GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Knygos „Fata Morgana“ autorė Sonata Dirsytė.  / Ruta Masi Photography nuotr.

Kėdainietės debiutas literatūroje – istorinis romanas „Fata Morgana“

Dovydas PASLAUSKAS - 11:31 Sausio 16d. 2021

 Tikrais įvykiais paremta istorija apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Kėdainius

Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti ryšių su visuomene specialistė Sonata Dirsytė debiutavo literatūroje. Jos knyga „Fata Morgana“ – istorinis romanas, pasakojantis tikrais įvykiais paremtą istoriją apie nutikimus Kėdainių krašte.

Neseniai kėdainietės knygą išleido leidykla „Alma Littera“. Debiuto proga pakalbinome Sonatą – apie ką ši knyga, kiek užtruko knygos rašymo procesas ir kaip autorei gimė idėja sukurti šią knygą.

Rašymas lydėjo nuo vaikystės

„Manoji „Alma Matter“ yra Vilniaus universitetas, kuriame praleidau šešerius studijų metus. Po ryšių su visuomene magistrantūros studijų įleidau šaknis į šią sritį ir kaip ryšių su visuomene specialistė dirbu jau apie dešimt metų“, – skaitytojams save pristatė Sonata ir pasakojo, jog mintį parašyti knygą savyje nešiojosi jau ilgai.

„Idėja apie istorijų, kurios dabar nugulė į romaną „Fata Morgana“, užrašymą kirbėjo ilgus metus. Dar būdama vaikas jas bandydavau negrabiai užrašinėti į mokyklinius sąsiuvinius. Tik neseniai istorijos galvoje taip subrendo, kad tiesiog vieną vakarą prisėdau ir pradėjau rašyti.

Rašymas mane lydėjo nuo pat vaikystės. Dar mokyklos laikais, gal penktoje–šeštoje klasėje, prasidėjo bandymai rašyti straipsnius, juos siųsti į Kėdainių rajono laikraščius. Todėl natūralu, kad rašymas ir profesiniame gyvenime tapo mano pagrindinė veikla.

Nors prisipažinsiu, kad visą dieną rašius pranešimus spaudai, straipsnius ir kitus tekstus, ne visada norisi po darbo vėl sėsti ir rašyti, net ir savo malonumui“, – apie tai, jog rašymas nuo vaikystės pamažu virto į profesinę veiklą, pasakojo  Sonata.

Tikrais įvykiais paremta knyga „Fata Morgana“ – istorinis romanas, kuriame pasakojama jaunos, anksti tėvų netekusios merginos Elenos gyvenimo istorija, nukelianti į tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų Kėdainius./Ruta Masi Photography nuotr.Istorijos – neišgalvotos

Daugelis istorijų, sugulusių į knygą, nėra išgalvotos. Sonata jas girdėjo dar vaikystėje.

„Šios istorijos mane lydėjo nuo ankstyvos vaikystės. Jos buvo pasakojamos Sirutiškyje gyvenusios ir jaunystėje dvare dirbusios mano prosenelės Elenos, taip pat ir močiutės Onos.

Didžioji dalis istorijų yra mūsų giminės sakytinis paveldas. Tos istorijos išties išgyventos, patirtos, matytos ar girdėtos iš pirminių jas iš arti mačiusių, patyrusių žmonių. Jos buvo prisimenamos ir pasakojamos daugybę metų iš kartos į kartą. Ne kaip pasakos, o kaip tikri įvykiai“, – apie medžiagą knygai pasakojo Sonata.

Istorinis romanas

Pasak Sonatos, knyga „Fata Morgana“ – istorinis romanas.

„Fata Morgana“ yra istorinis romanas, kuriame pasakojama jaunos, anksti tėvų netekusios merginos Elenos gyvenimo istorija, nukelianti į tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų Kėdainius.

Elena yra pagrindinė istorijos veikėja, tačiau – ne vienintelė. Romanas prasideda Nevėžyje rasta sofa, kuri slepia paslaptį.

