NAUJIENOS

Visos kategorijos
  • NAUJIENOS
  • Aktualijos
  • Angliškas įmonės pavadinimas – globalumo ženklas? O gal provincialumo?

Angliškas įmonės pavadinimas – globalumo ženklas? O gal provincialumo?

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.

Komentarai

  • gerai rašo Globalizacija veikia visas nacionalines kalbas ir šių procesų vien savivertės stiprinimu suvaldyti neįmanoma. Zygmuntas Baumanas, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų, yra sukūręs tokį laikmečio pavadinimą ‒ „takioji realybė“. Tai laikas, kai viskas dėl technologijų, žmonių mobilumo ir vadinamosios „copy-paste“ epochos labai greitai keičiasi, kinta vidiniai reiškiniai, pvz., žinių vertės, turinys, niveliuojasi raiška, maišosi tradicijos ir t. t. Nacionalinės kalbos mūsų laikmečiu tampa takios: tarptautinėse korporacijose, mokslo institucijose bendraujama angliškai, visas visuomenes veikia migracija, jos tampa įvairiatautės dėl žmonių mobilumo, kalbinės bendruomenės daug sparčiau kuriasi užsienyje, prekių ženklai sėkmingai veikia tik kaip tarptautiniai, turizmas iki pandemijos generuodavo didžiules pajamas. Tai nuo mūsų valios nepriklausantys procesai. Nors korona žmones kiek pristabdė, bet takiosiosios epochos kol kas neatšaukė. Deja, naujus reiškinius, daug labiau veikiančius kalbos socialinę raidą, nei žodžio bebras kirčiavimas, mes kalbos politikoje išleidžiame iš akių. Tik valstybė gali įvertinti, kokią kalbos politiką ji palaikys pasikeitusiomis sąlygomis, kaip elgsis su „takiąja“ lietuvių kalba. Nuo bendrosios kalbos politikos ir jos šiuolaikinio komunikavimo priklausys ir sociokultūrinė kalbos vieta visuomenėje, o tai reiškia ir vadinamoji mažoji onomastika ‒ miesto / regiono įkalbinimas per viešuosius užrašus. Juk būtent per juos kalba miestas su savo gyventojais ir svečiais. Deja, naujo Kalbos įstatymo neturime, daugiakalbystės beveik netiriame. 2020-12-03 10:24:23
  • Skaitytojas Vietoje kompiuterių salono- reikia rašyti vaizduoklio salonas. Bus lietuviškai! 2020-12-03 10:02:01
  • et „Ar patiktų „Lazdynės“ duona su riešutais, ar užsuktumėte į vaikų kavinę „Skruzdėlynė“ ar „Žiogučiai“? Visi šie vardai yra senieji mūsų krašto vietovardžiai, dabar jau išbraukti iš juridinės vartosenos. Ar negaila jų užmiršti? Juk tai nematerialusis paveldas, ryšys su protėviais. O dažnas kavinės ar grožio salono savininkas sako, kad nėra toje lietuvių kalboje gražių žodžių ir pavadina savo įmonę, įstaigą, gaminį ... angliškai. 2020-12-03 06:14:13
  • Geras Grażi ir protinga moteris. 2020-12-03 05:33:27
  • Geras Puikus interviu.šaunuolė Kristina. 2020-12-03 05:00:20
  • Mantas ar tiesa, kad Svedienes vieta savivaldybeje uzims Jorune? O merui ruosiama nauja patareja Marijosiene? 2020-12-03 01:54:13
  • Ked Kiek teko vazinet po kitas salis, maciau uzrasu tai savoj saly sava kalba , o ne anglu kalba prikeverzota. Lietuviai pradaznos skuros visaip tik ne lietuviskai. Kaip senoveje lietuviskai tik mužikai sneka. 2020-12-03 00:10:00
  • Onutė Ta tai ir prie grinkiaus, ir prie zootechniko. prisitaiko. 2020-12-02 20:59:37

SKELBIMAI

touched by digitouch!