GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos

Aistė Virketė: „Miškai – nemokamas geros savijautos šaltinis“ (FOTOGALERIJA)

Dovydas PASLAUSKAS - 14:06 Gruodžio 09d. 2020

Miško terapijos gidė, sertifikuota ekoterapeutė, pirmosios Lietuvoje, o galbūt net ir visame pasaulyje, augalų  prieglaudos „Gyvybės langelis“ įkūrėja Aistė VIRKETĖ sako, jog miškai yra ta vieta, kuri žmogui grąžina pasitikėjimą savimi, gali padėti užklupus nerimui ir stresui, apsaugoti nuo pervargimo ar perdegimo darbe bei kitų rūpesčių, todėl žmonės turėtų tai įvertinti ir tuo naudotis.

Kėdainiai – geografiškai dėkingas kraštas. Čia gausu ne tik upių, ežerų ir kitų vandens telkinių, bet ir žalumos – parkų, miškų, kurių teikiama nauda sveikatai gali nemokamai naudotis kiekvienas gyventojas. 

Rajono miškingumas apytiksliai siekia 24,2 %, vadinasi, aplink Kėdainius – gausu vietų, kuriose žmonės gali pasivaikščioti ir atitrūkti nuo miesto triukšmo, nuo darbų, pabūti su savo mintimis, sulėtinti gyvenimo tempą.

Miškas – pasaulio plaučiai

Sunku keliais žodžiais nupasakoti A. Virketės veiklą. Ji –  pirmosios Lietuvoje ir vienintelės augalų prieglaudos „Gyvybės langelis“ įkūrėja, edukatorė, o dabar dar ir sertifikuota miško gidė.

Būtent dėl to, kad Lietuvoje, taip pat Kėdainiuose, gausu miškų, nusprendėme Aistę pakalbinti ir išsiaiškinti, kokią naudą žmogui gali suteikti buvimas gamtoje.

Aistė Virketė Amerikos Earthbody institute įgijo sertifikatą, leidžiantį užsiimti miško gidės veikla./Asmeninio archyvo nuotr.„Visų pirma, miškas yra pasaulio plaučiai, tad natūralu, jog čia yra švariausias mums oras. Jame esti lakiųjų dalelių fitoncidų, teigiamai veikiančių mūsų sveikatą. 

Tai nemokamas gydantis mus oras su visa olfaktorinio (kvapų) meno palete bei unikalia, mažiau urbanizuota augmenija – čia prabyla mūsų instinktai, mūsų prigimtis ir laukiniškumas. Juk didžiąją žmonijos evoliucijos dalį užima gyvenimas gamtoje, miškuose.

Kai tuo tarpu šiandien vidutinis amerikietis patalpoje praleidžia apie 93 % savo gyvenimo laiko. Planuojama, jog 2050-aisiais net 66 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai reiškia, kad atitoldami nuo mus supančio švaraus, tyro oro ir dirbdami kiaurą parą patalpose prie išmaniųjų įrenginių, mes labai stipriai pajusime, kodėl būtent miško terapija yra svarbi.

Kol kas mes retai kada įvertiname teigiamą miško naudą mūsų sveikatai“, – apie tai, jog miškai iš tiesų teikia naudą žmogui, pasakojo Aistė.

Užsiėmimai – miške

Aistė ilgą laiką individualiai domėjosi miško terapijos poveikiu asmens sveikatai. Tačiau tik domėtis jai neužteko, todėl atėjus laikui nusprendė gilintis profesionaliai ir, pabaigusi „The EarthBody“ institutą Amerikoje, ėmė viešai dalintis savo žiniomis apie miško teikiamą naudą žmogaus savijautai.

„Pastaruoju metu miško terapijos gidų atsiranda vis daugiau, kaip kad kažkada visi norėjo tapti jogos specialistais. Ir tai vyksta ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad vienintelis atsidavusio specialisto skirtumas nuo paslaugos pardavėjo – nuoširdumas. To nepakeis nei vienas institutas, nei vienas sertifikatas.

