NAUJIENOS

Visos kategorijos
M. Kazlauskas džiaugėsi „Krekenavos“ modernėjančiu ūkiu ir pridūrė, jog įmonė jau šį pavasarį planuoja ant turimų purkštuvų sumontuoti jutiklius „Yara N-Sensor ALS“.  / Algimanto Barzdžiaus / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Krekenava“ siekia tapti draugiško aplinkai ūkininkavimo lydere

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 10:00 Balandžio 02d. 2020

Siekiant saugoti gamtą ir mažinti šiltnamio efektą, vis daugiau įmonių bei ūkių stengiasi savo veiklą vystyti taip, jog ji būtų priimtina tiek verslui, tiek ir gamtai. Viena iš tokių yra ir žemės ūkio bendrovė „Krekenava“, kuri ypač didelį dėmesį kreipia į tausojančią žemdirbystę ir diegia modernias, gamtai draugiškas technologijas.

„Esame viena iš pažangiausių žemės ūkio bendrovių Lietuvoje. Mes einame į priekį, žiūrime ne į vienerių, bet mažiausiai į penkerių metų ateitį“, – pristatydamas naują ūkininkavimo kryptį – tausojančią žemdirbystę – sakė įmonės vadovas Vaidas Lebedys.

Tačiau pradėti naują etapą būtų sudėtinga be patikimo ir savo veiklą puikiai išmanančio partnerio „Agricon“. Tai – vokiečių šeimos verslas, skaičiuojantis savo veiklą nuo 1997 metų. „Agricon” tikslaus ūkininkavimo konsultantas Lietuvoje Marius Kazlauskas sako, kad inovacijos žemės ūkyje ir tikslusis ūkininkavimas yra ateitis, be kurios nebus įmanoma šiuolaikinė žemdirbystė.

Tikslusis ūkininkavimas – kas tai?

„Tikslusis ūkininkavimas prasideda atskirose lauko vietose, t.y. taikant skirtingus trąšų kiekius kiekvienoje lauko vietoje, atsižvelgiant į dirvos struktūrą, esančių elementų kiekį, pasėlių būklę.

Iki šiol ūkininkai visą auginamą plotą tręšdavo vienoda/bendra norma, tad lauką kuliant kombainu, skirtingi to paties lauko plotai pasižymėdavo skirtingu derlingumu, – kalbėjo „Agricon“ konsultantas. – Todėl mes ūkininkams siūlome tikslųjį ūkininkavimą, kad derliaus skirtumai būtų kuo mažesni ir iš viso lauko būtų gaunamas tolygus ir kiek įmanoma didesnis derlius.“

Pradėjus vykdyti tausojančią žemdirbystę buvo ieškoma būdų, kaip efektyvinti vykdomą žemės ūkio veiklą, siekiant ekonominės bei ekologinės naudos. V. Lebedys

Pasak „Krekenavos“ vadovo V. Lebedžio, pradėjus vykdyti tausojančią žemdirbystę buvo ieškoma būdų, kaip efektyvinti vykdomą žemės ūkio veiklą, siekiant ekonominės bei ekologinės naudos. 

Algimanto Barzdžiaus nuotr. „Naudojant trąšų tik tiek, kiek reikia, ir pinigai taupomi, ir gamta tausojama. Be to, taip tiksliai ir efektyviai tręšiant, gauname kokybiškesnį ir gausesnį derlių“, – apie tausojančios žemdirbystės arba kitaip – tikslaus ūkininkavimo naudą ir jo pasirinkimą pasakojo V. Lebedys.

Anot pašnekovo, anksčiau bendrovė naudodavo rekomendacines normas ir tręšdavo visą lauką, o ne tas vietas, kuriose trąšų iš tiesų reikia. 

„Atlikę žemės tyrimus pamatėme, kad lauko struktūra  nėra vienoda, todėl ir trąšų poreikis turėtų būti skirtingas. O mes pildavome visam laukui vienodą rekomenduojamą normą. Dėl to stipresni augalai gaudavo daugiau trąšų, nors jiems jų nereikėdavo, o kiti, kuriems reikalinga didesnė dozė – mažiau, – sakė „Krekenavos“ vadovas. –  Nauja investicija leis kiekvieną augalą tręšti pagal poreikį. Tuo pačiu tai padės ne tik užtikrinti, kad augalai maistinių medžiagų gautų tiek, kiek reikia, bet ir tausoti gamtą, užtikrinant, kad į dirvožemį nepateks nereikalingas kiekis trąšų.“

Trys etapai

M. Kazlauskas pažymėjo, jog yra trys tiksliojo ūkininkavimo etapai.

„Tikslusis ūkininkavimas pirmiausia yra paremtas matavimais – dirvožemio tyrimų atlikimu. Antras žingsnis: gavus dirvožemio tyrimų duomenis – jų analizavimas, panaudojant agronomines, ekonomines žinias, sudaromi algoritmai. Trečias žingsnis: kintamos trąšų normos išskaičiavimas ir pritaikymas lauke, – vardijo pašnekovas. – Visi trys minėti žingsniai tarpusavyje yra susiję.“

Anot konsultanto, tiek dirvožemio, tiek kiti tyrimai bei matavimai atliekami pasitelkiant moderniąją techniką ir technologijas, kurios viską tiksliai nustato ir apskaičiuoja.

