GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
„TikTok“ programėle kiekvieną mėnesį naudojasi apie 100 milijonų aktyvių vartotojų, o parsisiuntusių ją yra daugiau, kaip 500 milijonų.  / 1000logos.net nuotr.

„TikTok“ fenomenas ir ką apie tai turi žinoti tėvai

Eglė KUKTIENĖ - 10:32 Kovo 21d. 2021

Dar 2019 metais „Verslo žinių“ išleistoje Rinkodaros sektoriaus apžvalgoje buvo prognozuota, kad 2020 metais pirmuoju smuiku socialiniuose tinkluose gros „LinkedIn“ ir „TikTok“ platformos. Rodos, tokios kardinaliai skirtingos ir daliai lietuvių vis dar gana menkai pažįstamos.

Ir jei „LinkedIn“ yra labiausiai sietinas su darbo rinkoje aktyviais ir karjeros laiptais kopiančiais žmonėmis, „TikTok“ yra visiška priešingybė – jaunimo pamėgta trumpų video filmukų platforma, kurioje tiesiog stumiamas laikas.

Be abejo, anokia čia nuostaba, kad laisvo laiko dalį vaikai, jaunimas ir net suaugusieji praleidžia socialiniuose tinkluose. Tačiau tokios kontraversiškos ir kai kur net uždraustos programėlės kaip „TikTok“ jau senokai nematėme.

Tad kas tai ir su kuo valgoma bei, svarbiausia, ką apie programėlę ir joje laisvalaikį leidžiančius savo vaikus turi žinoti tėvai? Apie tai kalbamės su Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos psichologe Arūne JAKUTIENE ir socialine pedagoge Jurgita SINICKIENE.

Keičia socialinių tinklų veidą

Tyrimų bendrovė „Kantar“ pastebi, kad „TikTok“ populiarumą lėmė tai, kad kelių sekundžių pakanka tam, kad žmogus sukurtų kažką unikalaus ir tą parodytų visam pasauliui. 2020 metų rugsėjį programėle kiekvieną mėnesį aktyviai naudojosi 100 milijonų žmonių, o iš viso ją atsisiuntę yra net 500 milijonų žmonių. 67 proc. jų yra vyresni nei 25 metų amžiaus.

„The New York Times“ publikuotoje programėlės apžvalgoje rašoma, kad net jei bandote jos išvengti, „TikTok“ neabejotinai pakeis socialinių tinklų veidą.

Psichologė Arūnė Jakutienė sako, kad drausti naudotis „TikTok“ programėle – ne geriausias sprendimas. Geriau yra su vaiku kalbėtis apie programėlę, parsisiųsti ją pačiam, domėtis, kokius video vaikas žiūri arba pats kelia./Asmeninio archyvo nuotr.Taigi, kaip veikia „TikTok“? Tai programa skirta trumpų video kūrimui ir dalijimuisi. Programėlė suteikia įvairių filtrų, foninių garsų ir muzikos bei skatina žmonių ryšius ir sąsajas programėlės viduje – siūloma jau padarytus video atkartoti.

Tad jei vakare pamatote savo vaiką šokant priešais telefoną, vargu ar jis atlieka kūno kultūros namų darbus. Greičiausiai pagal programėlės „šabloną“ bando atkartoti šokį ir juo pasidalinti su kitais programėlės naudotojais.

„TikTok“ programinis algoritmas nustato, kokio tipo video medžiagas vartotojas žiūri, ir stengiasi jomis užpildyti naujienų srautą. Jeigu lietuviams gerai pažįstamoje „Facebook“ platformoje naujienų srautą iš esmės pats turi susikurti per kažkurį laiką (pridėdamas draugus, pamėgdamas puslapius, prisijungdamas į grupes), tai „TikTok“ sukuria naujienų srautą už vartotoją – praktiškai daryti jam nieko net ir nereikia.

Ką ten randa jaunimas?

Trumpas atsakymas būtų pramogą ir pripažinimą.

Ilgesnis atsakymas, pateikiamas „The New York Times“ apžvalgoje, smulkiai nupasakoja dėl ko jaunimui ši erdvė darosi vis mielesnė, nei kiti socialiniai tinklai.

„Daugumoje socialinių tinklų, norint parodyti save ir savo turinį dideliam skaičiui vartotojų, reikia turėti daug draugų, būti labai gražiam ar turtingam, naudingam ar norinčiam tai parodyti.

