„Neteisinga, bet gražiam žmogui lengviau“

„Grožis išgelbės pasaulį“, – kelis dešimtmečius nenustoja transliuoti vakarai, o jei sunku, dar prideda: „Grožis reikalauja aukų.“ Išties reikalauja, tačiau ne aukų, o paprasčiausių pastangų. Tai supratau kalbėdama su savo pašnekove profesionalia kosmetologe, vizažiste bei išvaizdos stiliaus dizaino specialiste Alge SUTKEVIČIENE.

„Neteisinga, tačiau gražiam žmogui šiuolaikiniame pasaulyje išties lengviau“, – pripažįsta kėdainietė. Gera žinia – nėra viskas taip beviltiška. Mat tikrojo grožio receptas – ne alinančios dietos, valandos mankštų, mistiški serumai ar pilnos kosmetinės grimo. Proporcija: truputis sveikatos ir daug grožio priemonių – atgyvenusi bei klaidinga. Tikroji: stipri sveikata ir tik lašelis kosmetikos. Pasirodo, būti gražiai gerokai lengviau nei visad įsivaizdavome.

– Jūsų darbas toks, kad padedate moterims pasijusti tikromis gražuolėmis ir labiau savimi pasitikėti. Esate burtininkė.

– Galbūt tam tikra prasme, bet niekada apie tai nepagalvojau (nusijuokia).

[quote author=“Algė Sutkevičienė“]Prisigalvodavome visokių įdomių dalykų. Pavyzdžiui, nuo eglutės žaisliuku su adatomis skusdavome blizgučius ir jais gražindavomės.[/quote]

– Kaip nusprendėte tapti kosmetologe, vizažiste ir susieti savo gyvenimą su grožio pasauliu?

– Prieš daug metų pradėjau dirbti „Sarmos“ parduotuvių tinkle (kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinkas – aut. past.). Ten dirbdama atradau, kad norėčiau ir sugebėčiau dirbti tai, ką darau dabar. „Sarmoje“ išdirbau apie 7–8 metus. Teko prisiliesti prie vizažo, daugiau sužinoti apie odą.

Ko gero, tam darbui turiu būti dėkinga už tai, kad atradau savo pašaukimą ir esu čia, kur esu. Atėjusi į darbą nesijaučiu kaip darbe – jaučiuosi vos ne kaip namie. Ši sritis man labai artima ir įdomi.

– Estetika ir grožis Jums rūpėjo nuo paauglystės?

– Galbūt ir traukė. Nors šeimoje nebuvo didelio pavyzdžio. Užaugau posovietinėje šeimoje, kai moterys savęs dar labai stipriai nepuoselėjo ir neskirdavo grožiui didelio dėmesio. Tačiau vidinį, įgimtą potraukį turėjau visada. Labai dažnai mokykloje nei iš šio, nei iš to man tekdavo papuošti drauges ir, anot jų, man tai visai neblogai sekdavosi (šypsosi). Dažydavau jas, darydavau šukuosenas.

Paslapčia nugvelbdavome mamų dažų, nes savų neturėjome, o į mokyklą ateiti pasidažiusiai buvo draudžiama. Prisigalvodavome visokių įdomių dalykų. Pavyzdžiui, nuo eglutės žaisliukų su adatomis skusdavome blizgučius ir jais gražindavomės.

– Sakėte, šeimoje didelio pavyzdžio neturėjote, tad kas formavo Jūsų požiūrį į moters išvaizdą, grožį?

– Greičiausiai užsienio žvaigždės: dainininkai, muzikos grupės. Užsienietiška spauda į rankas patekdavo labai retai, bet kai patekdavo, dalydavomės įspūdžiais, vienas iš kito paveiksliukus karpydavome.

– Nemanote, kad šiais laikais išvaizdos galia per daug sureikšminama?

– Žinoma, ji sureikšminama. Grožis – labai kintantis dalykas. Kalbant apie madą, kas gražu vienais metais, nebegražu kitais. Be to, kiekvienas grožį suvokiame labai skirtingai. Džiaugiuosi, jog kelintus metus mados korifėjai, diktuojantys, kas yra gražu, grįžta prie natūralumo. Galbūt tai paskatino pernelyg didelis merginų, moterų susidomėjimas plastine chirurgija, dirbtiniu grožiu. Tai tapo globalia pasaulio problema. Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo labai madingi grafiški antakiai, dabar – natūralūs, netgi visai nepešioti. Tai skatina moteris būti natūralesnes.