Todėl ilgą laiką miško maudynes praktikavau savo aplinkoje, nesureikšmindama, kad esu pirmoji Lietuvoje apie tai prabilusi žiniasklaidoje ar ėmusi organizuoti tokius užsiėmimus ir kitiems žmonėms. Kuo dažniau praktikavau miško meditaciją, tuo labiau kilo poreikis sužinoti, kaip galiu geriausiai perteikti miško naudą kitiems“, – apie poreikį savo žiniomis pasidalinti su kitais pasakojo A. Virketė.

Organizuoja miško „maudynes“

Aistė organizuoja ekoterapinio pobūdžio renginius, kurie supažindina žmones su miško teikiamomis gėrybėmis, teikia naudą kūnui ir sielai.

„Baigti mokslai man leidžia organizuoti ekoterapinio pobūdžio renginius patalpose ir lauke. Galiu organizuoti tiek grupinius užsiėmimus, tiek individualų – vienam asmeniui.

Noriu perteikti savo žinias kitiems. Tą ir stengiuosi daryti: vedu miško maudynes tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems.

Taip pat esu įrengusi specialią erdvę savo įkurtame planetariume (augalų prieglaudoje „Gyvybės langelis“), kur simuliacijos metodu atkuriamas pojūtis, tarsi būnant miške. Tačiau mano veikla nesiriboja terapija – vedu edukacinius, pažintinius, motyvacinius renginius ekoterapijos ir ekologijos temomis“, – apie savo veiklą pasakojo A. Virketė.

Gamta žmogų veikia raminamai

Aistės teigimu, gamta žmogų veikia raminančiai, tačiau be ramybės jausmo miškas suteikia laimės būseną.

„Žmonės dažnai teigia, kad gamta veikia raminančiai. Tačiau, be ramybės pojūčio, „maudydamiesi“ miške mes pajusime ir laimės jausmą. Miško terapijos tėvu vadinamas Japonijos miško medicinos asociacijos prezidentas, Tokijo Nipono medicinos mokyklos daktaras Qing Li išskiria miško terapijoje šeštąjį – laimės jausmą. Tai – proto būsena, kuomet mus aplanko ir ramybės, ir džiaugsmo emocijos. Teigiama, kad miško terapijos metu pajutus šią būsena, galima sakyti, jog užmegztas ryšys su gamta“, – pasakojo A. Virketė.

Miško terapija – tai visais žmogaus penkiais pojūčiais (klausa, uosle, lytėjimu, rega, skoniu) išjaučiama miško atmosfera, panirimas į ją. Tam neužtenka pagrybauti ar uogauti, nors šios veiklos taip pat mus džiugina. Kad pajustume miško terapinį, gydomąjį poveikį reikia išjungti pašalinius garsus, atsitraukti nuo triukšmo, nesišnekučiuoti, paleisti rūpesčius. A. Virketė

Miško terapijos nauda žmogui

Pasak Aistės, miško terapija – tai visais žmogaus penkiais pojūčiais išjaučiama miško atmosfera, panirimas į ją.

Aistė Virketė – pirmosios Lietuvoje augalų prieglaudos „Gyvybės langelis“ įkūrėja./ Asmeninio archyvo nuotr.„Miško terapija – tai visais žmogaus penkiais pojūčiais (klausa, uosle, lytėjimu, rega, skoniu) išjaučiama miško atmosfera, panirimas į ją. Tam neužtenka pagrybauti ar uogauti, nors šios veiklos taip pat mus džiugina.

Kad pajustume miško terapinį, gydomąjį poveikį reikia išjungti pašalinius garsus, atsitraukti nuo triukšmo, nesišnekučiuoti, paleisti rūpesčius ir atlikti tam tikras praktikas, į kurias tam tikram laikui padeda įsijausti ekoterapeutas.

