NAUJIENOS

Visos kategorijos
Šį rudenį pradėjęs pirmąjį iki šiol Lietuvoje menkai težinomos aerofotografijos verslą, jaunas kėdainietis Ardas Kavaliauskas įsitikinęs, kad tai neatsiejama žemės ūkio bei kitų ūkio sektorių ateities dalis.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.
  • NAUJIENOS
  • Verslo pulsas
  • Kėdainių verslo startuolis – žemės ūkio ateities technologijos prasideda čia

Kėdainių verslo startuolis – žemės ūkio ateities technologijos prasideda čia

Kristina MIRVIENĖ - 14:11 Spalio 09d. 2018

Žemės ūkio naudmenų būklės kontrolė taikant nuotolines technologijas? Statybų valdymas neiškėlus kojos iš biuro? Visa tai ir dar daugiau visiškai įmanoma pasitelkiant Lietuvoje kol kas dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią aerofotografijos, kuri yra skirta detaliai vietovės analizei, technologiją.

Būtent tokio Lietuvoje dar menkai žinomo, tačiau Vakarų šalyse plačiai paplitusio verslo startuolio ėmėsi jaunas kėdainietis Ardas KAVALIAUSKAS (30m.) įkurdamas MB „Airmoda“.

Vos prieš pusmetį mūsų krašto mokslininkų vienų pirmųjų Lietuvoje išbandyta ir moksliškai tirta naujausios aerofotografijos analizės technologija šio ryžtingo kraštiečio dėka nuo šiol prieinama ir privačiam sektoriui – ūkininkams, statybų verslo atstovams ir kt.

Startuolis

Pradėti nuosavą verslą ryžtasi tikrai ne kiekvienas, o ypač daug drąsos reikia norint vystyti startuolį.

Tačiau Ardas įsitikinęs – jei tvirtai tiki savo idėja, kasdien tuo degi, negalima leisti vidinei ugnelei užgesti.

Šį rudenį pradėjęs pirmąjį iki šiol Lietuvoje menkai težinomos paslaugos verslą, pašnekovas, įsitikinęs, kad tai neatsiejama žemės ūkio bei kitų ūkio sektorių ateities dalis.

Danijos mokslininkai ypač plačiai naudoja aerofotografijų vietovės analizeintechnologiją. Jie itin akcentuoja šios technologijos naudą pažangiai žemdirbystei. Jų skaičiavimais naudojantis aerofotografijomis žemės ūkio našumas bei efektyvumas yra pagerinamas net iki 70 proc. A. Kavliauskas

– Ardai, gal galėtumėte mums, paprastiems žemiečiams, paaiškinti, kokią konkrečiai paslaugą jūs siūlote ir kas tai yra?

– Puikiai suprantu, kad iš žodžių „aerofotografija vietovės ištyrimui“ mažai kas aišku, nes Lietuvoje tai dar visiškai naujas dalykas. Be to, kadangi ši technologija naudojama gana siaurose specifinėse profesinėse srityse ne visi gyventojai su tuo susiduria, tad ir neaiškumų yra daug.

Kalbant paprastai, aš siūlau kliento pageidaujamą teritoriją nufotografuoti ar nufilmuoti iš oro.

Taip, iš pradžių tai gali nuskambėti kaip paprasta paprasto drono paslauga. Tačiau tai toli gražu ne taip.

Aš naudoju profesionalų bepilotį orlaivį, kuriame sumontuota itin aukštos raiškos video ir foto RGB kamera.

Dabar pamažu į rinką ateina ir dar tikslesnės infraraudonųjų spindulių kameros, kurios už minėtąją tikslesnės net 50–60 proc. Galiu tokios kameros paslaugą pasiūlyti ir aš, tačiau manau, kad pradžiai ir  RGB visiškai užtektų. Infraraudonosios naudojamos rimtesnėms problemoms spręsti ir nagrinėti, o identifikuoti jas ar profilaktikai tikrai pakaks ir RGB.

Aerofotografijos vietovės analizei pagalba ūkininkai gali sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, nes nereikia apvažiuoti daugybės laukų, o taip pat bereikalingai eikvoti brangias chemines medžiagas. Asmeninio archyvo nuotr. – Kuo jūsų daromos aerofotografijos skiriasi nuo paprastų dronų nuotraukų? Ką galima iš RGB nuotraukų sužinoti? Kaip RGB nuotraukų informacija gali pasitarnauti žmonėms? Koks jų pritaikymas praktikoje?