[quote author=“Algė Sutkevičienė“]Tikrai nepakanka vien gražios išorės. Galime būti gražios sau pačios, bet kur tai nuves?[/quote]

– Kai kurie žmonės nesikuklindami teigia, jog vien dėl to, kad jie yra gražūs, jiems gyvenime pavyko kur kas lengviau visko pasiekti. Gražiam žmogui iš tikrųjų lengviau?

– Žinoma, vienareikšmiškai. Juk sutinka pagal išvaizdą, o palydi pagal protą. Gražiai atrodyti šiuolaikiniame pasaulyje svarbu. Gražiam žmogui tikrai lengviau. Galbūt tai skamba negražiai, neteisingai, bet taip yra.

– Jums pačiai koks žmogus yra gražus? Kas jame kuria tą grožį?

– Man gražu, kai žmoguje viskas dera: spinduliuojančios akys, elgesys, laikysena, protas, išorinis grožis – viskas, kas telpa harmoningo žmogaus sąvokoje. Tikrai nepakanka vien gražios išorės. Galime būti gražios sau pačios, bet kur tai nuves?

– Apie kosmetologo, vizažisto kvalifikaciją aplinkiniai sprendžia pagal jo paties išvaizdą. Ar ilgai ruošiatės į darbą?

– Nepasakyčiau, kad savo išvaizdai skiriu labai daug dėmesio. Tiesiog kai supranti, kas tau tinka, susidėlioji, ką turi padaryti, susiruoši greitai. Skiriu sau laiko, bet ne tiek, kiek dažniausiai žmonės galvoja. Įprastą dieną geriausiu atveju užtrunku pusvalandį. Būna, kad išeinu visai nepasidažiusi. Netgi dažnai! Mat po ilgo darbo su kosmetika norisi pabūti kitame amplua ir nesidažyti (šypsosi). Vis tik atėjusi į darbą priverčiu save pasidažyti, nors ir neturiu nuotaikos. Tiesiog turiu būti pavyzdys kitiems. Tokį darbą dirbančios moterys gražinasi jei ne iš didelio noro, tai iš pareigos.

– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie mano, jog grožis ir grožio industrija – visiška tuštybių mugė? Kai kurios užsienio įžymybės netgi ypač stipriai demonstruoja esančios natūralistės.

– Pasaulyje egzistuoja pusiausvyra. Taip ir turėtų būti. Kam tie kraštutinumai? Visiškas natūralumas, mano akimis – šiek tiek kraštutinumas. Apaukime plaukais, nesikirpkime, nesidažykime, būkime žili, prakaituokime į sveikatą. Aišku, nereikia perlenkti lazdos – neturime visos tapti Kim Kardashian su tokiais pat užpakaliais, krūtinėmis, lūpomis, bet visiškų natūralistų, manau, yra mažuma.

– O Jums gražu tokia dirbtinė išvaizda, kai kūnas būna nudailintas plastikos chirurgų? Pavyzdžiui, vadinamosios pripūstos lūpos.

– Nelabai. Vis tik jei dėl savo lūpų žmogus ima kompleksuoti, viskas atrodo kitaip. Jei žmogaus veidas didelis, o lūpos smulkios ir jos taps proporcingesnės šiek tiek padidintos, tai kodėl gi ne? Bet kai tai tampa mada – blogai. O Lietuvoje būtent taip ir yra. Kaune kas antra mergina eina su tokiomis pripūstomis lūpomis. Tai tarsi infekcija, kaip vadiname su kolegomis. Reikia turėti stabdžius.

– Pati ryžtumėtės grožio injekcijai ar gultis po plastikos chirurgo skalpeliu?

– Kol kas tikrai nenorėčiau to daryti. Nesu prieš, bet manau, kad išvengčiau to kaip įmanoma ilgiau. Jei matyčiau, kad be kokio nors kūno padailinimo negaliu gyventi, nes kažkas mano kūne mane labai liūdina, nervina, tada galbūt ir padaryčiau, tačiau tai nebūtų kažkas drastiška – ne chirurgo skalpelis, tik grožio injekcija.

– Atskleiskite moterims svarbiausius patarimus, kaip būti gražioms.

