NAUJIENOS

Visos kategorijos
Rūta Švedienė: „Daug įmonių kuriasi ir nori tik lietuviškai pasivadinti. Ir labai išradingai.“  / Asmeninio archyvo ir „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
  • NAUJIENOS
  • Aktualijos
  • Angliškas įmonės pavadinimas – globalumo ženklas? O gal provincialumo?

Angliškas įmonės pavadinimas – globalumo ženklas? O gal provincialumo?

Kristina KASPARAVIČĖ - 20:20 Gruodžio 02d. 2020

Mūsų mieste ir rajone atsiranda užsienio kalbomis (daugiausia, žinoma, anglų) parašytų įmonių, įstaigų pavadinimų. Kaip žinoma, teisėtas angliškas užrašas yra toks, kuris registruotas kaip prekės ženklas arba tai yra užsienio firmos filialo pavadinimas, arba tai yra tarptautinė firma. Dažnai šie užrašai yra ne tik neregistruoti kaip prekių ženklai, o ir neturi Kėdainių rajono savivaldybės leidimo įrengti išorinę reklamą. Tai gali sukelti teisėtą pasipiktinimą tų įmonių, įstaigų savininkų, kurie tvarkingai leidimą išsiima ir sumoka už jį mokestį. Tai viena bėda. Kitas klausimas – ar tikrai Kėdainiuose, kur užsieniečiai nevaikšto pulkais ir juos, čia gyvenančius, galima suskaičiuoti ant pirštų, reikalingi užsienietiški užrašai. Galbūt taip pažeidžiamas lietuviškas interesas? Nekalbant apie tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis skelbia: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“; o 23 straipsnis: „Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“. Taigi reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti ne tik Reklamos įstatymo reikalavimus ir vadovautis Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, bet ir teisės aktais, nustatančiais valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus rašytinėje informacijoje (viešuosiuose užrašuose). Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

Vietoj pranc. „boutique“ reiktų rašyti adaptuotą formą butikas (Tai prabangių (autorinių) drabužių ir aksesuarų parduotuvė). Savininkai visgi ketina mokėti pinigus ir registruoti pavadinimą su prancūzišku žodžiu kaip prekės ženklą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų registre.Apie tai, kokia Kėdainių viešųjų užrašų padėtis, kalbamės su Rūta Švediene, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja.

– Kėdainių mieste ir rajone yra reklamos, iškabų, plakatų, stendų, parašytų anglų kalba. Ar tokia išorinė reklama yra teisėta?

– Bėda ta, kad tokia reklama yra įrengta be savivaldybės administracijos leidimo ir dažniausiai pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnį, Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teisėtas angliškas užrašas yra toks, kuris registruotas kaip prekės ženklas arba tai yra užsienio firmos filialo pavadinimas, arba tai yra tarptautinė firma. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai.

– Gal galėtumėte pavardyti kelis tokius užrašus?

– Štai visai neseniai Kėdainiuose atsirado „E. K. Design“ (Rūbų taisymas ir siuvimas), „LITTLEONE“ (Rūbeliai vaikams), Apranga laimei „Hygge“, šunų kirpykla „DOGIES‚N BUBBLES“, „D. B. Boutique“ (Rūbai moterims ir vyrams). Iš senesnių užrašų kabo „Dogs in style“, „Pica and grill“, „KODI Chiptuning“, „RP service“ ir kt. Šiems iš seniau įrengtiems jau rašyti raštai, kad yra kalbinių pažeidimų, kad pakabino be leidimų, kad ateitų leidimo, kreiptųsi. Kai kurie įmonių savininkai po mano raštų atkreipė dėmesį: kai kas keitė anglišką pavadinimą lietuvišku, kai kas anglišką registravo kaip prekės ženklą. Kai kurie, deja, nieko nedarė ir teks kalbėtis žodžiu ar raštais toliau ir netgi gal iki baudų prieiti.

– Bet leidimai būtini ir tiems, kurie suteikia lietuviškus pavadinimus?