Pastangas reikia sutelkti į kūno atpalaidavimą, laisvą kvėpavimą, stebėti žalumos grožį ir miško skambesį. Juk tiek galime pastebėti, atrasti iš naujo mus supančią gyvąją ir natūralią aplinką. Tokiai gamtos meditacijai pakanka skirti bent dvi valandas per savaitę, kad būtų teigiamas poveikis imuninei sistemai bei kraujospūdžio balansui išlaikyti.

Ilgalaikiai miško terapijos poveikio tyrimai atskleidžia, jog miško maudynės mažina stresą, padeda kovoti su depresija, nerimu, bloga nuotaika, skatina kūrybingumą.

Medžių eteriniuose aliejuose esantys fitoncidai ne tik naikina bakterijas, grybus ar parazitus. Jų įkvėpęs žmogus aktyvina imuninę sistemą, kas ypač aktualu sergantiems onkologinėmis ligomis. Įrodyta, jog šios lakiosios dalelės skatina ląstelių žudikių, kovojančių su vėžio ląstelėmis, gamybą“ – apie žmogui teikiamą miško  naudą pasakojo A. Virketė.

Gydomasis poveikis – individualus

Aistės teigimu, kiekvienam žmogui miško gydomasis poveikis pasireiškia skirtingai ir priklauso nuo to, kiek į miško terapiją bus įsijausta.

„Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas, o mūsų kūnas individualus. Todėl nevienodai mūsų organizmai gali reaguoti į tam tikras terapijas, praktikas.

Taip pat svarbus nuoširdumas ir sąžiningumas dalyvaujant miško maudynėse ar užsiimant tuo savarankiškai. Kuo labiau bus įsijausta, tuo rezultatas – gydomasis poveikis – bus ryškesnis.

Yra atlikta daugybė miško maudynių poveikio žmogui tyrimų. Kaip jau minėjau anksčiau, svarbiausi gydomieji poveikiai – sustiprėjęs imunitetas, kraujospūdžio normalizavimas, priešvėžinių ląstelių aktyvacija ir padaugėjimas.

Tiesa, kiekvienam žmogui aktualu gali būti skirtingas gydomasis poveikis – kitiems tai gali padėti atsigauti po traumų, operacijų arba kaip prevencinė priemonė nuo depresijos“, – žiniomis dalijosi Aistė.

Jeigu neliks natūralios augmenijos, miškų, žmogus neturės kur save nuraminti, kur pabūti vienumoje ar tiesiog įsikrauti geros nuotaikos. Natūralu, kad žmogus gamtai ima jausti dėkingumą po tam tikro sveikatos pagerėjimo, tad ir saugoti gamtą bei gyventi tvariai jam tampa norma. A. Virketė

Naudingas ir paprasčiausias pasivaikščiojimas

Aistės Virketės teigimu, miškai teikia naudą žmogaus sveikatai, o visi gyventojai turi galimybę miškų teikiama nauda pasinaudoti nemokamai./Asmeninio archyvo nuotr.Be miško maudynių, Aistė išskyrė ir kitas veiklas gamtoje, suteikiančias naudos.

„Yra ir kitų veiklų, kurios padės įveikti kasdienį stresą bei pajusti ryšį su gamta: tai ir paprastas vaikščiojimas miške, taip pat joga, meditacija, valgymas miške, maudymasis miško ežere, kvėpavimo pratimai, aromaterapija, meno dirbtuvės, šiaurietiškas vaikščiojimas ar tiesiog augalų stebėjimas.

Pastebiu, kad žmonės vis dažniau įvairioms veikloms renkasi parkus, miškus. Ypač karantino metu. Tikiu, kad tai susiję ir intuityviu žinojimu, ko šiuo metu labiausiai reikia organizmui. Savo praktikoje naudoju ir vadinamuosius dėmesingumo žemėlapius, ir valgomo maisto miške ieškojimą. Žmonėms įdomu atrasti tai, kas jau sena, bet primiršta“, – patirtimi dalijosi Aistė.

Svarbu tinkamai pasirengti

Ruošiantis išeiti į mišką, Aistės manymu, reikėtų tinkamai pasirengti. Reikalinga tinkama apranga, avalynė, galbūt užkandžiai, jeigu žmogus pasijustų alkanas ar tiesiog norėtų surengti iškylą.