Knygoje pasakojama ir kunigus gąsdinusios Šventybrasčio Barboros istorija, supažindinama su Sirutiškio ir Kalnaberžės dvarų ir dvarininkų likimais, tragiškai pasibaigusia Kėdainiuose klestėjusių žydų istorija.

Čia veikia ir paprasti Kėdainių krašto gyventojai, ir tokios žinomos istorinės asmenybės, kaip Kalnaberžėje gyvenęs Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas“, – knygos turinį atskleidė Sonata.

Konsultavo istorikas

Sonatos teigimu, knygos rašymo procese dalyvavo ir Kėdainių krašto istorikas Vaidas Banys.

„Esu labai dėkinga Kėdainių krašto muziejaus istorikui Vaidui Baniui, kuris konsultavo ir padėjo stipriai nepasiklysti istoriniame laikmetyje. Taip pat ieškojau įvairių šaltinių, kurie padėtų pagrįsti, išplėtoti istorijas. Skaičiau studijas, dienoraščius, prisiminimus ir kitus šaltinius“, – apie istoriko pagalbą ir pačios pastangas rašant knygą pasakojo jos autorė.

Leidėją rado be sunkumų

Pasak Sonatos, knygos rašymas užtruko kelerius metus.

„Knygos rankraštį pradėjau rašyti 2018 metų lapkritį–gruodį, tuomet prie jo grįžau kitų metų lapkritį–gruodį, o praėjusių metų pradžioje iki pirmojo karantino jis buvo baigtas. Lygiagrečiai vyko konsultacijos su istoriku, taisymai, perrašymai, vėliau – redagavimas.

Sunkiausias man ir buvo knygos redagavimo procesas, kuris vyko visą pirmąjį karantiną, o vėliau, dirbant su leidykla, – dalį vasaros“, – apie knygos kūrimo procesą prisiminimais dalijosi Sonata.

Ji atviravo, kad knygai surasti leidėją nebuvo sunku.

„Nustebau, kaip greitai, išsiuntusi rankraštį leidykloms, gavau atsakymus. Viena iš jų buvo „Alma Littera“, su kuria ir sukūrėme „Fatą Morganą“ tokią, kokią ji yra dabar. Su leidykla sutartį pasirašiau birželio viduryje, o gruodžio pradžioje knygą jau laikiau savo rankose“, – kaip greitai knyga atrado savo leidėją, pasakojo Sonata. 

Fata Morgana – optinė apgaulė, pastebėta Kėdainių krašte

Knygos pavadinimas „Fata Morgana“ pasirinktas neatsitiktinai.

„Fata Morgana yra optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys 1936 metais aprašytas profesoriaus Stepono Kolupailos hidrografinėje studijoje apie Nevėžį.

Būtent Nevėžyje ties Kėdainiais tais laikais būdavo galima pastebėti fatos morganos reiškinį, kuris mane sužavėjo, todėl atsidūrė ir pačioje knygoje, ir jos pavadinime.

Fatos morganos reiškinys tarsi įrėmina pasakojimą. Jis romane tampa neįmenamų paslapčių, taip pat ir po sunkaus laikotarpio atėjusios ramybės simboliu“, – kaip gimė knygos pavadinimas pasakojo pašnekovė.  

Fata Morgana yra optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys 1936 metais aprašytas profesoriaus Stepono Kolupailos hidrografinėje studijoje apie Nevėžį. Būtent Nevėžyje ties Kėdainiais tais laikais būdavo galima pastebėti fatos morganos reiškinį, kuris mane sužavėjo, todėl atsidūrė ir pačioje knygoje, ir jos pavadinime. S. Dirsytė

Knygos apipavidalinime – Kėdainių kraštas

Sonatos teigimu, romano apipavidalinimas – nestandartinis. Jame galima rasti istorinių nuotraukų, žemėlapį, kuriame pažymėtos knygoje minimos vietovės.