– Taip, žinoma. Apie tai, kada reikia ar nereikia leidimų, kokie yra kiti reikalavimai, geriausiai pasiskaityti Reklamos įstatyme, Išorinėse reklamos įrengimo taisyklėse arba kreiptis į savivaldybę. Bet tai ne kalbiniai dalykai, tad geriau dėl reklamos įrengimo ir leidimų kreiptis į tuos asmenis, kurie juos tvarko.

– Gal žmonės ir nežino, kad reikia leidimo? Kur dėl jo kreiptis?

– Norint gauti minėtą leidimą didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaboms ir reklamai, reikia parengti išorinės reklamos projektą ir kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistę Aureliją Piepalienę, tel. 8 347 69574, el. p. aurelija.piepaliene@kedainiai.lt. Išorinės reklamos įrengimo taisykles galima rasti Teisės aktų registre. Naudingos informacijos ir reikalingų dokumentų pavyzdžių rasite Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje: Urbanistika ir architektūra – Leidimai ir rinkliavos. Pateiktą projektą kalbiniu atžvilgiu vertinu ir aš, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja.

– Gal panagrinėsime štai tokius atvejus: virš įstaigos durų parašyta „Dogs in style“, ant pastato užrašai „KODI Chiptuning“, „RP service“. Na, žodžius „dog“ ir „style“ daug kas žino, bet štai „KODI Chiptuning“ daug kas nežinos, o ir tas užrašas „RP servise“ tikrai nebus visiems aiškus. Kokie čia pažeidimai?Visiškai naujos šunų kirpyklos savininkė sakė, kad angliškai skamba gražiau, nei skambėtų lietuviškai, tad galvoti lietuviško pavadinimo neketina, o šį anglišką su piešinuku registruos kaip prekės ženklą.

– Pamačiusi tokius užrašus, pirmiausia žiūriu, ar jie yra registruoti kaip prekių ženklai. Štai rašytinės informacijos anglų kalba „Dogs in style“ nerandu įregistruotos kaip prekių ženklo nei Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų registre (http://www.vpb.lt/), nei Europos Bendrijos Prekių ženklų registre (http://euipo.europa.eu/eSearch/), todėl ji, kaip viešasis užrašas, turi būti teikiama valstybine kalba arba būtina ją registruoti kaip prekių ženklą.

Kitas dalykas: reklamoje (viešuosiuose užrašuose) valstybinė kalba, be prekių ženklo, yra privaloma pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį – visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus – kur nors lange ar ant durų privaloma lietuvių kalba nurodyti paslaugų teikimo vietos pavadinimą (ŠUNŲ KIRPYKLA ar pan.) ar teikiamų paslaugų pavadinimą (ŠUNŲ KIRPIMAS ar pan.).

Panašiai yra ir su kitais užrašais, dėl kurių klausiate. Automobilių serviso reklama (iškaba) „KODI Chiptuning“ pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Siūloma rašyti lietuvišką įmonės pavadinimą (AUTOMOBILIŲ ELEKTRONIKOS SERVISAS, AUTOMOBILIŲ GALIOS DIDINIMO ĮMONĖ ir pan.). Jei bus registruojamas kaip prekės ženklas KODI CHIPTUNING, taip pat būtina šalia užrašyti ir lietuvišką paslaugų teikimo vietos pavadinimą (pvz., AUTOMOBILIŲ ELEKTRONIKOS SERVISAS „KODI CHIPTUNING“ ir pan. Galima nurodyti šalia pavadinimo paslaugas, pvz., „KODI CHIPTUNING. Automobilių galios didinimas, kompiuterinė diagnostika ir kitos elektroninės paslaugos“. Iškaba pakabinta be savivaldybės leidimo. Raštas jau buvo anksčiau rašytas. Šiuo metu šis servisas savo pavadinimą yra pateikęs registruoti kaip prekės ženklą Valstybiniam patentų biurui. Beje, ant to paties pastato sienos yra didelis užrašas „RP service“ ‒ analogiška situacija kaip su „Kodi Chiptuning“, tik, kiek man žinoma, „RP service“ savininkas nei pavadinimą keičia į lietuvišką, nei registruoja kaip prekės ženklą šį, leidimo įrengti išorinę reklamą į savivaldybės administraciją taip pat nesikreipė.

– Ant pastato sienos lenta su užrašu „Pica and grill“. Kas čia blogai?