– Ši paslauga, kaip jau minėjau, tai itin aukštos kokybės aerofotografija, kurioje atsižvelgiant į tai, kam ji bus naudojama, gali būti analizuojami patys įvairiausi duomenys. Tokios nuotraukos gali būti plačiai taikomos žemės ūkyje, statybose, projektavime ir kitur.

Kol kas norėčiau papasakoti apie šios technologijos galimybes žemės ūkyje. Iš oro RGB kamera darytos nuotraukos – puiki medžiaga įvairių augalų ir jų skirtingų savybių ištyrimui fiziškai prie jų net neprisiliečiant.

– Kaip tai vyksta? Žinau, kad ūkininkai neretai naudoja paprastus dronus, apskrenda juo didelius plotus užimančius laukus, kad apžiūrėtų kaip laikosi pasėliai, kaip sudygę ir pan.? Kuo RGB nuotraukų teikiamos galimybės skiriasi?

– Jei yra dirbama su žemės ūkio naudmenimis, procesas vyksta taip. Sudaromas skrydžio maršrutas virš lauko. Atsižvelgiant į jo dydį yra parenkamas tam tikras bepiločio orlaivio skrydžio aukštis. Mozaikos formos skrydžio metu kas sekundę padaroma po nuotrauką 90 kampu. Per skrydžio laiką 1 ha plote gaunama maždaug 400 nuotraukų, kurios visos specialia programa yra sujungiamos į vieną bendrą nuotrauką. O tada prasideda mokslas, kurio niekaip nepavyktų padaryti su eilinio drono eiline kamera daryta nuotrauka. Štai čia ir yra esminis skirtumas tarp paprasto drono nuotraukų ir moksliniams tikslams naudojamų aerofotografijų.

Taupomos lėšos, saugoma gamta

– Kokius duomenis ūkininkai gali gauti iš RGB aeronuotraukų?

– Vienas pagrindinių ir svarbiausių duomenų, teikiamų šių fotografijų, yra ūkininkams itin aktualus, VARI indeksas. VARI – matomas atmosferos atsparumo indeksas (angl. Visible Atmospheric Resistant Index). Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė, o tai reiškia, kad augalų būklė geresnė, jie yra sveikesni ir, suprantama, duosiantys geresnį derlių.

Kuo augalas sveikesnis, tuo jis daugiau atspindi žalios spalvos, o RGB kameros tai puikiai užfiksuoja, tai aiškiai atsispindi nuotraukose.

Sudarius VARI nuotrauką galima matyti, kurioje lauko vietoje augalams yra viskas gerai, o kur reikėtų jiems padėti. Tokie duomenys labai svarbūs norint vystyti tikslią žemdirbystę, kurios esmė veiksmų diferencijavimas, pvz., kad bet kokie cheminiai preparatai turi būti naudojami diferencijuotai, o ne visam laukui vienodai.

Tad turint tokių nuotraukų suteiktus fenotipinius duomenis žinome, kur augalai yra sveiki, kur cheminių medžiagų naudoti mažiau ar išvis nenaudoti, o kuriose vietose brangūs chemikalai smogtų tiesiai į taikinį ir duotų optimalią naudą. Taip būtų pasiektas didesnis ekonominis efektas, ne tik trąšų, herbicidų ar kitų preparatų sąskaita, bet ir mažėtų degalų sąnaudos, juk nereiktų viso lauko apvažiuoti. Taip pat būtų labiau tausojama gamta – juk kiekvienos šalies siekiamybė – kuo mažiau chemizuotas žemės ūkis. Dabar Vakarų Europa itin akcentuoja tikslios žemdirbystės svarbą. Kuo mažiau beprasmio darbo ir cheminių preparatų naudojimo.

Aeorofotgrafijos voetovės analizei technologija populiarėja daugelyje turtingų pasaulio valstybių. Ten tokie startuoliai kaip aš šiuo metu dygsta lyg grybai po lietaus, reiškia paklausa yra, paslauga aktuali ir atsiperkanti. Manau, kad aerofotografijos vietovės analizei yra žemės ūkio ateities dalis, kuri tuoj palčiai paplis visur. A. Kavliauskas

– Tai gal turint šią technologiją ūkininkai gali išvis nevažiuoti į laukus jų apžiūrinėti?

– Ne, jokiu būdu taip nesakau. Vis tik laukus vis tiek reikia gyvai apžiūrėti. Tačiau pasinaudodamas tokiomis nuotraukomis ūkininkas konkrečiau žinos, kur važiuoti ir ko ieškoti.