„TikTok“ vietoje to skatina vartotojus pereiti nuo auditorijos prie auditorijos, šokinėti nuo vienos tendencijos prie kitos, kuriant trumpalaikes draugų grupes, kurios susiburia tam, kad galėtų daryti ir rodyti video iššūkius, dalintis pokštais, dainomis, arba tiesiog tuščiai plepėti apie tai, ką matai sau prieš nosį.

Reakcijos ir atsiliepimai yra dažnai gausūs ir gaunami labai greitai. Stimuliacija yra nuolatinė. Jausmas, kad esi dalis kažko, kas sparčiai plečiasi.

Turinys ten yra milžiniškas, didžioji jo dalis – visiškai beprasmė“, – rašo IT apžvalgininkas John Herrman.

Mažai prasmės, mažai įdirbio ir daug smagybių – štai ir atsakymas, dėl ko jaunimui šis socialinis tinklas taip imponuoja. Tuo tarpu vyresnioji karta, neretai žiūrėdama į tą programėlę, jaučiasi taip, lyg pasaulis būtų nuo jų būtų nutolęs septynmyliais žingsniais.

Tėvai žino mažai

Kaip sako psichologė Arūnė Jakutienė, tėvai neretai apie šią programėlę žino gana nedaug arba nežino visiškai nieko. Tačiau dėl joje esančios turinio gausos ir įvairovės pasigilinti į ją reikėtų.

„Socialiniai tinklai – greitai populiarėjanti  informacinės sklaidos priemonė. Be jų gyvenimą įsivaizduoja retas, ypač paaugliai ir jaunesni žmonės. Pastebima, kad socialiniai tinklai paaugliams yra tam tikra traukos vieta. 

Prie žinomų ir seniau egzistuojančių socialinių tinklų – „LinkedIn“, „Twitter“, „Pinterest“, „Facebook“ , „Instagram“ ir „Snapchat“ – greitai pritapo paauglių ir jaunimo pamėgtas „TikTok“.

Tarp paauglių programėlė „TikTok“ labai populiari: vieni tik stebi kitų įkeliamus filmukus, kiti aktyviai komentuoja bei kuria ir įkelia savus vaizdo filmukus.

Labai dažnai tėvai beveik nieko nežino apie „TikTok“ turinį arba žino labai paviršutiniškai. Dažnai vaikai rodo tėvams tai, kas jiems įdomu, ką gali kartu aptarti ar pakritikuoti. Tokiu būdu tėvai gali sužinoti, kas vaikams patinka, kuo jie domisi ir pasidomėti kitomis programėlės ypatybėmis.

„TikTok“ savo turinio gausa ir įvairove iš esmės nedaug kuo skiriasi nuo kitų socialinių tinklų, kuriais nemažai tėvų taip pat naudojasi, tik viskas pateikiama trumpų vaizdo klipų forma.

Pirmą kartą prisijungus  matomi klipai gali ir atgrasyti nuo tolesnio naudojimo, tačiau reikėtų skirti šiek tiek dėmesio ir paprašyti savo paauglio programėlėje padėti atrasti tai, kas jums įdomu.

Nauda bus dviguba – turėsite dar vieną įdomaus turinio kanalą, o kartu sužinosite, kas įdomu jūsų vaikui, kokius vaizdelius jis žiūri, kaip komentuoja, kuo dalinasi.

Tai labai naudinga informacija tėvams, atrandant naujus vaiko pomėgius, domėjimosi sritis“, – sako psichologė.

Kartais tėvai, patys to nenorėdami, paskatina vaikus vis labiau užsibūti socialiniuose tinkluose. Bendravimo deficitas, nesidomėjimas vaiko pasauliu, hipergloba arba globos bei rūpesčio nebuvimas, skatina paauglius vis labiau pasitraukti į virtualų pasaulį. A. Jakutienė

Ne drausti, o kalbėtis

Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos specialistės akcentuoja, kad iš esmės vaiko ar paauglio leidžiamą laiką socialiniuose tinkluose reikėtų riboti, tačiau visiškai drausti – nederėtų. Socialiniai tinklai gali tapti puikia priežastimi kalbėtis, diskutuoti, analizuoti, susipažinti su savo vaiko pomėgiais./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr..Specialistė teigia, kad nepasidomėjus programėle aklai drausti ja naudotis vaikui – ne pats geriausias sprendimas. Vis dėlto laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, reikia riboti.

