NAUJIENOS

Visos kategorijos
Įmonių grupės „Vikonda“ bendrovė „Krekenava“ savo valdose diegia inovatyvias reguliuojamas drenažo sistemas – tai paprastas, bet revoliucinis būdas, suteikiantis galimybę reguliuoti dirvos drėgnumą.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Naujos kartos drenažo sistemos tausoja gamtą bei didina derlių

Kristina MIRVIENĖ - 08:57 Spalio 31d. 2019

Klimato sąlygoms kintant, šiuolaikinės žemės ūkio technologijos telkiasi ties dviem svarbiausiais tikslais – orientuojasi ne tik į darbo našumo bei resursų efektyvumo didinimą, mažesnę priklausomybę nuo orų permainų, bet ir siūlo gamtai itin draugiškus sprendimus.

Viena iš tokių technologijų – pažangios reguliuojamos drenažo sistemos, kurios leidžia kontroliuoti vandens lygį dirvožemyje. Taip garantuojamas reikiamas dirvos drėgnumas, sumažinamas trąšų išplovimas, o tuo pačiu azoto bei fosforo junginių patekimas į gamtinius vandens telkinius.

Reguliuojamos drenažo sistemos vienas iš svarbiausių privalumų yra tai, kad ji itin palanki aplinkai. V. Lebedys

Šią nesudėtingą, tačiau daug privalumų turinčią ir dėl to pasaulyje sparčiai populiarėjančią sistemą viena iš pirmųjų Lietuvoje įsidiegė įmonių grupės „Vikonda“ bendrovė „Krekenava“.

Bendrovės „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys: „Diegdami naujas technologijas visada atsižvelgiame į jų poveikį gamtai. Džiugu, kad reguliuojamos drenažo sistemos ne tik nekenkia jai, bet ir sprendžia aplinkosaugines problemas.“Prisitaiko prie gamtos

Tai, kad galimybė reguliuoti dirvos drėgmės kiekį ūkininkams yra viena iš aktualiausių, patvirtina UAB „Krekenava“ vadovas Vaidas Lebedys. Jis pastebi, kad dažnai ne tik pavasaris bei kiti žemės ūkio darbų sezonai pateikia nemažai nemalonių staigmenų, atnešančių nemenkus nuostolius.

„Esame viena iš moderniausių šalies žemės ūkio bendrovių. Nuolat domimės ir sekame pasaulio tendencijas, savo ūkyje diegiame naujas technologijas, įsigyjame naujos šiuolaikinės technikos, kuri mums leidžia, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms, gauti vienus geriausių derlių rajone. Tačiau skaičiuojame, kad nepaisant visų investicijų į technologinius procesus, dėl minėtos priežasties kasmet patiriame iki 20 proc. ar net iki 30 proc. potencialaus derliaus nuostolio.

Didžiausia problema yra su pavasario ir vasaros sausromis, kurios gerokai pažeidžia besivystančius augalus.

Tiesą pasakius, aš pats netikėjau, kad prieš gamtos išdaigas nieko negalima padaryti, tad kartu su kolegomis ieškojome būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Mačiau, kaip amerikiečiai tvarkosi su klimato kaitos iššūkiais pasitelkdami reguliuojamas drenažo sistemas, tad jas įsirengti siekėme ir mes.

Reguliuojamos drenažo sistemos yra ganėtinai nebrangi investicija, turinti daugybę privalumų, kurių vienas iš svarbiausių yra tai, kad ji itin palanki aplinkai. Apskritai diegdami naujas technologijas savo įmonėje visada atsižvelgiame į tai, ar jos yra draugiškos gamtai“, – sako UAB „Krekenava“ vadovas Vaidas Lebedys.

Išbandys dviejuose laukuose

Bendrovė „Krekenava“, dirbanti daugiau nei 5000 ha žemės, reguliuojamas drenažo sistemas šiemet rudenį įsirengs dviejuose bandomuosiuose laukuose.

„Pažangią drenažo sistemą sumontuosime 35 ha lauke Pasvalio raj., netoli Pušaloto, ir 30 ha lauke Krekenavoje.

