Pažindamas pasaulį, leidiesi į pažintį su pačiu savimi

 Pažindamas pasaulį, leidiesi į pažintį su pačiu savimi

Prasiautusi karštutėlė vasara, itin šalnomis neskriaudęs ruduo, spalis, kritęs lygioje kovoje su lapkričiu…. o vasaros atostogas keičia žiemiškosios.

O kurgi kelioniškojo oro gūsio įkvėpę kraštiečiai atostogavo vasarą ir kur leis laisvas žiemos dieneles?

„Nesu labai didelis keliautojas, – kiek kuklinasi AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų specialistas Alvydas ARDAVIČIUS (54), aplankęs daugiau nei dvidešimt pasaulio šalių, o kai kurias – dargi daugiau negu po kartą. – Kai pasaulis toks didelis, nemanau, kad šis skaičius – įspūdingas. Bet taip: keliauti man patinka.“

Kėdainietis Alvydas – geros muzikos ir didelių koncertų mėgėjas. Vienas paskutinių stebėtų – grupės AC/DC koncertas Varšuvoje. Dabar kraštietis su nekantrumu laukia Bon Jovi pasirodymo Taline birželį. Asmeninio archyvo nuotr.Sužavėtas kaimyninių valstybių

Su šeima A. Ardavičius kasmet kelionių kryptis renkasi pagal tai, ką sako… jo širdis. Ir piniginė, žinoma.

„Šįmet tai buvo Latvija ir šiaurinė Lenkijos dalis. Kitąmet trauksime kur šilčiau, – šyptelėjo kraštietis. – Dvi savaites keliavome po šiaurės Lenkiją, po prūsiškąją šios šalies dalį. Sužavėjo tiek Krokuva, tiek istorinė Lietuvos–Lenkijos valstybės dalis, tiek šiaurinė – vokiškoji. Lenkija – labai graži. Tai  – viena. Antra, joje labai daug dėmesio skiriama istoriniams objektams, jų puoselėjimui. Į savo krašto paveldą Lenkijoje žvelgiama labai atsakingai. O aš esu didelis istorijos mėgėjas, tad tokios vietos mane traukte traukia. O kodėl gi nesėdus į automobilį ir nenuvykus į kaimyninę šalį gruodžio pabaigoje, šventiniu laikotarpiu, vietoje Naujųjų metų šventimo čia?“

Lietuvių pamėgta Anglija – kitomis akimis

AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų specialistas pirmą kartą už Lietuvos ribų – tąkart po Latviją ir Estiją – išvyko dar būdamas vaikas: su tėvais ir turistine priekaba „Skif“.

Vėliau, perkopęs dvidešimtmetį, 1989-aisiais, dirbdamas pedagogu Kėdainių mokykloje vasaros atostogų metu su močiute lėktuvu iš Sankt-Peterburgo skrido į Angliją aplankyti giminaičių. Kad gautų vizą ir galėtų nuvykti pas juos, Alvydui mėnesį teko gyventi Maskvoje…

Kelis kartus jau viešėjęs Kroatijoje, AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų specialistas Alvydas Ardavičius mielai ten sugrįžtų. Ir vėl – automobiliu: daugiausia dvi nakvynės – ir jau vietoje, kuri žavi nuo kalnų keliukų atsiveriančiais peizažais ir žmonių šiluma. Asmeninio archyvo nuotr.Dar po dvejų metų irgi su giminaičiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę automobiliu vyko į Angliją ir tapo… vienu pirmuoju lietuvių, tuo laikmečiu aplankiusių šią šalį.

„Iki šiaurinės Anglijos dalies – apie 2 800 kilometrų… bet buvo verta. Aišku, ir savus aplankyti, bet ir Angliją pamatyti. Laikau šią šalį vienu didžiausių savo atradimų ir apsilankau esant galimybei, juolab kad artimiausi giminės šiuo metu būtent ten. Ir mintimis sugrįžtu: grožiuosi jos didybe, istorija, pilimis, jūromis, supančiomis iš visų pusių, žmonių mentalitetu“, – pasakoja A. Ardavičius.

Jeigu vieta patiko – grįžtų dar ir dar

Ne tik į Lenkiją ir į Angliją, bet ir į Švediją bei Kroatiją, į kurias A. Ardavičius su šeimyna automobiliu yra vykęs ne kartą, sakosi, mielai sugrįžtų. Vėl ir vėl. O ar dažnai A. Ardavičius antrąsyk lanko jau sykį regėtas vienas, o gal, kaip dalis keliautojų, į jau matytas vis dėlto svajoja, bet nebegrįžta?