„Apie tai, kokią aprangą reikėtų rinktis bei kitus niuansus, susijusius su pasiruošimu, turėtų įspėti ekoterapeutas.

Jeigu norite miško maudynes atlikti savarankiškai, tuomet pravartu pasiruošti patogią avalynę, kurią galima būtų nusiauti ruošiantis vaikščioti basomis, o apranga turi apsaugoti ir nuo klimato sąlygų (nesvarbu, ar karštis, ar lietus), ir nuo mašalų, taip pat nepamiršti užrašų knygelės kilusioms mintims bei užkandžių ir gėrimų.

Miške pagreitėja medžiagų apykaita, tad, nieko nuostabaus, jei norėsite po poros valandų praktikos suvalgyti viską, ką atsinešėte“, – patarimais besiruošiantiems žengti į mišką dalijosi miško gidė.

Atsarga gėdos nedaro

Iš savo patirties Aistei norisi įspėti – nors miške vaikščioti ir smagu, tačiau taip pat reikėtų nepamiršti saugotis galimų tykančių pavojų.

„Miškas yra laukinė erdvė, kur daug stipriau veikia gamtos įstatymai. Tad, nors labai gerbiu ir vertinu mišką, nesu iš tų, kuri rekomenduotų į mišką vykti vienam.

Visų pirma, kai kurie žmonės lengvai pasiklysta. Antra, niekada negali žinoti, ką gali sutikti miške. Tačiau, jei jau mėgstama vienuma, geriausia rinktis tik gerai pažįstamą mišką, apie savo išvykimą ir išvykimo vietą įspėti artimuosius bei turėti su savimi pirmos pagalbos vaistinėlę bei savigynos priemonių“, – įspėjo Aistė.

Kenksi gamtai – kenksi žmogui

Nors miško teikiama nauda galima džiaugtis, tačiau, Aistės manymu, svarbu nepamiršti, kaip reikėtų elgtis gamtoje: kultūringai, nešiukšlinti, netriukšmauti, neskriausti gyvūnijos ir augalijos, nes kenkdami gamtai kenkiame patys sau.

„Dažnai ekoterapija (į kurią patenka ir miško terapija) siekia visus, o ypatingai vaikus, supažindinti su gamtos teikiama nauda, bet kartu ir paaiškina, kuo ji susijusi su kiekvienu iš mūsų.

Pirmiausia, mes visi – tiek medžiai, tiek gyvūnai, tiek žmonės – esame sukurti iš to paties molio Didžiojo sprogimo metu Visatoje. Tik vėliau, dar, palyginus, visai neseniai imta atskirti žmogų nuo gamtos. Tačiau pradėjus atlikti miško terapijos praktiką, žmogus greitai supranta paprastą ir esminį momentą – jei kenksiu gamtai, natūralu, kad kenksiu ir sau, nes joje leidžiu laiką.

Jeigu neliks natūralios augmenijos, miškų, žmogus neturės kur save nuraminti, kur pabūti vienumoje ar tiesiog įsikrauti geros nuotaikos.

Natūralu, kad žmogus gamtai ima jausti dėkingumą po tam tikro sveikatos pagerėjimo, tad ir saugoti gamtą bei gyventi tvariai jam tampa norma. Tačiau vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori iš gamtos tik imti naudą, tačiau iki noro duoti – nepribręstama“, – apie tai, kaip svarbu gamtoje elgtis tinkamai, svarstė Aistė.

Ilgalaikiai miško terapijos poveikio tyrimai atskleidžia, jog  miško maudynės mažina stresą, padeda kovoti su depresija, nerimu, bloga nuotaika, skatina kūrybingumą./Asmeninio archyvo nuotr.Miškų ateitis kelia nerimą

Dirbdama miško gide Aistė galvoja ir apie ateitį – ateinančias kartas, kurios galėtų džiaugtis miškų teikiamomis gėrybėmis. Tačiau nors ateitis dar toli, rūpestį kelia nerūpestingas miškų kirtimas ir niokojimas. Vietoj to, Aistės manymu, miškų plotus būtų galima panaudoti rekreaciniams tikslams.