„Daug naudingiau domėtis vaiko pasirinkimais, kalbėtis, teirautis, kodėl domina vieni ar kiti vaizdeliai, kas juose įdomaus, ar norėtų pats ką nors filmuoti ir įkelti. Gera proga būtų pakalbėti  apie tai, ko nenorėtumėte, kad vaikas filmuotų, kas yra pavojinga ir gali turėti neigiamų pasekmių.

Dažnai sakoma, kad socialiniai tinklai palengvina bendravimą, padeda užmegzti naujus kontaktus, gali išsakyti savo nuomonę.

Socialiniai tinklai labai lengvai prieinami, informaciją greitai keičiasi, vartotojas jaučiasi laisvas ir neribojamas. Ir tai įtraukia. Paaugliai lengvai perkelia bendravimą į virtualią erdvę, rašo, komentuoja, kuria virtualias grupes. 

Vargu ar įmanoma griežtai riboti naudojimąsi socialiniais tinklais, tačiau laiką, praleidžiamą juose, riboti būtina. Pitsburgo universiteto (JAV) mokslininkai tyrė jų poveikį vartotojams. Paaiškėjo, kad kuo dažniau lankomasi socialiniuose tinkluose, tuo mažesnis pasitenkinimas gyvenimu“, – sako psichologė pridurdama, kad vidutiniškai socialiniuose tinkluose lankomasi 30 kartų per savaitę ir per dieną tam skiriama 61 minutė.

Kaip ir kitais socialiniais tinklais, taip ir  „TikTok“ programėle rekomenduojama naudotis nuo 14 metų amžiaus. Kartais patys tėvai vaikui sukuria paskyras, atsiunčia programėles ir leidžia jomis naudotis. J. Sinickienė

Paaugliai – rizikos grupėje

Priklausomybę socialiniams tinklams patirti pirmiausia gali būtent paaugliai. Tai tas amžius, kuomet žūtbūt norisi pripažinimo, populiarumo, pritarimo, o internete jį gauti yra nepalyginamai paprasčiau, nei tikrame pasaulyje.

„Ne paslaptis, kad paauglystė – didelių pokyčių asmenybės raidoje metas. Kaip žinia, pokyčius visi paaugliai išgyvena skirtingai: vieni jų tiesiog nepajunta, kitų paauglystė tampa didžiuliu išbandymu, ne tik bręstančiam vaikui, bet ir visai šeimai.

Paaugliai buriasi į grupes, maištauja, dažnai jaučiasi vieniši, nesuprasti ne tik draugų, bet ir artimųjų, gali pradėti rizikingai elgtis ir t.t.

Jie ieško savęs naujose erdvėse, testuoja pojūčius, neigia autoritetus ir dažnai socialiniuose tinkluose susikuria tokį pasaulį, kokio negali turėti realybėje. Dažniausiai socialiniuose tinkluose paaugliai būna vieni, todėl rizikuoja ne tik tapti priklausomi nuo socialinių tinkle, bet ir įsivelti į patyčias, susipažinti su netinkamais žmonėmis, patys tapti patyčių aukomis.

Kartais tėvai, patys to nenorėdami, paskatina vaikus vis labiau užsibūti socialiniuose tinkluose. Bendravimo deficitas, nesidomėjimas vaiko pasauliu, hipergloba arba globos bei rūpesčio nebuvimas, skatina paauglius vis labiau pasitraukti į virtualų pasaulį.

Labai svarbu pažinoti ne tik realiame pasaulyje esančius vaiko draugus, bet ir žinoti, kuo jis domisi virtualioje erdvėje. Svarbu daug kalbėti, vaikui labai svarbus gyvas ryšys, suvokimas, kad jį myli, dėl jo jaudinasi.

Tačiau nedaryti spaudimo, nereikalauti, kad besąlygiškai paklustų tėvų nurodymams. Kalbant ir klausant, nepriekaištaujant ir nekritikuojant, galima sužinoti daugybę dalykų apie savo paauglį: su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose, ką komentuoja, kokios temos jam įdomios, kas jam kelia juoką, o kas pyktį. Užmezgus ryšį su paaugliu galime šį nelengvą laiką išnaudoti naujai santykių kokybei kurti“, – akcentus dėlioja psichologė A. Jakutienė.