Būna taip, kad ne visada iš nuotraukų pavyksta nustatyti problemos priežastis. Tarkim, mokslininkai vienoje tokioje aeronuotraukoje pamatė neaiškius augalinius darinius, o nuvykus į lauką paaiškėjo, kad toje lauko vietoje buvo itin gausiai, kuokštais sudygę daugybė kiaulpienių, ėmėmės konkrečių priemonių būtent tos lauko vietos bėdai spręsti ir laiku sureagavus nebuvo prarastas ploto derlius.

Nes dabar, kaip aš įsivaizduoju, kiekvienas ūkininkas turi didelį džipą, kone kasdien klampoja su juo  apžiūrinėdamas savo valdas. O pasinaudojant aerofotografijos paslauga visa informacija skaitmeniniu formatu jį pasiektų namuose. Beliktų tik nuvažiuoti apžiūrėti tų vietų, kurios nuotraukose atrodytų įtartinos. Einama link to, kad ūkininkams darbas būtų palengvintas iki minimalių laiko ir kitų resursų sunaudojimo.

Aeronuotraukos puiki priemonė vadovams statybų eigos stebėjimui ir kontrolei. Taip pat galimas ir teritorijų planavimas realiame vaizde pasidarius teritorijos 3D vaizdą.Neribotos galimybės

– Minėjote VARI rodiklį, kokie dar duomenys gali būti gaunami iš šių nuotraukų?

– Be VARI, iš aerofotografijų dar galima nustatyti dirvos drėgnumą. Tiems ūkininkams, kurie dirbtinai drėkina laukus, esu tikras, būtų paranku žinoti, kurias lauko vietas reikia pirmiausia laistyti, o kurios gali palaukti ir į tai gali reaguoti, kaip minėjau, net nekeldamas kojos iš namų. Turint didelius žemdirbystės laukų plotus neprilakstysi jų apžiūrėti, o be to, iš šono ir nepamatysi taip tiksliai, kas kiekviename lauko centimetre darosi.

RGB aerofotografijų galimybės ties tuo nesibaigia. Augimo pradžioje galima apskaičiuoti augalų sudygimą, vėliau jei reikia, išsimatuoti augalų aukštį.

Taip pat šią sistemą galima panaudoti nustatant reljefo pobūdį. Tarkim, mes pabandėme pagal drono darytų RGB aerofotografijų ir jo fiksuojamų palydovų informaciją sudaryti projektą drenažo tinklų sistemos įrengimui. Jį sulyginome su to paties lauko drenažo sistemos projektu, kuris buvo atliktas naudojantis tradiciniais geodeziniais metodais. Ir paaiškėjo, kad pagal drono vos per valandą surinktus duomenis atliktas projektas tiksliai atitiko ilgai užtrukusių tradicinių antžeminių matavimų duomenis. Čia ir yra didžiausias šios technologijos grožis, kad ji atliekama greitai, o gaunami duomenys itin tikslūs.

Galima nustatyti augalų streso lygį. Įmanomas ir derliaus prognozavimas, jo lyginimas, analizė ir t.t. Šio aerofotografijų vietovės ištyrimui metodo galimybės auga vos ne kasdien – tobulėja fotografijos, atsiranda nauji objektyvai, naujos formulės, programos ir pan.

Turint aerofotogarfinius duomenis būtų galima optimaliu laiku reaguoti ir užkirsti kelią vienoms ar kitos bėdoms. Juk sudėtinga matyti kas darosi kelių dešimčių hektarų lauko viduryje. Dėl šios priežasties žemdirbiams papastai nieko kito nelieka kaip važiuoti per visa lauką ir trąšų ar  kito preparato paduodi visiems augalams vienodai. A. Kavliauskas

– Ar Lietuvoje yra išbandyta šį aerofotografijų metodika, apskaičiuota jos nauda žemės ūkiui?

– Visa RGB kamerų technologija yra išbandyta privačiame ūkyje. Bendradarbiavau su mokslininkais jiems analizuojant šios technologijos panaudojimo tikslingumą ir galimybes žemės ūkyje. Mūsų komandos lūkesčiai tikrai pasiteisino. Laukai, kurie buvo stebimi pasinaudojant šia technologija, buvo tręšiami ir reikiamais preparatais purškiami tik tikslingai į tas vietas, kuriose buvo identifikuotas poreikis – derlius buvo gautas tikrai labai geras, o į jį investuota ženkliai mažiau nei įprastai. Tai puikus pavyzdys, kad investavus į mokslą ir naujausias technologijas galima gauti didelę grąžą.

