje ieško nekvalifikuoto darbo./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Lietuvoje vasarį situacija šiek tiek gerėjo

UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Rinkos aikštei“ sakė, jog vasarį į Lietuvos UT klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,5 tūkst. naujų klientų – 19,8 proc. mažiau nei sausį ir 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Jau metų pradžioje stebėjome stabilesnę situaciją darbo rinkoje, tai rodė paskutiniais metų mėnesiais mažėjanti naujų klientų registracija. Tačiau vasarį šoktelėjus ir darbo ieškančių asmenų įdarbinimo, ir užimtumo rodikliams bei augant darbo jėgos paklausai, galime įžvelgti pasibaigusį nuosmukio laikotarpį rinkoje.

Kaip įprastai, tikėtina, jog šį mėnesį labiau atsivers sezoniniams darbams imlūs statybos ir žemės sektoriai“, – teigiamomis prognozėmis dalijosi M. Jankauskienė.

Jos teigimu, gerėjantys darbo rinkos rodikliai rodo ir tai, kad per antrąjį karantiną darbo rinka yra paveikta gerokai mažiau nei per pirmąją pandemijos bangą.

„Įmonės dabar yra labiau prisitaikiusios prie karantino taisyklių ir veiklos ribojimų, mažiau neapibrėžtumo, padeda ir užtikrintumas dėl valstybės paramos teikimo – kompensuojamas 100 proc. darbuotojų, esančių prastovose, darbo užmokestis.

Visa tai leido įmonėms išsaugoti darbuotojus bei imtis drąsesnių sprendimų – skelbti daugiau laisvų darbo vietų“, – kalbėjo UT atstovė.

Situacija darbo rinkoje Kėdainių rajone

M. Jankauskienė skaičiuoja, kad šių metų kovo 1 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje registruota 5,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 19,1 proc. darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų.

„Tarp registruotų darbo neturinčių ieškančių asmenų beveik 40 proc. yra penkiasdešimties ir vyresni asmenys.

Beveik 38 proc. trisdešimties–keturiasdešimt devynerių metų amžiaus asmenys ir kiek daugiau nei 22 proc. – jaunimas (16–29 m.).

Beveik trečdalis – 1,6 tūkst. (30,3 proc.) – darbo neturinčių asmenų Kėdainių r. savivaldybėje – ilgalaikiai bedarbiai, iš jų 1,3 tūkst. – vyresni nei 25 metų asmenys, neturintys darbo ilgiau nei vienerius metus.“

Nors bedarbių skaičius nėra džiuginantis, tačiau vasario mėnesio statistika nuteikia kiek optimistiškiau.

„Per šių metų vasarį registruoto nedarbo lygis Kėdainių rajono savivaldybėje sumažėjo 0,2 proc. punkto.

Vasarį UT per mėnesį įregistruotų darbo neturinčių skaičius – mažiausias nuo 2020 metų sausio, registruotų laisvų darbo vietų skaičius – didžiausias per paskutinius keturis mėnesius (nuo 2020 metų lapkričio)“, – sakė M. Jankauskienė.

Jos teigimu, palyginti su kitomis savivaldybėmis Kauno apskrityje, Kėdainių r. savivaldybėje šių metų kovo 1 d. registruoto nedarbo lygis – didžiausias (19,1 proc.).

„Kėdainių rajono savivaldybė, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, pagal registruotą nedarbo lygį patenka į savivaldybių, kuriose didžiausias nedarbas, dvidešimtuką – užima 16–17 vietą (tarp 60 savivaldybių), – pažymėjo UT atstovė spaudai. – Pavyzdžiui, didžiausias registruotas nedarbo lygis šalyje – Lazdijų savivaldybėje (24,3 proc.), mažiausias – Neringos savivaldybėje (8,3 proc.), šalies vidurkis – 16,1 proc.“

Kėdainių r. savivaldybė, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, pagal registruotą nedarbo lygį patenka į savivaldybių, kuriose didžiausias nedarbas, dvidešimtuką – užima 16–17 vietą (tarp 60 savivaldybių). M. Jankauskienė

Darbo jėgos pasiūla pagal profesijas ir profesijų grupes

M. Jankauskienė pastebėjo, kad daugiau nei pusė (51,5 proc.) darbo neturinčių asmenų Kėdainių rajono savivaldybėje ieško nekvalifikuoto darbo.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros komandos vadovės Živilės Kazlauskaitės teigimu, labai svarbu kaip įmanoma greičiau išvystyti likusią Kėdainių LEZ teritoriją, kas leistų suformuoti apie 80 ha teritorijos, tinkančios investiciniams projektams.„Daugiausia registruotų bedarbių asmenų ieško krovikų, parduotuvės pardavėjų, nekvalifikuotų augalininkystės ūkio darbininkų, kiemsargių ir giminiškų profesijų darbininkų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, kitur nepriskirtų nekvalifikuotų darbininkų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, kitur nepriskirtų nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, – vardijo pašnekovė. – Daugiausia registruota darbo neturinčių pagal profesijų grupes: specialistų ir vadovų grupėje: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, paslaugų darbuotojų ir pardavėjų grupėje: parduotuvių pardavėjai, kvalifikuotų darbininkų grupėje: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, dažytojai, o nekvalifikuotų darbininkų grupėje: krovikai, nekvalifikuoti augalininkystės ūkio darbininkai, kiemsargiai, biurų ir kitų įstaigų valytojai.“