– Esame gražios ar ne, nepriklauso nuo kosmetikos ir jos kiekio. Grožis yra visame kame. Kad atrodytume gražios, pirmiausia turime būti sveikos. Sveikas žmogus ir be kosmetikos gražus. Svarbu sportuoti ir galvoti apie mitybą. Bendraudama su savo klientėmis labai dažnai nuo to ir pradedu. Pirmiausia – sveikas gyvenimo būdas. Visa kita ateina savaime.

Kalbant apie kosmetiką, lašelis drėkinamojo kremo moteriai visad padės ryte atgaivinti odą. Taip pat – šiek tiek makiažo kremo, blakstienų tušo ir lengvi lūpų dažai. Nereikia peržengti ribos – tiek pakanka.

– Ar tenka taisyti klienčių savarankiškai pridarytas grožio klaidas? Pavyzdžiui, moteris įsivaizduoja, kad jai labai tinka siūliukais virtę antakiai, o Jūs matote, kad kur kas geriau atrodyti mažiau išpešioti?

– Tikrai tenka, bet dabar gerokai rečiau. Moterys yra apsiskaičiusios, labai domisi, daug mato, daug žino. Vis tik jei pasitaiko grožio klaidų, stengiuosi klientei gražiai paaiškinti, parodyti. Tada ji pamato, jog klydo, ir keičia savo grožio įpročius. Pastaraisiais metais moterys stipriai tobulėja šioje srityje.

Mano klientės netgi paskatino mane baigti išvaizdos stiliaus dizaino studijas. Jos ateidavo pasidaryti makiažo ir vis paklausdavo: „Kaip Jums atrodo, kokią šukuoseną man pasirinkti? Kokia plaukų spalva tiktų? Kokius drabužius vilktis?“ Patardavau iš bendro išprusimo. Paskui pagalvodavau, kad galbūt ir neteisingai pasakiau. Taigi panorau turėti profesionalių žinių ir baigiau minėtą specialybę. Labai tuo džiaugiuosi. Žinoma, nedirbu nei stiliste, nei dizainere ir nemanau, kad ja tapsiu. Tačiau išvaizdos stiliaus dizaino žinios man padeda ir tiesioginiame darbe, ir asmeniniame gyvenime. Daug ką suvoki ir matai visai kitomis akimis. Kaip smagu, kai pas tave ateina klientas ir jis supranta, kad patarimus daliji ne šiaip sau sugalvojusi, o tikrai žinai.

Mano profesijos žmonės pirmiausia turėtų labai daug reikalauti iš savęs. Žinių, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, per daug niekad nebus.

– Ar lengva moteriai atrodyti gražiai, kai visko pasiūla tokia didelė?

– Kartais pagalvoju, jei nedirbčiau šio darbo, tai nuėjus į parduotuvę nuo pasiūlos man apsvaigtų galva. Nežinočiau, nuo ko pradėti, ką rinktis. Nepasiklysti šiose džiunglėse pagelbėtų specialistas – jis padėtų sudėlioti, ko moteriai reikia.

Rengiu makiažo kursus. Čia moterys atsineša visą savo kosmetinę. Jos dažnai būna milžiniškos, ten gausu įvairių priemonių, bet moteris naudoja tik kelias. Tada mes susidėliojame prioritetus, kas tinka bei ką rinktis. Taip kur kas paprasčiau atsispirti pasiūlai ir įsigyti tik reikalingas priemones.

– Ne visos Lietuvos moterys savimi pasitiki. Dažna susiduria su nemeile sau, kompleksais ir taip nuodijasi gyvenimą. Ko reikia, kad moteris save pamiltų tokią, kokia yra, bei atrastų taiką su savimi?

–  Iš tikrųjų daugeliui moterų trūksta pasitikėjimo savimi. Tai labai svarus dalykas. Turime nebijoti keistis, save pateikti kitokią nei galbūt kažkas nori matyti. Nebijokime sau mesti iššūkių. Taip save atrasime ten, kur niekad nepagalvotume, jog galime. Išdrįskime peržengti savo komforto zoną. Kuo situacija bus sudėtingesnė, tuo pačiai bus įdomiau – pamatysime naujas savo galimybes.

– O Jūs dažnai save išspiriate iš komforto zonos?

– Darau tai nuolatos (šypteli).

– Dėkoju už pokalbį.