Gražus lietuviškas pavadinimas „Gurkė“ 2019 metų Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso nugalėtojas.– Picerijos reklama „Pica and grill“ pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 5 dalį. „Pica“ – lietuviškai, „and grill“ – angliškai: tokie hibridiniai užrašai negalimi. Iškaba pakabinta be savivaldybės leidimo. Raštas jau buvo anksčiau rašytas, bet nereaguota.

– Minėjote, kad dėl šių užrašų rašėte raštus įstaigoms, bet nereagavo. Ką tokiu atveju darote?

– Rašau dar vieną raštą arba kreipiuosi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kad jie pakalbintų arba taip pat rašytų raštą. Primename, kad Valstybinės kalbos įstatymo nevykdymas juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymų nevykdantiems asmenims užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 498 straipsnį. O už Reklamos įstatymo reikalavimų nesilaikymą yra nustatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 144 straipsnį. Taigi, jei kalbos ir įspėjamieji raštai nepadeda, tenka bausti.

– O lietuviškų užrašų su kalbos klaidomis pasitaiko?

– Deja, jų pamatome, nors ir labai retai. Jų visai nebūtų, jei žmonės kreiptųsi dėl išorinės reklamos leidimų. Nes tekstus vertinu ir aš. Štai, mačiau, kybo „Herado“ reklama su kalbos klaidomis. Paslaugų apie įrankių nuomą iškaba pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 23 straipsnį. Taip pat pažeidžiama Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Reklaminiame stende parašyta „tinko-dažų nuėmimo įranga“, o turi būti „tinko ir dažų nuvalymo, pašalinimo įranga“ (brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių); parašyta „drėgmės surinkėjai“, o turi būti „drėgmės rinkikliai, rinktuvai, surinktuvai, sugėrikliai; oro sausintuvai, gartraukiai“ (su priesaga -ėjas nedaromi daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas).

Ši išorinė reklama neturi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą.

– O tai Jūs kontroliuojate, ar reklama turi leidimą?

– Ne, jei išorinė reklama nepažeidžia teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus rašytinėje informacijoje (viešuosiuose užrašuose), aš į tokius užrašus ir reklamas nekreipiu dėmesio, bet jei matau kalbos normų pažeidimą, tada, žinoma, pasidomiu, ar jam buvo duotas leidimas. O jam, aišku, paprastai nebūna duotas leidimas. Kaip jau minėjau: pateiktus Architektūros ir urbanistikos skyriui projektus vertinu ir aš kaip kalbininkė. Ar turi leidimą, ar nedaroma kitų Reklamos įstatymo ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių pažeidimų (ar reklama tvarkinga ir pan.), kontroliuoja Viešosios tvarkos skyrius.

– Angliškų užrašų Lietuvoje daugėja ar mažėja?

– Galima sakyti, kad daugėja, bet jų daugėja legalių, kai, pvz., kuriasi tarptautinės organizacijos, įmonės. Daugelis iš jų darosi grafinius ir žodinius logotipus, juos registruoja kaip prekės ženklą, moka pinigus. Daug įmonių kuriasi ir nori tik lietuviškai pasivadinti. Ir labai išradingai.

– Jūsų manymu, toks pasivadinimas anglišku pavadinimu yra globalizacijos ar profincialumo požymis?

– Manau, kad tai priklauso nuo vietos ir įmonės pobūdžio. Jei įmonė tarptautinė arba veržiasi savo paslaugomis bei prekėmis į užsienio rinką, ji yra įsikūrusi internete ar jos buveinė Vilniuje, kur daug užsieniečių, tai galbūt tas angliškas užrašas reikalingas ir tai bus galbūt globalumo požymis. Nors daugybė pavyzdžių, kai puikiai tinka ir lietuviški užrašai. Štai BITĖ net su pačia lietuviškiausia ė raide žinoma ne tik Lietuvoje. Bet jei koks kaimo automobilių servisas tik keičia padangas bei tepalus savo kaimo ar rajono automobiliams ir pasivadina angliškai, ‒ tai juokinga ir net graudu. Vis sakau: pasivadina Kėdainiuose kirpykla ar kepykla angliškai, o jei ten užeitum ir imtum kalbinti angliškai, abejotina, ar tikrai suprastų ir atsakytų. Kaip sakoma, viskam savas laikas ir vieta. Manau, globalioms veikloms angliškas pavadinimas padeda, o vietinėms labiau net prajuokina. Kad ir jau mūsų aptartas automobilių elektronikos servisas „KODI Chiptuning“. Savininkas sakė, kad jis programuoja variklius. Angliškai tai yra „chiptuning“, o lietuviškai tos paslaugos nusakymas skambėtų ir atrodytų kiek gremėzdiškai, tad lietuviškas pavadinimas neprisidėtų prie gero marketingo. O bet kurioje šalyje pasakius „chiptuning“, visiems aišku apie ką kalbama. Beje, šis servisas plačiai dirba su kelių šalių klientais.