„Ekoterapeutai linkę neteisti tų, kurie masiškai šiukšlina gamtą bei ją niokoja. Teigiama, jog kur kas geriau parodyti gražų pavyzdį, žmones perorientuoti į rekreacinį miško panaudojimą, vietoj to, kad būtų elgiamasi neapdairiai bei atgyvenusiai – beatodariškai kertant miškus.

Sutinku su šiuo požiūriu, tačiau matau vieną minusą mūsų šalyje – kol mes išugdysime naują įprotį, kol niekieno neremiami iškomunikuosime apie miško teikiamą sveikatai naudą, bijau, kad ir neliks tų unikalių gamtos lopinėlių, kuriuose nebūtų pašalinių triukšmų – privačių vilų su dūzgiančiomis žoliapjovėmis, automobilių ir sunkvežimių, traukinių ir pramoninių garsų.

Negana to, miškai turi stiprų antimikrobinį poveikį – valo ir nuo mikrobų, virusų orą, kuriuo mes kvėpuojame. Jau pasirodė pirmieji tyrimai, kur teigiama, jog labiau miškingose vietovėse gyvenantys žmonės rečiau serga COVID-19“, – apie miškų ateitį svarstė Aistė.

Patarimai gyventojams

Aistė ne tik pasidalijo savo patirtimi, bet ir patarimais krašto gyventojams, kaip kartu galėtume išnaudoti miškų teikiamą naudą kiekvienam asmeniui bei ateities kartoms.

„Pirmiausia, norėčiau patarti saugoti tą miškingumą, kuris yra. Tai – unikalu. Niekas juk nežino, kada šalia Kėdainių išdygs nauja pramonė ar įvyks ekologinė nelaimė, ir kaip dėl to gali pasikeisti Kėdainių rajono užterštumas. Tad visi supranta, jog tokioje situacijoje geriausiai gali gelbėti tik miškai ir jų savybė valyti orą.

Antra, rekomenduočiau ne tik vietos aktyvistams, bendruomenėms, šeimoms organizuoti miško maudynes, bet ir patiems pasirūpinti pažintinių takelių atsiradimu miškuose bei švaros juose palaikymu.

Mane vis dar žavi seniai Vokietijos miesteliuose netikėtai atrasti miškeliai, kur aprašytas kiekvienas takelis, jo sudėtingumas, aprašytas širdies darbo krūvis juo keliaujant ir t.t.

Negana to, kiekvieną dieną, ypač vakarais ir savaitgaliais, šiuose miškeliuose gausu lankytojų, kurių amžius labai įvairus“, – patarimais dalijosi Aistė Virketė.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Kėdainių kultūros centre įkurtos etnodirbtuvės

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
09:25 Kovo 03d. 2021
img

Graži iniciatyva – miesto parke galite lesinti paukštelius

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
08:24 Vasario 26d. 2021
img

Vilnių pasistatė patys… Kėdainiuose! (FOTOGALERIJA)

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
08:37 Vasario 22d. 2021
img

Paaiškėjo nežinomi faktai apie įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkę Jolantą Blažytę

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
10:07 Vasario 21d. 2021
img

Kėdainiečio kieme – senių besmegenių armijos mūšis (FOTOGALERIJA)

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
10:05 Vasario 20d. 2021
img

Karantinas turi ir gerųjų pusių

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
08:12 Vasario 16d. 2021
img

Išsipildžiusios svajos

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
18:00 Vasario 12d. 2021
img

Pandemija: kaip karantiną išgyvena lopšeliai-darželiai?

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
12:07 Sausio 25d. 2021
img

Darbas suvedė visam gyvenimui

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
12:03 Sausio 14d. 2021
img

Tėvystė ir motinystė atveria žmogų

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:16 Sausio 08d. 2021

SKELBIMAI

touched by digitouch!