Šiuos laukus pasirinkome, nes jiems reikėjo mažiausiai investicijų dėl laukų reljefo ir melioracijos sistemos išsidėstymo bei būklės.

Žiūrėsime, kokius rezultatus ši drenažo sistema duos. Jei rezultatai tenkins, neatmetame galimybės tokias drenažo sistemas įsidiegti visuose savo laukuose“, – pabrėžia V. Lebedys.

Pašnekovas patvirtina, kad įsirengiant reguliuojamas drenažo sistemas, galutinės išlaidos jų įrengimui priklauso nuo sklypo reljefo, melioracijos sistemos tinklo.

Vienintelės Lietuvoje reguliuojamas drenažo sistemas kuriančios ir diegiančios bendrovės „Ekodrena“ vadovas Jonas Steikūnas pabrėžia, kad naujos kartos laukų drenažas duoda abipusę naudą – tiek žemdirbiams, tiek gamtai.Dirba su pažangia įmone

Drenažo sistemas „Krekenavos“ laukuose įrengė bendrovė „Ekodrena“, Lietuvoje vienintelė gaminanti ir diegianti patentuotas pažangias reguliuojamas drenažo sistemas. Jos įrenginiai sumontuoti jau daugiau nei 1000 ha žemės ūkio naudmenų plotuose.

„Vien šiemet progresyvias laukų drenažo sistemas suprojektavome virš 50 šalies ūkių, maždaug 20 iš jų ši sistema jau yra įdiegta ir duoda pirmuosius vaisius. Tarp savo klientų jau turime tiek grūdinių kultūrų augintojų, tiek gyvulininkystės ūkių, kuriems didesnis drėgmės kiekis reiškia dažnesnį žolės pjovimą, tiek daržovių augintojų. Be to, ypač didelį susidomėjimą drenažo sistemomis jaučiame ir iš kanapių augintojų.

Lietuva yra perteklinio kritulių kiekio zonoje, todėl drenažas kaip sistema, nusausinanti perteklinį vandenį po žiemos, yra naudinga. Tačiau ji yra vienpusė – veikia ir nutekina vandenį net ir tuomet, kai jo kritiškai trūksta dirvožemyje. Su reguliuojama drenažo sistema ši problema yra išsprendžiama. Ypač tai aktualu Lietuvoje dažnėjant ir ilgėjant pavasario sausroms, kai svarbiausiu metu, kuomet vyksta aktyviausias augalų vystymasis, žemę alina sausros.

Vadinasi, reikia įrangos, kuri leistų nusausinti dalį dirvos tam, kad technika anksti pavasarį galėtų įvažiuoti į laukus, o taip pat sulaikytų dalį drėgmės dirvožemyje ir išsaugotų ją sausringajam periodui.

Pirmieji reguliuojamas drenažo sistemas sugalvojo amerikiečiai. Mūsų žiniomis, šios sistemos įrengimą JAV dalinai finansuoja valstybė.

Europoje UAB „Ekodrena“ yra šios sistemos gaminimo ir diegimo pradininkė. Mūsų siūloma patentuota reguliuojamo drenažo sistema yra patobulintas amerikietiškas variantas, geriau pritaikytas europietiškoms žiemoms bei pasižymintis didesniu ilgaamžiškumu“, – tvirtina UAB „Ekodrena“ vadovas Jonas Steikūnas.

Pašnekovas sako, kad jų gaminamos reguliuojamos drenažo sistemos veikimo principas yra paprastas, tačiau itin efektyvus.

Prie melioracijos sistemos žiočių montuojami šuliniai, kuriuose įrengiamas drenažo sistemos reguliavimo mechanizmas. Ūkininkai gali pakelti arba nuleisti reguliavimo kasetes – tokiu būdu nustatant reikiamą dirvos vandens lygį. O jei laukas nėra visiškai lygus, t. y. lauko paviršiaus altitudė kinta, reikiamose lauko vietose ant drenažo sistemų rinktuvų yra įmontuojami specialūs vožtuvai, kurie užtikrina, kad vandens kiekis dirvožemyje visame lauko plote būtų vienodame gylyje. Šie vožtuvai yra montuojami po žeme, todėl visiškai netrukdo darbuotis laukuose. Be to, jų reguliuoti nereikia, jie veikia automatiškai atsižvelgdami į šulinio nustatymus.