– Dėl nelietuviškų užrašų ir apskritai kitų kalbų laikymo vertingesnėmis galbūt kalta žema mūsų savivertė?

– Dėl lietuviško užrašo ignoravimo aš įžvelgiu madą, fantazijos bei kūrybiškumo stoką, taip pat ir ir žemą savivertę, žinoma, ir globalizacijos poveikį. Kitos kalbos, aišku, yra gėris: kuo daugiau mokėsi, tuo geriau, tuo tavo pasaulis bus platesnis. Bet sava kalba yra mūsų tapatybės išraiška. Kodėl gėdinamasi būti lietuviu ir kalbėti, vadintis lietuviškai? Nes daug kam atrodo, kad lietuvių kalba per prasta, o štai anglų geresnė, skambesnė, nors iš tikro taip ir nėra. Lietuvių kalba yra mūsų valstybingumo dalis, tad, jei jausime savęs ir valstybės savivertę, vertinsime savo šalį ir jos žmones bei patys save, tai ir kalbą suvoksime ne tik lygiavertę su kitomis kalbomis, bet netgi kaip prestižinę, nes ji yra gimtoji, joje atsispindi mūsų istorija, buitis ir būtis, gyvenimo būdas, mūsų filosofija. Kalba nėra tik įrankis susikalbėti, ji yra gerokai daugiau, gerokai aukščiau.

– O kaip matyvuoja įmonių savininkai angliško pavadimimo suteikimą? Kuo pateisina?

– Dažniausiai girdžiu tokius pasakymus: „Lietuviškai nebus taip skambu ir gražu“, „Nėra lietuvių kalboje gražių žodžių“. Dar, žinau, žmonėms kliūva specifinės lietuviškos raidės. Taip pat sako, kad nori būti suprantami ne tik lietuviams, o visam pasauliui, o anglų kalba yra universaliausia.

– Kaip Jūs manote, ar vien savivertės stiprinimu galima suvaldyti šiuos procesus?

– Tik iš dalies. Globalizacija veikia visas nacionalines kalbas ir šių procesų vien savivertės stiprininmu suvaldyti neįmanoma. Zygmuntas Baumanas, Lenkijos sociologas, vienas žymiausių postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų, yra sukūręs tokį laikmečio pavadinimą ‒ „takioji realybė“. Tai laikas, kai viskas dėl technologijų, žmonių mobilumo ir vadinamosios „copy-paste“ epochos labai greitai keičiasi, kinta vidiniai reiškiniai, pvz., žinių vertės, turinys, niveliuojasi raiška, maišosi tradicijos ir t. t.

Esu ta tema nemažai kalbėjusis su kalbininke profesore Jolanta Zabarskaite. Anot jos, nacionalinės kalbos mūsų laikmečiu tampa takios: tarptautinėse korporacijose, mokslo institucijose bendraujama angliškai, visas visuomenes veikia migracija, jos tampa įvairiatautės dėl žmonių mobilumo, kalbinės bendruomenės daug sparčiau kuriasi užsienyje, prekių ženklai sėkmingai veikia tik kaip tarptautiniai, turizmas iki pandemijos generuodavo didžiules pajamas. Tai nuo mūsų valios nepriklausantys procesai. Nors korona žmones kiek pristabdė, bet takiosiosios epochos kol kas neatšaukė. Profesorė sako, kad, deja, naujus reiškinius, daug labiau veikiančius kalbos socialinę raidą, nei žodžio bebras kirčiavimas, mes kalbos politikoje išleidžiame iš akių. Tik valstybė gali įvertinti, kokią kalbos politiką ji palaikys pasikeitusiomis sąlygomis, kaip elgsis su „takiąja“ lietuvių kalba. Nuo bendrosios kalbos politikos ir jos šiuolaikinio komunikavimo priklausys ir sociokultūrinė kalbos vieta visuomenėje, o tai reiškia ir vadinamoji mažoji onomastika ‒ miesto / regiono įkalbinimas per viešuosius užrašus. Juk būtent per juos kalba miestas su savo gyventojais ir svečiais. Deja, naujo Kalbos įstatymo neturime, daugiakalbystės beveik netiriame. O galėtume pasimokyti iš norvegų.