Nuo kada leisti naudotis?

Mobilusis telefonas, planšetė ar kompiuteris yra neatsiejama kasdienybės dalis jau ir patiems mažiausiems. Ypač dabar, kai mokymas nuotolinis – kompiuteris tampa ir darbo, ir laisvalaikio priemone. Vis dėlto socialiniai tinklai – ne pati geriausia vieta vaikams.

„Kaip ir kitais socialiniais tinklais, taip ir „TikTok“ programėle rekomenduojama naudotis nuo 14 metų amžiaus. Kartais patys tėvai vaikui sukuria paskyras, atsiunčia programėles ir leidžia jomis naudotis.

Kokiu būdu vaikas naudosis programėle priklauso nuo daugelio aplinkybių. Ir tik laiko klausimas, kada jis pradės viešai skelbti tai, ką jis veikia, kuo domisi“, – sako J. Sinickienė.

Ji pabrėžia, kad už tai, kokį turinį skelbia ar žiūri vaikas, atsakingi jo tėvai. Tuo tarpu jau nuo 14 metų vaikas jau neša dalinę atsakomybę už savo veiksmus.

„Šioje vietoje turėtų būti tėvų ir vaiko abipusiai susitarimai, kad iš anksto būtų aptarti kokio turinio vaizdai yra tinkami filmuoti ir viešinti, koks turinys yra netinkamas.

Bet kokia informacija formuoja vaiko pasaulėžiūrą. Jeigu informacija yra netinkama pagal jo amžių, tai vienaip ar kitaip gali atsiliepti vaiko elgesiui, pasirinkimams, nuostatų formavimuisi, nepagrįstų baimių atsiradimui. Kartais net mums, suaugusiems, sunkus atsirinkti tikslingą informaciją, o vaikui tai labai didelis iššūkis“, – sako pašnekovė.

Ne paslaptis, kad „TikTok“ programėlės turinys – labai įvairialypis. Čia galima rasti ir vaikiškų šokių, ir profesionalaus sporto trenerių miniprogramų. Galima rasti šviesiausios draugystės akimirkų ir seksualizuotų video filmukų. Tėvai turi suvokti, kad jei jau vaikas naudojasi programėle, visa joje esanti informacija gali pasiekti jų vaiką. Tai, kaip jis į ją reaguos ir kaip ją įvertins, priklauso nuo tėvų.

Sekti ar nesekti?

Kalbant apie paauglių gyvenimą socialiniuose tinkluose dažnas tėvas susiduria su dilema, kiek galima ten kištis. Viena vertus, girdime parspėjimus, kad tėvams būtina kontroliuoti ir žinoti, ką ir su kuo jų vaikas veikia internete, kita vertus, lindimas į asmeninį paauglio gyvenimą gali baigtis didelėmis šeimos dramomis.

J. Sinickienė sako, kad kalbėjimasis su vaiku – raktas į jo pasaulį. Tik per pokalbius ir bendrą veiklą galima gerai pažinti savo vaiką, o tada ir kontrolė bus subtili, nekrentanti į akis, nevaržanti.

„Kalbėdamiesi mes išsprendžiame daugelį nesusipratimų, o nuolatinio ryšio palaikymas leidžia išspręsti visas problemas kol jos neįsisenėjo. Kuo daugiau mes su vaiku bendrausime, domėsimės, kuo jis gyvena, tuo greičiau atpažinsime, kada jis jaučiasi negerai, yra sunerimę, nori klausti, tačiau nedrįsta.

Klauskime mes. Būtų per daug paprasta tikėtis, kad vaikas norės, jog tėvai nuolat tikrintų jo paskyras, tačiau jei tėvai leidžia vaikui naudotis programėle, tai ir patys turėtų ją atsisiųsti, kad žinotų, kuo domisi jų vaikas, kuo dalinasi viešoje erdvėje.

Paprašyti vaiko pamokyti naudotis „TikTok“ programėle, pamokyti kurti video ir pan. Bendra veikla visada duoda daugiau naudos nei žalos. Tuo tarpu draudimai yra trumpalaikiai, nes juos labai greitai norisi sulaužyti, pabandyti padaryti priešingai.

