GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Valstybinė darbo inspekcija daugiausia dėmesio skiria pavojingiausioms nelaimingų atsitikimų darbe įvykti sritims ir jas aktyviai kontroliuoja – joms koncentruojami patikrinimai.  / BNS (Luko Balandžio) /„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Dėl pažeidžiamų teisių darbuotojams vis dar trūksta drąsos kreiptis į institucijas

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 08:23 Gegužės 04d. 2021

Nepaisant to, kad pasaulį apgaubė pandemija, o didžiąją dalį pasaulio šalių sukaustė karantinai, darbų saugos prievaizdai vis tiek fiksuoja pažeidimus darbo vietose. Mat ne visos jos uždarytos. Tiesa, daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, pažeidimus aptikti sudėtingiau.

Tačiau lyginant pastarųjų kelerių metų statistiką matyti, jog nelaimingų atsitikimų skaičius darbo vietoje kito nežymiai.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigia, jog nuo 2016 iki 2020 metų šalies mastu (duomenys apimant visą Lietuvą) mirtinų nelaimingų atsitikimų (NA) darbe skaičius mažėjo atitinkamai nuo 45 iki 34 atvejų.

Kito ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius: 2016 – 131, 2017 – 150, 2018 – 126, 2019 – 125 ir 2020 – 132.

Daugiau apie nustatomus pažeidimus, nelaimes ir tai, kad net ir dirbdami iš namų žmonės gali kreiptis į VDI dėl, jų nuomone, pažeidžiamų jų teisių, kalbamės su S. Balčiūnu.

– Kokia situacija darbų saugos srityje pastaraisiais metais? Žinoma, karantinas turbūt pakoregavo statistiką, tačiau žvelgiant į ikikarantininį laikotarpį, ar ji gerėja?

– Daugiausia NA Kėdainių rajone įvyksta apdirbamojoje gamyboje ir šiek tiek žemės ūkyje. Stebima, jog lengvų NA darbe sumažėjo dėl to, kad per karantiną žmonės mažiau judėjo, pritaikius judėjimo tarp savivaldybių ribojimus.

Lengvų nelaimingų atsitikimų Kėdainių r. savivaldybėje įvyko: 2017 m. – 39, 2018 m. – 35, 2019 m. – 30, o 2020 m. – 31 atvejis.

Bendrai NA darbe situacija gerėja, nepaisant karantino. Stebimas nuosaikus situacijos gerėjimas.

Iš viso NA (lengvi, sunkūs, mirtini) Kėdainių r. savivaldybėje: 2017 m. – 44, 2018 – 36, 2019 – 31, 2020 – 32.

Daugiausia NA Kėdainių rajono savivaldybėje įvyksta apdirbamojoje gamyboje ir šiek tiek žemės ūkyje.

S. Balčiūnas: „Dažniausiai pasitaiko profesinės rizikos vertinimo pažeidimai. Profesinė rizika apima ir netinkamų darbų organizavimą, netinkamų darbo įrenginių organizavimą.“Sunkūs NA darbe Kėdainių rajono savivaldybėje: 2017 m. – 2, 2018 m. – 1, 2019 m. – 0, 2020 m. – 1 žemės ūkio sektoriuje.

Mirtinų NA darbe Kėdainių rajono savovaldybėje:

2017 m. – 3, iš jų 2 žemės ūkio, 1 apdirbamoji pramonė, 2018 m. – 0, 2019 m.– 1 statybos, 2020 m. – 0.

– Kokiose srityse dažniausiai pažeidžiamos darbų saugos taisyklės?

– VDI daugiausia dėmesio skiria pavojingiausioms NA darbe įvykti sritims ir jas aktyviai kontroliuoja – joms koncentruojami patikrinimai.

Jei tas sritis daugiausiai tikrinam, jose ir nustatom daugiausiai pažeidimų.

– Kokia situacija yra dabar, karantino laikotarpiu, kai labai daug žmonių dirba tiesiog nuotoliniu būdu?

– Pavojingiausiuose sektoriuose darbai nėra sustabdyti, todėl NA darbe rizikos išlieka ypač statybos, žemės ūkio, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Šių pavojingiausių sektorių veikla nesustojo ir per karantiną, dėl to ir NA kardinaliai nemažėja.  

– Ar įmanoma susekti ir įvertinti kokius nors pažeidimus darbuotojų atžvilgiu? Jei taip, kokie tai būna pažeidimai? Ar apie juos praneša patys darbuotojai, ar VDI specialistai juos aptinka?

– Ir patys rašo skundus, ir VDI inspektoriai atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. Dažniausiai pasitaiko profesinės rizikos vertinimo pažeidimai. Profesinė rizika apima ir netinkamų darbų organizavimą, netinkamų darbo įrenginių organizavimą.

– Galbūt daugelis žmonių net nežino, kad dirbant nuotoliniu būdu taip pat gali būti pažeistos jų teisės. Kaip žmonėms tai įvertinti, įrodyti ir kada jau verta kreiptis į VDI?

– Pirmiausia, darbuotojai turėtų įvertinti nuotolinio darbo privalumus: sutaupomas lėšas vykstant į darbo vietą ir kitas patiriamas sąnaudas. Jokio skirtumo, ar darbuotojas dirbs darbo vietoje, ar namuose, darbo teisės ir darbuotojų saugos reikalavimai yra tie patys.

