gerai rašo
Globalizacija veikia visas nacionalines kalbas ir šių procesų vien savivertės stiprinimu suvaldyti neįmanoma. Zygmuntas Baumanas, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų, yra sukūręs tokį laikmečio pavadinimą ‒ „takioji realybė“. Tai laikas, kai viskas dėl technologijų, žmonių mobilumo ir vadinamosios „copy-paste“ epochos labai greitai keičiasi, kinta vidiniai reiškiniai, pvz., žinių vertės, turinys, niveliuojasi raiška, maišosi tradicijos ir t. t.
Nacionalinės kalbos mūsų laikmečiu tampa takios: tarptautinėse korporacijose, mokslo institucijose bendraujama angliškai, visas visuomenes veikia migracija, jos tampa įvairiatautės dėl žmonių mobilumo, kalbinės bendruomenės daug sparčiau kuriasi užsienyje, prekių ženklai sėkmingai veikia tik kaip tarptautiniai, turizmas iki pandemijos generuodavo didžiules pajamas. Tai nuo mūsų valios nepriklausantys procesai. Nors korona žmones kiek pristabdė, bet takiosiosios epochos kol kas neatšaukė. Deja, naujus reiškinius, daug labiau veikiančius kalbos socialinę raidą, nei žodžio bebras kirčiavimas, mes kalbos politikoje išleidžiame iš akių. Tik valstybė gali įvertinti, kokią kalbos politiką ji palaikys pasikeitusiomis sąlygomis, kaip elgsis su „takiąja“ lietuvių kalba. Nuo bendrosios kalbos politikos ir jos šiuolaikinio komunikavimo priklausys ir sociokultūrinė kalbos vieta visuomenėje, o tai reiškia ir vadinamoji mažoji onomastika ‒ miesto / regiono įkalbinimas per viešuosius užrašus. Juk būtent per juos kalba miestas su savo gyventojais ir svečiais. Deja, naujo Kalbos įstatymo neturime, daugiakalbystės beveik netiriame.
2020-12-03 10:24:23
Skaitytojas
Vietoje kompiuterių salono- reikia rašyti vaizduoklio salonas. Bus lietuviškai!
2020-12-03 10:02:01
et
„Ar patiktų „Lazdynės“ duona su riešutais, ar užsuktumėte į vaikų kavinę „Skruzdėlynė“ ar „Žiogučiai“? Visi šie vardai yra senieji mūsų krašto vietovardžiai, dabar jau išbraukti iš juridinės vartosenos. Ar negaila jų užmiršti? Juk tai nematerialusis paveldas, ryšys su protėviais. O dažnas kavinės ar grožio salono savininkas sako, kad nėra toje lietuvių kalboje gražių žodžių ir pavadina savo įmonę, įstaigą, gaminį ... angliškai.
2020-12-03 06:14:13
Geras
Grażi ir protinga moteris.
2020-12-03 05:33:27
Mantas
ar tiesa, kad Svedienes vieta savivaldybeje uzims Jorune? O merui ruosiama nauja patareja Marijosiene?
2020-12-03 01:54:13
Ked
Kiek teko vazinet po kitas salis, maciau uzrasu tai savoj saly sava kalba , o ne anglu kalba prikeverzota. Lietuviai pradaznos skuros visaip tik ne lietuviskai. Kaip senoveje lietuviskai tik mužikai sneka.
2020-12-03 00:10:00
Onutė
Ta tai ir prie grinkiaus, ir prie zootechniko. prisitaiko.
2020-12-02 20:59:37
Pratybos Kėdainiuose: susišaudymai, sprogimai, gaisrai ir teroristinis aktas (GALERIJA)
Kėdainius budino baikeriai
Pristatyta penktoji išeivijos rašytojo knyga
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Norėdami sužinoti daugiau apie juos spauskite
čia. Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“
arba naršykite toliau. Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų
priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas
atsiunčiamas.
Komentuoti