UAB „Krekenava“ laukuose tiesiama drenažo sistema.Technologija yra draugiška gamtai

Vienas iš didžiausių reguliuojamų drenažo sistemos privalumų yra ne tik jos duodama ekonominė nauda, bet ir kone opiausios Baltijos jūros ekologinės problemos – vandens žydėjimo – mažinimas.

Žemės ūkis dėl čia gausiai naudojamų trąšų yra vienas iš didžiausių taršos azoto bei fosforo junginiais šaltinių. Šie cheminiai elementai, dar vadinami maistmedžiagėmis, gerina ne tik žemės ūkio kultūrų, bet ir vandens dumblių derlingumą.

Kartu su krituliais išplauti fosforo bei azoto junginiai patenka į upes, jomis nukeliauja iki pat Kuršių marių, Baltijos jūros. Dėl to vandens telkiniai jau daugybę metų kenčia nuo eutrofikacijos (vandens žydėjimo).

„Įrengus reguliuojamą drenažą, ženkliai sumažinamas trąšų išplovimas iš dirvožemio. Pavyzdžiui, azoto yra išplaunama iki 40% mažiau. Tai – didžiulė nauda gamtai, o taip pat ir patiems ūkiams, nes trąšos sunaudojamos efektyviau. Kai jos nėra išplaunamos, augalai turi daugiau laiko jas pasisavinti. Dėl šių priežasčių mažėja ir trąšų naudojimas.

Tręšimo metu išsiskiria anglies dvideginis (CO2), taigi, mažesnis trąšų naudojimas taip pat prisideda prie klimato kaitos problemos mažinimo.

Lietuvoje drenažu nusausinta 2,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Mokslininkai skaičiuoja, kad įdiegus specialią drenažo įrangą 1,7 mln. ha žemės ūkio naudmenų, iš šio ploto į vandens telkinius kasmet nepatektų net 6 250 000 kg nitratinio azoto“, – pabrėžia J. Steikūnas.

Tokiu principu veikia drenažo sistemos.Rezultatai jau yra

Reguliuojamas drenažo sistemas tyrė ir Lietuvos mokslininkai. Jų stebėjimai rodo, kad tokios sistemos efektyviai padeda augalams esant sausringam laikotarpiui, ir taip gerinamas būsimas derlius.

Nustatyta, kad drėgmės režimo reguliavimas didžiausią poveikį daro grūdų kiekiui varpoje ir grūdų stambumui. Laukuose, kur yra įdiegta drenažo sistema, žieminių kviečių kulta iki 3,5 tonų daugiau iš ha, o vasarinių kviečių – 2 tonomis daugiau iš ha.

Reguliuojant drenažo nuotėkį sausais 2018 m. gautas vidutiniškai 37 proc. didesnis žieminių kviečių derlingumas, vasarinių miežių – 25 proc., žirnių – 12 proc., pupų – 24 proc.

„Reguliuojamų drenažo sistemų funkcionavimą stebėjo tiek šalies mokslininkai, tiek pati įmonė „Ekodrena“.

Mūsų stebėjimų duomenys rodo, kad reguliuojamos drenažo sistemos yra ypač efektyvios. Lyginant, pavyzdžiui, šių metų žieminių kviečių derlių, augusių laukuose su reguliuojama drenažo sistema ir derėjusių ten, kur jos nėra, skirtumas buvo akivaizdus nuo pat pradžių.

Reguliuojamo drenažo laukuose miežių daigumas buvo gerokai didesnis. Vėliau augalai buvo akivaizdžiai sveikesni bei stipresni, o nuėmus derlių paaiškėjo, kad jis buvo net maždaug 20 proc. gausesnis lyginant su paprastame lauke augusiais miežiais.

Tad tokiu paprastu, nebrangiu, tačiau labai įdomiu ir inovatyviu būdu sprendžiama viena iš opiausių šio laikmečio klimato kaitos problemų. Tai atneša naudą visoms pusėms: ir ūkininkui, ir aplinkai, ir vartotojams“, – pastebi J. Steikūnas.

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!