– Ar skiriasi sritys, kuriose pažeidžiama darbo sauga, skirtinguose regionuose, ar visur problemos tos pačios?

– Pažeidimų paplitimo skirtumus lemia, kokios ekonominio sektoriaus sritys yra vystomos regione. Pvz., Kėdainiuose, Panevėžyje intensyviau vystomas žemės ūkis, todėl ten daugiau žemės ūkio srityje NA ir pažeidimų. Vilniuje vystomi daugiau statybos darbai. Priklauso nuo to, kokia veiklos ekonominė rūšis vyrauja regione.

Telefoninių paklausimų gaunama daugiau dėl darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, bet tai labai susiję su COVID-19 pandemija, saugos ir sveikatos užtikrinimu esant karantino situacijai.

– Dažnai įsivaizduojame, jog darbų saugos pažeidimai vyksta statybų objektuose, gamyklose. Bet turbūt nebūtinai tokiuose objektuose jie vyksta, tačiau yra ir biuruose... Jei taip, gal galėtumėte įvardinti, kokie jie būna ir galėtų būti?

– Visų pirma, veiksniai skirstomi į pavojingus ir kenksmingus. Pavojingi tie, kai darbuotojui staigiai pakenkiama. Kenksmingi – kai darbuotojai suserga profesinėmis ligomis, jos formuojasi ilgą laikotarpį. Dirbant biure yra daugiau kenksmingų veiksnių, kurie gali lempti kaulų-raumenų sistemos ligas ir kt., kurios susiformuoja per ilgą laiką atliekant tuos pačius veiksmus, todėl biuruose yra svarbi ergonomika.

Apšviestumas, patalpų drėgnumas, temperatūra, vėdinimas, ergonomika – šių ir kitų panašių veiksnių atitikimas normoms ir lemia, ar bus pakenkta darbuotojo sveikatai. Visi supranta, kad biure galima paslysti nukritus, tačiau tai reti atvejai.

Jokio skirtumo, ar darbuotojas dirbs darbo vietoje, ar namuose, darbo teisės ir darbuotojų saugos reikalavimai yra tie patys. S. Balčiūnas

– Kaip apskritai darbuotojai jaučiasi darbovietėse dabar, t.y. ar jie jaučiasi saugesni, labiau vertinami nei tai būdavo, tarkim, prieš dešimtmetį?

– Stebima, jog daugėja skundų dėl darbe patiriamų psichosocialinių veiksnių, o dėl darbo vietos įrengimo ir pan. – mažėja.

– Ar gerėja darbdavių kultūra darbuotojų atžvilgiu? Jei taip, kaip gerėja, t.y. kuo tai pasireiškia? Kaip manote, kodėl?

– Darbdavio kultūrą galima apibrėžti plačiau arba siauriau ir vertinant pagal skirtingus kriterijus. Jei vertinsime, kad aprūpinimas darbo priemonėmis, įrenginiais, technologijomis padeda darbuotojui geriau jaustis darbe, tai viskas gerėja. Ar gerėja darbdavių požiūris, tai yra kitas klausimas. Galima sakyti, kad jis keičiasi, tačiau reikėtų atlikti tyrimus, kad galėtume pasakyti, kiek jis gerėja, kokiose srityse ir pan. VDI yra kontroliuojanti institucija, tokių rodiklių nefiksuojame.

– Žvelgiant Jūsų, kaip specialisto akimis, ko mums, lietuviams, dar trūksta, kad galėtume vadintis aukštos kultūros darbdavių ir darbuotojų šalimi, regionu?

– Trūksta dar darbuotojo ir darbdavio susikalbėjimo, dėmesio, bendražmogiškų savybių. Ir nors darbuotojai yra labiau informuoti apie jų galimai pažeistas teises, dar trūksta drąsos kreiptis, kad ir dėl tų pačių NA darbe.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Baigėsi 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Kelrodis informacijos triukšme
10:03 Gegužės 11d. 2021
img

Šaravų ąžuolas po šešių šimtmečių tarė „sudie“ (FOTOGALERIJA)

Kelrodis informacijos triukšme
1
11:17 Gegužės 06d. 2021
img

Karantinai sumažino eismo įvykių, bet pablogino psichologinę būseną

Kelrodis informacijos triukšme
10:00 Balandžio 23d. 2021
img

Nuo liepos neįgalieji galės turėti asmeninį asistentą

Kelrodis informacijos triukšme
09:16 Balandžio 21d. 2021
img

Nemokamos psichologų konsultacijos pandemijos metu žmonėms reikalingos

Kelrodis informacijos triukšme
08:22 Balandžio 16d. 2021
img

Svarbu, kad tėvystė ir motinystė būtų sąmoninga

Kelrodis informacijos triukšme
12:59 Balandžio 01d. 2021
img

„TikTok“ fenomenas ir ką apie tai turi žinoti tėvai

Kelrodis informacijos triukšme
10:32 Kovo 21d. 2021
img

„Tikrai tikiu, kad galime išgelbėti Žemę“

Kelrodis informacijos triukšme
09:53 Kovo 16d. 2021

SKELBIMAI

touched by digitouch!