– Lietuvoje jau ne vieneri metai rengiami įmonių gražiausių lietuviškų pavadinimų konkursai, Jūs Kėdainiuose irgi organizavote. Tokie konkursai, ko gero, atkreipia dėmesį, kad, pasitelkus fantaziją bei kūrybiškumą, taip pat ir kalbinę savigarbą, savo įmonėms, įstaigoms galime sugalvoti nuostabiausių pavadinimų.

– Taip, jau antri metai organizuoju. Galiu priminti, kad iš 2019 metais registruotų mažųjų bendrijų, uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių komisija šiemet išrinko kaip gražiausius šiuos: „Vienišas grizlis“, „Sumanus vedlys“, „Virtuali laisvė“, o kėdainiečiai daugiausiai balsų davė pavadinimui „Žalia sėja“. Kiti gražūs šių metų konkurso pavadinimai: „Smaragdinė spinta“, „Žvejo kiemas“, „Sklandus spendimas“, „Su ragiukais“, „Juodasis deimantas“, „Noriu žaisti“.

Priminsiu ir 2019 metais rengto konkurso pavadinimus: „Darni riba“, „Sagatė“, „Stiklių namas“ – šie pavadinimai komisijos vienbalsiai buvo pripažinti kaip gražiausi. Parduotuvėlės „Gurkė“ pavadinimą gražiausiu išrinko kėdainiečiai balsuodami savivaldybės svetainėje. Kiti gražūs 2019 metų konkurso pavadinimai: „Girios platuma“, „Grėjaus namas“, „Ragauk“, „Pelėdos baldai“, „Skaitmeninis balandis“, „Smilga“, „Pikė Mukuotukas“.

– O nenusvyra rankos, kai vėl pamatote Kėdainiuose užrašus štai tokius: „E. K. Design“ (Rūbų taisymas ir siuvimas), „LITTLEONE“ (Rūbeliai vaikams), Apranga laimei „Hygge“, šunų kirpykla „DOGIES‚N BUBBLES“, D.B. Boutique (Rūbai moterims ir vyrams)?

 

Tai laikas, kai viskas dėl technologijų, žmonių mobilumo ir vadinamosios „copy-paste“ epochos labai greitai keičiasi, kinta vidiniai reiškiniai, pvz., žinių vertės, turinys, niveliuojasi raiška, maišosi tradicijos ir t. t.  R. Švedienė

– Na, taip, prisipažinsiu, man apmaudoka. Visada labai džiaugiuosi lietuviškais, išradingais, kūrybiškais pavadinimais. Štai 2020 metų pradžioje Registrų centre registruota mažoji bendrija „E. K. Dizainas“, o ant pastato, deja, matome „E. K. Design“. Pagirtina tai, kad yra prierašas „Rūbų taisymas ir siuvimas“ (to reikalauja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Prekių ženklų registre nėra tokio užrašo kaip prekės ženklo registruoto, vadinasi, jis neteisėtas. Ta pati situacija ir su kitais pavadinimais. Ir visi jie pakabinti be savivaldybės administracijos direktoriaus leidimo (mažesnio nei 0,3 m2 ploto iškaboms ir reklamai nereikia).

Štai šunų kirpykla pasivadino „DOGIES‚N BUBBLES“. O kaip Jūs siūlytumėte?