Tėvai, tardamiesi su vaiku, dalinasi su juo atsakomybe ir vaikas nesijaučia suvaržytas draudimais. Susitarimai pasiekiami diskutuojant, derantis, leidžiant abiem pusėms priimti tinkamą sprendimą arba galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvų. 

Pavyzdžiui, jūs susitariate, kad vaikas galės valandą praleisti „TikTok“ programėlėje tik po to, kai atliks namų darbų užduotis arba perskaitys 10 lapų knygos.

Tada vaikas žinos, kokia yra jo atsakomybės dalis susitarime ir stengsis laikytis, norėdamas turėti savo laiką“, – pataria specialistė pridurdama, kad persistengti su reikalavimais taip pat nederėtų. Per aukšti reikalavimai, kurių vaikas negalės ar atsisakys įgyvendinti, sukels papildomus konfliktus.

Geriausias pavyzdys – mes patys

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtus kartų išgirsti. Tėvai gali labai daug vaikui kalbėti apie mandagaus ir moralaus elgesio svarbą, bet jei pačių elgesys bus priešingas žodžiams, norimo rezultato vaiko elgesyje taip pat nepamatys.

Kartu tikėtis, kad jūsų vaikas visuomet elgsis brandžiai ir atsakingai, irgi nereikėtų – juk vaikystė ir paauglystė yra tas laikas, kai žmogus išbando daug dalykų, ir dalis jų suaugusiojo akimis gali pasirodyti kaip visiškos nesąmonės.

Tad ir pamačius vieną tokių „nesąmonių“, kurią vaikas padarė socialiniame tinkle, nereikėtų jo užsipulti. Jeigu rastas turinys jums kelia nerimą ir manote, kad jo internete apskritai neturėtų būti, apie tai galite pranešti www.draugiskasinternetas.lt

„Geriausia reakcija yra nusiraminti pačiam, apgalvoti argumentus, kuriais pagrįsime savo pastebėjimą. Ir kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis, tartis, dar kartą priminti susitarimus.

Galima iš karto užsipulti vaiką ir pasakyti „kokią nesąmonę ten įkėlei“ arba ramiai apgalvojus pasakyti, kad matėte jo įkeltą video ir jus neramina jo turinys.

O tada susitarti, ką toliau darysite – ar vaikas ištrins video ir jūs pamiršite tai, ar tarsitės, kad tokio tipo video daugiau nebūtų filmuojami, ar kad prieš viešindamas pasitars su jumis.

Vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio, todėl tėvų pavyzdys vaikui yra svarbiausias. Tai, ką mes sakome vaikui, turi sutapti su tuo, ką jis mato mūsų elgesyje“, – sako pašnekovė.

Nenorite, kad jūsų vaikas tiek laiko praleistų socialiniame tinkle? Pasiūlykite jam kitos veiklos, parodykite, kad galima smagiai leisti laiką ir kitaip. O svarbiausia – vaiką auklėti ir diegti kokybiško gyvenimo taisykles reikia nuo mažų dienų, o ne tuomet, kai jis, būdamas paauglys, ima viskam prieštarauti.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Svarbu, kad tėvystė ir motinystė būtų sąmoninga

Kelrodis informacijos triukšme
12:59 Balandžio 01d. 2021
img

„Tikrai tikiu, kad galime išgelbėti Žemę“

Kelrodis informacijos triukšme
09:53 Kovo 16d. 2021
img

Ar gyvūnų daugintojų skandalas kažko mus išmokė?

Kelrodis informacijos triukšme
11:16 Kovo 06d. 2021
img

Pasiryžę padėti kenčiantiems

Kelrodis informacijos triukšme
09:43 Vasario 26d. 2021
img

Kėdainiai Lietuvių kalbos dienoms nusiteikę optimistiškai

Kelrodis informacijos triukšme
08:12 Vasario 18d. 2021
img

Ar žinote, kuo skiriasi Lietuvos valstybinė ir istorinė vėliavos?

Kelrodis informacijos triukšme
08:23 Vasario 15d. 2021
img

Piešimas: kaip paskatinti vaikus piešti ir ką reiškia jų piešiniai?

Kelrodis informacijos triukšme
10:30 Vasario 14d. 2021
img

Melagienos. Kaip jas atskirti?

Kelrodis informacijos triukšme
09:25 Vasario 08d. 2021

SKELBIMAI

touched by digitouch!