Naudojant trąšų tik tiek, kiek reikia, ir pinigai taupomi, ir gamta tausojama. Be to, taip tiksliai ir efektyviai tręšiant, gauname kokybiškesnį ir gausesnį derlių. V. Lebedys

„Pirmiausia mes, važiuodami su elektrinio laidumo skeneriu. Kas 24 metrus pusantro metro gylyje nustatome, kokie yra dirvos struktūros skirtumai. Toks darbas atliekamas trisdešimčiai metų ir po ketverių metų darant dirvožemio tyrimus, dirvos struktūros tirti nebereikia, – paaiškino M. Kazlauskas. – Kai mes žinome struktūrą, visas laukas yra suskirstomas į sklypus po tris ha ir važiuodami Z raidės trajektorija, badome žemę 20 kartų. Taip gauname vienodos struktūros ir spalvos dirvožemio mėginį, kurį siunčiame į Vokietijos laboratoriją, kur atliekamas, rūgštingumo, fosforo, kalio ir magnio tyrimas.

Visi tyrimo duomenys keliauja į specializuotą „agriPORT“ programą, kurią taip pat naudoja ir „Krekenava“. Ūkininkas, į ją suvedęs sėjomainą, planuojamus derlius, gali iš karto susiplanuoti trąšas ir sudaryti tręšimo žemėlapius . Programa paskaičiuoja pagal dirvožemio tyrimus bei planuojamas auginti kultūras. Tokiu būdu vykdomi efektyvūs trąšų pirkimai ir jų naudojimas.“

Vaido Lebedžio teigimu, investuojant į moderniąsias technologijas, siekiama, kad visi augalai gautų reikiamą kiekį trąšų, o tai padės suvienodinti ir laukų dirvožemio kokybę. Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Investuoja į moderniąsias technologijas

Kaip jau minėjo M. Kazlauskas, visi trys tiksliojo ūkininkavimo etapai yra susiję, todėl, jei būtų atliktas tik žemės tyrimas, o kiti etapai nevykdomi, jokios naudos iš to nebūtų. Tad V. Lebedys patvirtino, jog tausojantį ūkininkavimą kaip tik ir pradėjo nuo 2017 metais atliktų žemės tyrimų. 

„Pradėjome tręšti ne kompleksinėmis, o vienanarėmis trąšomis – azotu, fosforu, kaliu, magniu ir kalkiname kintama norma. 

Ties vienu patobulinimu nesustojame ir toliau investuojame į naujas technologijas. 

Pernai įsigijome savaeigius purkštuvus, kurie optimaliai paskirsto ant augalų trąšas.  

Šiais metais įmonėje įdiegėme tik 2019 metais pristatytą programinę įrangą, kurios pagalba realiame laike galime nustatyti, kur augalus reikia tręšti daugiau, kur mažiau. Su sena įranga to padaryti negalėjome. Tad kasmet tendencingai diegiame naujoves ir einame pirmyn tausojančio ūkininkavimo link“, – kalbėjo įmonės vadovas.

M. Kazlauskas džiaugėsi „Krekenavos“ modernėjančiu ūkiu ir pridūrė, jog įmonė jau šį pavasarį planuoja ant turimų purkštuvų sumontuoti jutiklius „Yara N-Sensor ALS“. 

„Naudojant ant  purkštuvų jutiklius bus dar labiau taupomos trąšos, augalų apsaugos produktai, saugoma aplinka, o augalai bus sveikesni “, – vardijo „Agricon“ konsultantas.

Mažesnės sąnaudos – didesnis derlius ir pelnas

V. Lebedžio teigimu, investuojant į moderniąsias technologijas, siekiama, kad visi augalai gautų reikiamą kiekį trąšų, o tai padės suvienodinti ir laukų dirvožemio kokybę. 

„Taip pat tikimės gauti ekonominės naudos tiek iš geresnės derliaus kokybės, tiek ir iš jo kiekybės. Kai yra vientisas, išlygintas laukas, t. y. tolygesni pasėliai, kombainas dirba našiau, efektyviau, tai reiškia, mažiau patiria kūlimo nuostolių, mažesnės kuro sąnaudos,“ – atkreipė „Krekenavos“ direktorius.

