NAUJIENOS

Visos kategorijos
Virtuali diskusija „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui.
  • NAUJIENOS
  • Aruodas
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

RinkosAikste.lt - 11:25 Vasario 23d. 2021

Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos.

Pokyčiai reikalingi

Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės.

„Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, negalime sau leisti ilgiau laukti.

Tik žinios ir inovacijos gali padėti ūkininkams spręsti dabartines ir būsimas problemas. Svarbiausia į šiuos išbandymus pažvelgti kaip į galimybę atsisakyti kai kurių pasenusių sampratų bei pasitelkti mokslo naujoves“, – sako europarlamentaras Juozas Olekas.

Skaitmeninti jau pradėta

Ūkininkai jau šiandien dalyvauja daugelyje skaitmeninimo procesų, todėl jų bijoti nereikia, o valstybės institucijos turi aiškiau apie tai informuoti, – įsitikinęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Pavyzdžiui, Lietuvoje jau 2005 m. įdiegta gyvulių apskaita, 2009 m. – elektroninis pasėlių deklaravimas. Savo ruožtu bičių augintojai internete gali nurodyti avilių koordinates, o ūkininkai – deklaruoti laukų tręšimo laiką, kad bitininkai iš anksto galėtų tam pasiruošti.

Planuojama pasitelkti technologijas

Tyrimai rodo, kad žemės ūkis Europoje yra mažiausiai skaitmeninta ekonomikos šaka, turinti didžiausią potencialą šioje srityje. Tarp svarbiausių ateities technologijų – robotika, ūkio valdymo sistemos, didieji duomenys, bepilotės skraidyklės, palydovinės technologijos ir dirbtinis intelektas.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius teigia, kad šiuo metu sukaupta per mažai duomenų apie šalies dirvožemį, o jau planuojamos investicijos leis užtikrinti tikslųjį tręšimą. Sudaromi tręšimo žemėlapiai padės taupyti trąšas ir išvengti perteklinio jų naudojimo.

Jo teigimu, robotizacija ypač svarbi pieno sektoriuje, o su didžiaisiais duomenimis susijusios inovacijos leis geriau valdyti gamtines ir technologines ūkininkavimo rizikas. Savo ruožtu K. Starkevičius pastebi, kad trūksta skaitmeninimo melioracijos srityje – iš viso Lietuvoje veikia apie 60 tūkst. sistemų, tačiau duomenys dažnai tebėra tik popieriuje.

Paslaugų poreikis

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė Rasa Melnikienė pabrėžia, kad skaitmeninimas Lietuvoje neturėtų susitelkti vien į naujos technologijos įsigijimą, nes šioje srityje šalis ir taip yra viena iš pirmūnių ES. Anot jos, žemės ūkyje vertėtų labiau plėtoti skaitmenines paslaugas, nes tai padidintų efektyvumą ir leistų jomis pasinaudotų smulkesniems ūkiams.

„Reikėtų susitelkti į prioritetus, kur nauda ūkininkams akivaizdi – ligų prevenciją, tręšimo optimizavimą bei apskaitos procesų skaitmeninimą. Neturint patikimos informacijos apie savo ūkį, sunku priimti patikimus sprendimus.

Platesniu mastu greitus rezultatus atneštų ūkininkų pardavimų platformos, leidžiančios efektyviau pasiekti pirkėjus, vertėtų daugiau konsultavimo ir mokymo priemonių perkelti į internetą“, – sako R. Melnikienė.

Sunku prisitaikyti prie pokyčių

Prisitaikyti prie laukiančių pokyčių gali padėti skaitmeninių inovacijų centrai. Tiesa, pasak tokio centro „AgriFood Lietuva“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, šia pagalba dabar gali naudotis tik įmonės, o ne pavieniai ūkininkai. Jos teigimu, iki šiol naujovių diegimą taip pat stabdo nepasitikėjimas pažanga, žinių ir gebėjimų stoka, nenoras investuoti ar siekis greitai gauti grąžą.

Savo ruožtu ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad žemės ūkyje, kitaip nei pramonėje, veikia daug skirtingų įrenginių ir robotikos atsiperkamumas nėra toks spartus, todėl ūkininkai visų pirma renkasi greitesnę naudą atnešančias investicijas. Jis pabrėžia, kad sunkiausia šioje srityje mažesniesiems, todėl vertėtų į tai atsižvelgti skirstant paramą.

Atveria galimybių 

Anot R. Melnikienės, skaitmeninimas atveria galimybę Lietuvai tapti žemės ūkio technologijų eksportuotoja, taip pat pritraukti jaunų žmonių į tuštėjančius regionus. Jis gali paversti žemės ūkį patrauklesne, mažiau rutinine veikla, kurią galima derinti su kitais darbais.

EP narys J. Olekas pabrėžia, kad pokyčiams reikia įveikti ir psichologines kliūtis, daugiau bendradarbiauti. Jo teigimu, Europos Parlamentas jau balsavo už tai, kad nuo 2023 m. bent 4 proc. ES paramos lėšų atitektų jauniesiems ūkininkams, kurie galėtų paskatinti inovacijas regionuose.

Kviečiame dalyvauti kitoje EP biuro Lietuvoje ir „AgriFood Lietuva“ rengiamoje virtualioje diskusijoje apie skaitmeninimą žemės ūkyje, kuri vyks kovo 18 d. Daugiau informacijos ieškokite digitalfarm.lt

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!