„Knygos dizainą sukūrė Kortyna Šeibokaitė-Ša. Romano apipavidalinimas nėra labai standartinis, jame yra ir istorinių nuotraukų, taip pat pridėtas stilizuotas žemėlapis, kuriame pažymėtos knygoje minimos vietovės.

Už galimybę knygos viršelyje ir vidiniuose puslapiuose naudoti istorines nuotraukas esu dėkinga Kėdainių krašto muziejui ir istorikui Vaidui Baniui.

Knygos, kurios veiksmas rutuliojasi Kėdainių rajono apylinkėse, viršelis, ko gero, kitoks ir negalėjo būti. Juodas varnas ant viršelio nutūpė taip pat ne be reikalo. Skaitytojai romane jį taip pat sutiks“, – pasakojo Sonata.

Skaitymo malonumas

Be rašymo, Sonata taip pat mėgsta skaityti.

„Labai mėgstu skaityti, tačiau ne visada turiu tam tiek laiko, kiek norėčiau. Dar paauglystėje sužavėjo Umberto Eco, Gabriel Garcia Marquez romanai. Šie autoriai iki šiol yra mano mylimiausi ir be galo gaila, kai žinau, kad jie daugiau nieko nebesukurs. Turbūt šių autorių kūryboje traukė nepaprastas gebėjimas papasakoti istorijas.

Ir iki šiol rinkdamasi, ką skaityti, ieškau ne tik įdomaus siužeto, bet ir skaitymo malonumo.

Viena iš paskutinių sužavėjusių knygų – estų rašytojo Andrus Kivirähk „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Buvo didelis malonumas skaityti ir gėrėtis autoriaus fantazija. Šiuo metu dažniau į mano rankas pakliūva istorinės knygos apie Lietuvos viduramžius, Lietuvos didikų šeimas“, – apie tai, ką mėgsta skaityti, pasakojo Sonata.

Idėja – ekskursija po vietoves, minimas romane

Kol kas ji džiaugiasi pasirodžiusia knyga, taip pat tikisi, jog ateityje ją būtų galima pristatyti ir gimtajame mieste – Kėdainiuose, o taip pat surengti ekskursiją po vietoves, aprašytas knygoje.

„Tikrai norėčiau „Fatą Morganą“ pristatyti Kėdainiuose. Taip pat turiu idėją surengti ir ekskursiją po tas vietoves, kurios minimos romane. Visgi, pandemija šiuo metu neleidžia nieko planuoti. Tačiau, jei karantino ribojimai leis, būsiu pakviesta atvykti ir pristatyti knygą, su malonumu tai padarysiu.

Turiu daug istorijų, kurios vėl, kaip ir „Fatos Morganos“ atveju, prašosi užrašomos. O ar jos bus užrašytos ir kada tai nutiks, dar negaliu atsakyti“, – pasakojo Sonata.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Kūrėjos atkaklumas padėjo įveikti ligą ir išmokė lieti žvakes

Kuriantys gražesnį pasaulį
1
07:58 Kovo 01d. 2021
img

Joga padeda į pasaulį ir į save pažvelgti kitu kampu

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:48 Vasario 27d. 2021
img

Turime savo vardyno specialistą – Rytą Tamašauską

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:46 Vasario 24d. 2021
img

Fotografės objektyve – išskirtiniai automobiliai, šeimos ir šunys

Kuriantys gražesnį pasaulį
10:14 Vasario 21d. 2021
img

Einant per Lietuvą teko atsiremti ir į neišbrendamas pelkes

Kuriantys gražesnį pasaulį
16:50 Vasario 19d. 2021
img

Sniego valymas sutelkė gyventojus – padeda vieni kitiems

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:32 Vasario 17d. 2021
img

Per gyvenimą – taškiukų ir burbuliukų ritmu

Kuriantys gražesnį pasaulį
1
08:27 Vasario 15d. 2021

SKELBIMAI

touched by digitouch!