Laisvos darbo vietos

Paklausta, kas daugiausiai registruoja laisvas darbo vietas, M. Jankauskienė sakė: „Nuo metų pradžios daugiausia laisvų darbo vietų Kėdainiuose registravo apdirbamosios pramonės įmonės. Jų registruojamos laisvos darbo vietos sudarė trečdalį (33 proc.) per minėtą laikotarpį pateiktų darbo pasiūlymų.

Iš jų daugiausia darbo pasiūlymų pateikė mėsos perdirbimo ir konservavimo veiklą vystančios įmonės.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, apdirbamosios pramonės registruotų laisvų darbo vietų skaičiaus išaugo 4 procentais.

Antroje vietoje pagal registruotų laisvų darbo vietų skaičių Kėdainiuose – įmonės, vykdančios didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių veiklą (16 proc. nuo visų laisvų darbo vietų, registruotų nuo šių metų pradžios). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, darbo pasiūlymų skaičius iš tokią veiklą vykdančių darbdavių sumažėjo 48,3 procentais.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklą vykdančios įmonės nuo šių metų pradžios registravo 70 darbo vietų, t. y. 40,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Ženklaus sezoninių darbo pasiūlymų suaktyvėjimo nefiksuota: nuo metų pradžios registruoti 6 tokio darbo pasiūlymai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1.“

Kai kurių pasiūlymų kiekis sumažėjo

Nuo šių metų pradžios pusė (50,3 proc.) darbo pasiūlymų, registruotų Užimtumo tarnyboje šalies mastu, skirti kvalifikuotiems darbininkams, iš jų – ketvirtadalis skirti mėsininkams ir žuvų darinėtojams (94). Kiti – judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams (36), kepėjams ir konditeriams (28), statybininkams (18), pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams (18), elektromechanikams ir elektromonteriams (18) bei kitiems specialistams.

Ieškančių mėsininko ir žuvų darinėtojo darbo šiais metais Kėdainiuose neregistruota.

„Nekvalifikuotiems darbininkams skirta beveik trečdalis (29,6 proc.) laisvų darbo vietų, registruotų nuo metų pradžios. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, šiais metais sumažėjo darbo pasiūlymų paslaugų darbuotojams ir pardavėjams bei kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės darbininkams“, – pastebėjo UT atstovė.

Kita vertus, turime didelį paketą pasiūlymų savivaldybei bei visam regionui, kur verta investuoti bei gerinti investicinę aplinką, tam, kad būtų pritraukta daugiau įmonių investicinių projektų. Pradedant nuo to, jog vienas iš esminių elementų pritraukiant investicijas yra kvalifikuotų specialistų pasiūla, todėl daugelis veiksmų galėtų būti nukreipta būtent į šios pasiūlos užtikrinimą. Ž. Kazlauskaitė

Darbo paieškos išmoka

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui, pasikeitė ir darbo paieškos išmokos gavimo sąlygos.

Anot M. Jankauskienės, ji skiriama tik tiems darbuotojams, kurie darbo neteko ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Be to, darbo paieškos išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas ar kai jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į UT metu nėra pasibaigęs.

„Darbo paieškos išmoka bus mokama viso karantino laikotarpiu ir dar 1 mėnesį jam pasibaigus. Darbo paieškos išmokos dydis bus 33 proc. MMA, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka, – paaiškino specialistė. – Nuo 2021 metų sausio 1 dienos MMA padidinus iki 642 eurų, darbo paieškos išmoka nuo sausio mėnesį siekė 211,86 euro.“

Pasak Živilės Kazlauskaitės, labai svarbu kaip įmanoma greičiau išvystyti likusią Kėdainių LEZ teritoriją, kas leistų suformuoti apie 80 ha teritorijos, tinkančios investiciniams projektams./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Turi pasiūlymų savivaldybei

Nors praėjusių metų pradžioje prasidėjusi pandemija nemažai žmonių paliko be darbo, tačiau tai nesutrukdė dviem stambiems investuotojams – Ukrainiečių kompanijai „Kormotech“, gaminančiai naminių gyvūnų pašarus, ir JAV–Anglijos–Vokietijos „Linde Gas“ oro skaidymo gamyklai – pradėti savo veiklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

Tiesa, darbo vietų jose kol kas nėra sukurta daug. Gamyba naujoje „Linde Gas“ gamykloje yra visiškai automatizuota, rankinio darbo čia nėra. Procesą prižiūri operatoriai, todėl šiuo metu čia dirba tik 3 žmonės.