– Pažodžiui tai lyg būtų „Šuniukai burbuluose“, tai, matyt, žmonės norėjo suteikti pavadinimą žaismingą. Manau, galima sugalvoti ir lietuviškai, pvz., „Šuniukai burbuliukai“, „Burbulinės uodegytės“, „Gražiosios uodegytės“, „Švariosios pėdutės“, „Uodegėlių SPA“, „Šuns laimė“, ir pan.

– O kokios yra pagrindinės taisyklės, kaip sudaryti pavadinimus, kokie galimi, kokie ne.

– Yra tokios Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės. Jos patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91).

Pateikiu pagrindines taisykles.

Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji ringuva“. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.

– Kur ieškotis įkvėpimo, kai kuri savo įmonei, įstaigai ar gaminiui pavadinimą?

– Labai tinka remtis savo krašto istorija, vietovardžiais. Sakykim, viešbutis-restoranas „Grėjaus namas“ įkurtas istoriškai sename, įdomiame pastate, kuriame anksčiau tikrai gyveno škotas Grėjus. Viešbutis-restoranas „Smilga“ pasivadino šalia tekančio upelio vardu. Tai yra labai pagirtini vardai. Kai kūrėsi „Sagatė“, jos savininkas tada manęs klausė, ar bus gerai „Adatėlė“, sakiau, gerai, bet, kai pažiūrėjau Registrų centre, tokiu pavadinimu „išmetė“ registruotų įstaigų labai daug, taigi, būtų neoriginalu. Tada aš sėdau prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ir ieškojau įdomių žodžių su žodžių „adata“, „saga“, „siūlai“ šaknimis (tom prekėm, sakė, bus prekiaujama). Radau gražų žodį „sagatė“ ir pasiūliau. Ir labai tiko ir patiko savininkui tada. Taigi siūlau pavartyti mūsų žodynus!

Pernai po konferencijos, skirtos Vietovardžių metams, spaudoje klausiau kėdainiečių: „Ar patiktų „Lazdynės“ duona su riešutais, ar užsuktumėte į vaikų kavinę „Skruzdėlynė“ ar „Žiogučiai“? Visi šie vardai yra senieji mūsų krašto vietovardžiai, dabar jau išbraukti iš juridinės vartosenos. Ar negaila jų užmiršti? Juk tai nematerialusis paveldas, ryšys su protėviais. O dažnas kavinės ar grožio salono savininkas sako, kad nėra toje lietuvių kalboje gražių žodžių ir pavadina savo įmonę, įstaigą, gaminį ... angliškai.

Dar norėčiau pateikti kėdainietės Justinos Kočetovos parduotuvėlės „Gurkė“ gerąjį pavyzdį. Kaip minėjau, pavadinimas buvo kėdainiečių išrinktas kaip gražiausias 2019 metų konkurse. Tai štai, ji sakė, kad pavadinimą rinko taip: „Parduotuvę atidarinėjome dėl „Šamūkio“, bet nenorėjau vadinti -ūkio parduotuve, o jau buvo „gimęs“ ir agurkų džemas, tad buvo minčių pavadinti „Agurkė“, „Ponia Agurkienė“ ir pan., o galiausiai išsivystė „Gurkė“. Norėjau visų pirma ne sumenkinti, o priešingai ‒ pasidžiaugti, pagarbinti, pareklamuoti agurkų augintojų ir perdirbėjų veiklas rajone. Taigi žaidimas su „agurkiene“, „agurke“ virto į „Gurkę“. Na, o vėliau, pasitariant su kalbos tvarkytoja, pasaulį išvydo ir šūkis„Gero maisto, gurkt“. Žodyne išsiaiškinau, ką reiškia „gurkti“. Tai godžiai ir sočiai ryti: kam mums ragauti, jei mes gerai pavalgyti norime. Vėliau juokais išsivystė #gurkt, po to ir #gurkšt. Viskas tarsi vyniojama į humorą, kad nebūtų nuobodu, kad būtų patrauklu.

Taigi, ieškant savo įmonei, įstaigai, gaminiui pavadinimo, reiktų atsigręžti į savo krašto ar šeimos istoriją, nepatingėti pasitarti su istorikais bei kalbininkais, pavartyti žodynus, pasikalbėti su artimaisiais, pažaisti žodžiais, jų formomis bei reikšmėmis.

 

 

8 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!