„Į tą pačią vietą, jeigu ji man patiko, aš mielai sugrįžtu. Ir nesvarbu, ar apie Baltijos pajūrį kalbame, ar apie šiltuosius kraštus. Jeigu buvo smagu, jeigu galvoji apie tą vietą, jeigu dvejoji, jog ne viską pamatei ir nori įbristi giliau į tą šalį ar kraštą – kodėl gi ne? – šypteli A. Ardavičius. – Be to, sakykime, Čekijos vienos kelionės metu neišmaišysi. Esu įsitikinęs: netgi ir tą patį mažą miestą vieną dieną galima regėti vienaip, kitądien – jau kitu oru, kitomis nuotaikomis ir atmosfera, su kitais praeiviais prasilenkiant galima regėti visiškai kitokį.“

[quote author=“A. Ardavičius“]Kiekviena kelionė žmogui yra atradimas. Tai yra pažinimas pasaulio, pažinimas, galų gale, savęs. Pažinimas ir artimų žmonių, nes kelionėse būna visko – nuovargio, prisigalvojimų, kad „jau gendam, stojam“.[/quote]

Muziejai nebetraukia

Ir nors A. Ardavičius pripažįsta esąs didelis meno ir istorijos gerbėjas, pastaruoju metu vyriškis kelionėse ėmė vengti muziejų durų varstymo. Bet, žinoma, Luvro muziejaus duris pravėrė vizito Paryžiuje metu.

„Galva susisuko po muziejų vaikščiojant pusdienį… Na, užsidėjau, sakykime, „pliusiuką“ ir pamačiau gyvai žymųjį Monos Lizos paveikslą, dar gerą valandą pralaukęs eilėje, – šypteli AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų specialistas. – Po to pagalvojau: o gal geriau tą pusdienį pasivaikščioti aplinkui? Pažiūrėti į pastatus, gatves ir jomis praeinančius žmones? Kaip jie elgiasi, kaip jie šypsosi, kaip bendrauja, kaip juda, kokia jų dvasia? Pikti jie ar geranoriški? Tiesiog eini ir įsilieji į tą žmonių minią.“

Nors A. Ardavičius išmaišė didžiąją dalį Europos ir netgi pabuvojo Vakarų Sibire, Urale bei Tolimuose Rytuose, vieną didžiausių įspūdžių kraštiečiui paliko... Švedija. Asmeninio archyvo nuotr.Vaizdai vienas kitą keičia … prie automobilio vairo

Muziejus per dešimtmečius Alvydo kelionėse pamažu ėmė išstumti tiesiog geras laikas pasivaikščiojimuose, aplinkos stebėjime.  Didesnę rankinę daiktų pakeitė kompaktiška mažesnioji su vos keliais svarbiausiais Alvydui dalykėliais: dvejomis poromis akinių, patogiais drabužiais, žygeiviniais batais ir higienos priemonių rinkinėliu.

Tačiau vienas dalykas nesikeičia. Tai – A. Ardavičiaus aistra viskam, kas važiuoja ir… turi vairą. „Jeigu galiu rinktis kelionę su šeima lėktuvu, autobusu arba automobiliu, renkuosi paskiausią variantą. Autobuse reikia derintis – juk tarsi tampama kolektyvu. Lėktuvu tiesiog operatyviai įveiki atstumą nuo taško A iki taško B, bet tuo metu nieko nepamatai. Geriausia man – keliauti automobiliu. Nemanau, kad išlaidų prasme kelionė automobiliu daug brangesnė negu poilsinė kelionė lėktuvu ir su paketu „viskas įskaičiuota“. Tereikia prisėsti, susiplanuoti, o planuoti šiaip ar taip mėgstu pedantiškai, – pasakoja dažniausiai su šeimyna, prie kurios retkarčiais prisideda ir bičiulių ekipažas ar du, keliaujantis „lifosietis“ A. Ardavičius. – Sakykime, iki Kroatijos nuvažiuoti automobiliu rimtu tempu galima su viena nakvyne pakeliui, neskubant – su dvejomis, pravažiuojant, tarkime, pro Budapeštą. Keliaujant automobiliu, vidiniai potyriai nenusakomi. Nuolat keičiasi vaizdai. Sustoji vienoje vietoje, kitoje… Apskritai, kiekviena kelionė žmogui yra atradimas. Tai yra pažinimas pasaulio, pažinimas, galų gale, savęs. Pažinimas ir artimų žmonių, nes kelionėse būna visko – nuovargio, prisigalvojimų, kad „jau gendam, stojam“, nors iš tikrųjų dažniausiai niekas negenda, ir vairuotojai tą jausmą puikiai žino.“

[#gallery=1684#]

Svajonė – JAV

Paklaustas, kokia gi jo svajonėse yra 23-ioji jo aplankyta pasaulio šalis, A. Ardavičius ilgai nesvarsto – Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Norėtųsi klasikinę Ameriką, kurią mes puikiai žinome iš filmų, pravažiuoti skersai ir išilgai. Išbandyti žymųjį 66-ąjį kelią. Aplankyti Didįjį kanjoną… Bet tai būtų kelionė, kuriai tektų taupyti. Tad kol kas šios svajonės išsipildymas nenusimato, – šyptelėjo pašnekovas. – Pakanka veiklų ir namuose, ir savame mieste, ir savame žemyne. Norisi kartais ir prieš televizorių padrybsoti, ir dviračiais po Kėdainius ar tolėliau pasivažinėti, ir kokį sekmadienį tiesiog pasileisti automobiliu į dar neatrastą Lietuvos kampelį. Man regis, kad aistra kelionėms bei aktyviam gyvenimo būdui užkrėčiau ir namiškius…“

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video