M. Kazlauskas užtikrino, kad iš tiesų yra įmanoma su mažesnėmis sąnaudomis gauti didesnį derlių. 

„Mes padedame efektyviai paskirstyti išlaidas, apskaičiuoti, kiek ir kokių trąšų bei kuriose vietose reikia išbarstyti. Taigi per gamybos efektyvinimą tausojame ir aplinką, ir pelnas didėja, augalai tampa atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms, jeigu užtikrinamas elementų tarpusavio balansas, – apie tiksliojo ūkininkavimo naudą kalbėjo konsultantas. – Važiuodami per pasėlius ir naudodami „Yara N-Sensor“ jutiklius, matome, kaip keičiasi situacija ir kokius sprendimus reikia priimti, nes skiriasi augalų tankumas, biomasė. O tai atsiranda dėl to, kad yra nevienoda pasėlių struktūra, maistinių medžiagų kiekiai dirvoje, reljefas.“

Padeda išvengti gamtos negandų

M. Kazlausko teigimu, tikslusis ūkininkavimas padeda išvengti ir didelių sausrų sukeliamų nuostolių. O tai ypač svarbu, nes, kaip prognozuoja klimatologai, sausros vis dažnės.

Tikslusis ūkininkavimas pirmiausia yra paremtas matavimais – dirvožemio tyrimų atlikimu. Antras žingsnis: gavus dirvožemio tyrimų duomenis – jų analizavimas, panaudojant agronomines, ekonomines žinias, sudaromi algoritmai. Trečias žingsnis: kintamos trąšų normos išskaičiavimas ir pritaikymas lauke. Visi trys minėti žingsniai tarpusavyje yra susiję. M. Kazlauskas
 

„Kalbant apie sausras, Vokietijoje jų taip pat būna. Ir net labai didelių. Todėl kad būtų išvengta didelių neigiamų padarinių, „Agricon“ rekomenduoja dirvoje palaikyti pagrindinių elementų balansą, kad nebūtų kažkurio elemento pertekliaus ar trūkumo. Tokiu būdu augalai tampa atsparesni įvairioms ligoms, nepalankioms aplinkos sąlygoms – sausroms, šalnoms, iššalimams, – aiškino specialistas. Taip pat vokiečiai taiko tarpinių augalų sėjomainą, kad būtų išvengta sausros poveikio, nes būtent tarpiniai augalai padeda sukaupti daugiau organinių medžiagų dirvoje. Didesnis kiekis organikos dirvoje padeda išlaikyti drėgmę. Organika tampa tarsi viso lauko pamatu.  

„Agricon“ siūlo taikyti ir rudeninio skanavimo darbus su „Yara N-Sensor“ jutikliais. Gavus rudeninio pasėlio biomasės skenavimo duomenis, sudaromi tręšimo žemėlapiai pirmam pavasariniam tręšimui. Iš šių žemėlapių matosi, kiek ir kur lauke reikia pavasarinio tręšimo azotu. Tai iš tiesų yra svarbu.“ 

Specialistų netrūks

Paklaustas, ar nebus sudėtinga rasti reikiamo skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų, dirbti su modernia, inovatyvia technika, V. Lebedys užtikrino, kad problemų su tuo neturės.

„Dabar, kaip tik prieš sezoną,  „Krekenava“ įmonės darbuotojams yra rengiami mokymai, kurių metu jie bus supažindinami ir mokomi, kaip valdyti modernią techniką, kaip efektyviai dirbti su naujai diegiama programine įranga. Po šių mokymų bus vykdoma atestacija ir mūsų mechanizatoriai bus atestuoti specialistai, – paaiškino įmonės vadovas. Kol kas užtenka mūsų turimų žmogiškųjų išteklių. O ateityje kartu su technologijų vystymusi ir mechanizatoriai turės tobulėti. Neužteks tik žinoti, iš kokių detalių surinkta ir kaip funkcionuoja žemės ūkio technika,  reikės mokėti valdyti ir kompiuterizuotas sistemas.“

Pasak M. Kazlausko tausojantis arba tikslusis ūkininkavimas tai – ateitis, kuri taip pat greitai gali pasikeisti, nes jau visai nebetoli mūsų laukia dar vienas naujas etapas.

„Gyvename skaitmeniniame amžiuje. Mes jau šį procesą vadiname nebe tiksliuoju ūkininkavimu, bet skaitmenine augalininkyste. Tokia augalininkystė sėkmingai plėtojama Vokietijoje bei kitose Europos šalyse. Džiugu, kad ir mūsų šalies ūkiai, tokie kaip „Krekenava“ sparčiai diegia skaitmeninės augalininkystės technologijas ir lygiuojasi į geriausius Europos ūkius. 

Kai augalininkystė taps skaitmeninė, po to seks – kitas etapas: bus skaitmenizuojamas visas ūkis. Tačiau iki tol dar turi praeiti kokių porą metų.“

 

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite

SKELBIMAI

touched by digitouch!