Tuo metu „Kormotech“ ketina įdarbinti daugiau nei 60 žmonių.

Dvi minėtas įmones per pastaruosius metus į Kėdainių LEZ pritraukusi tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė, paklausta, ar artimiausiu metu galima tikėtis daugiau investuotojų, o kartu ir naujų darbo vietų, teigė, jog atskleisti ateities užsienio investuotojų planų dažniausiai nėra galimybės, kadangi privaloma laikytis konfidencialumo reikalavimų su investuotojais.

„Kita vertus, turime didelį paketą pasiūlymų savivaldybei bei visam regionui, kur verta investuoti bei gerinti investicinę aplinką, tam, kad būtų pritraukta daugiau įmonių investicinių projektų.

Pradedant nuo to, jog vienas iš esminių elementų pritraukiant investicijas yra kvalifikuotų specialistų pasiūla, todėl daugelis veiksmų galėtų būti nukreipta būtent į šios pasiūlos užtikrinimą, – atkreipė dėmesį Ž. Kazlauskaitė. – Siekiant pritraukti gamybos sektoriaus įmones į regioną, būtina orientuoti profesinių mokyklų studijų programas į tas sritis, kurios susijusios su apdirbamąja gamyba ir inžinerine pramone. Pavyzdžiui, reikėtų ruošti CNC ar kitų metalo apdirbimo staklių programuotojus, elektromechanikus, su elektronikos įrenginių gamyba susijusius specialistus ir kitų specialybių atstovus.“

Trūksta specialistų ir infrastruktūros

Pašnekovė taip pat pabrėžė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos priešaušryje prasidėję automatizacijos bei skaitmenizacijos procesai palies daugelį sektorių, o informacinių ir ryšių technologijų srities žinios taps būtinos labai plačiam specialistų ratui.

„Todėl rajono švietimo įstaigos IT kompetencijas turėtų integruoti į visas mokymo programas profesinėse ir netgi bendrojo ugdymo mokyklose.

O tam, kad regiono vaikai labiau rinktųsi tas specialybes, kurios reikalingos vietiniam verslui, būtinas efektyvus profesinis orientavimas bendrojo ugdymo mokyklose bei mokinių skatinimas dalyvauti tiksliųjų ir gamtos mokslų, kitaip vadinamų STEAM sričių, neformalaus ugdymo programose“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Anot jos, kalbant apie investuotojus iš gamybos sektoriaus, pastarųjų metų poreikiai rodo vis didesnių sklypų paklausą – 10–15 ha, 30–35 ha ar didesnių, siekiančių 70 ha ar net iki 100 ha. Tokio dydžio sklypų, kuriuose būtų pilnai užtikrinta visa reikalinga infrastruktūra, trūksta visoje Lietuvoje.

„Atsižvelgiant į tai, labai svarbu kaip įmanoma greičiau išvystyti likusią Kėdainių LEZ teritoriją, kas leistų suformuoti apie 80 ha teritorijos, tinkančios investiciniams projektams.

Šiam tikslui pasiekti pirmas svarbiausias infrastruktūrinis patobulinimas turėtų būti paviršinio vandens sistemos ir melioracijos sutvarkymas.

Taip pat papildomai reikalinga atlikti vidinės gatvės rekonstrukciją ir apšvietimą, pabaigti projektą, susijusį su telekomunikacijų tinklų atvedimu, – dabartines problemas vardijo Ž. Kazlauskaitė. – Galiausiai, siekiant Kėdainių pramoninei zonai tapti išskirtine visoje Lietuvoje, galima būtų investuoti į pramoninio vandentiekio įvedimą bei reikalinga galvoti apie papildomą vandenvietės įrengimą.“

Renkasi darbus didmiesčiuose

Nemažai naujų arba besiplečiančių įmonių yra aplink Kėdainius esančiuose didmiesčiuose – Kaune, Panevėžyje. Todėl agentūros regionų plėtros komandos vadovės nuomone, nemažai darbuotojų iš Kėdainių vyksta dirbti būtent į šiuos miestus.

„Reikia turėti galvoje, jog darbo jėgos mobilumo laipsnis mažėja proporcingai mažėjant darbuotojų kvalifikacijai, – pastebėjo Ž. Kazlauskaitė. – Kai kurios savivaldybės tikrai skiria didesnes paskatas organizuojant transportą ir užtikrina galimybę atsivežti reikiamus darbuotojus į esamas įmones, atsižvelgia į tinkamų tvarkaraščių ar viešojo transporto maršrutų sudarymą.“

16 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!