Su bepločiu orlaiviu, kuriame įmontuota itin aukštos raiškos RGB video ir foto kamera, padarytomis aerofotografijomis galima analizuoti ypač daug duomenų, kurie svarbūs praktinei žemės ūkio, statybų ir kitų sektorių veiklai. Asmeninio archyvo nuotr. – Aerofotografijos analizei, sutikite, reikalinga patirtis ir išmanymas. Kaip manote, ar ūkininkai galės patys maksimaliai išnaudoti tokių nuotraukų galimybes?

– Manau, kad kiekvienas ūkininkas yra neblogas agronomas, tad tokias nuotraukas galėtų puikiausiai suprasti ir analizuoti patys – duomenys jose yra aiškūs ir konkretūs. Tačiau jei reikėtų konsultacijos ar komentaro, tikrai nekiltų jokių sunkumų tai gauti. Bendradarbiauju su šalies agronomais, tarp kurių yra ir mokslininkų, nuolat sekančių pasaulio naujoves, besitobulinančių užsienyje, taip pat atliekančių mokslinius tyrimus, o jų rezultatus pateikiančių garsiausiuose ir prestižiniuose pasaulio mokslo žurnaluose.

– Kaip atrodytų jūsų paslauga vartotojui, ką jis gautų?

– Kiekvienas klientas gautų savo vartotojo paskyrą, kurią atsidaręs rastų ne tik aerofotografijas, nuotraukas su įvairiais informaciniais sluoksniais, bet ir rekomendacijas, komentarus.

Taip pat galima rinktis įvairius nuotraukos apdorojimo būdus, nuotraukų gavimo periodiškumą ir panašiai. Turint tokius duomenis būtų galima optimaliu laiku reaguoti ir užkirsti kelią vienoms ar kitos bėdoms. Juk sudėtinga matyti, kas darosi kelių dešimčių hektarų lauko viduryje. Dėl šios priežasties žemdirbiams paprastai nieko kito nelieka kaip varyti per visą lauką ir trąšų ar ko kito paduoti visiems vienodai.

Nauda įvairiapusė

– Minėjote, kad dronai gali būti naudingi ne tik ūkininkams, bet ir statybininkams. Ką jie analizuos nuotraukose?

– Kas užsiima statybų verslu, dronų technologija taip pat suteikia labai plačias galimybes pasilengvinti sau darbą ir sutaupyti lėšų. Padarius statybvietės ar kito reikiamo žemės ploto aerofotografiją su ja galima nuveikti labai daug įvairių dalykų.

Galima stebėti statybų eigą, taip pat susiplanuoti statybvietę, ar projektuojant integruoti aeronuotrauką į projektavimo programą, mat nuotraukų formatas yra integruojamos į bet kokią cad programą. Iš nuotraukos galima atlikti tikslius tūrių, plotų ir kitus matavimus. Pavyzdžiui, galima pamatuoti žvyro krūvos tūrį ir spręsti, ar užteks, ar dar atsivežti ir pan. Ir visa tai galima padaryti neišeinant iš kabineto. Tai puiki priemonė vadovams statybų eigos stebėjimui ir kontrolei.

Galimas teritorijų planavimas realiu vaizdu. Galima pasidaryti teritorijos 3D vaizdą ir projektuojant matyti, kaip kas atrodys iš įvairių pusių. Tad dronas gali būti plačiai taikomas labai daug kur, tai fantazijos reikalas.

– O kaip atradote aerofotografiją vietovės analizei? Kuo ji jus patraukė?

– Su šia idėja mane supažindino ir paskatino tuo domėtis dabartinės darbovietės direktorius. Kartu važiavome stažuotis į Danijos agrarinių mokslų centrą, sėmėmės patirties fenotipavime, nes būtent danai ypač plačiai naudoja šią aerofotografijų technologiją. Jie itin akcentuoja šios technologijos naudą pažangiai žemdirbystei. Jų skaičiavimais naudojantis aerofotografijomis žemės ūkio našumas bei efektyvumas yra pagerinamas net iki 70 proc. Matyt, ne veltui ši technologija populiarėja ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Ten tokie startuoliai kaip aš šiuo metu dygsta lyg grybai po lietaus, reiškia paklausa yra, paslauga aktuali ir atsiperkanti. Manau, kad aerofotografijos vietovės analizei yra žemės ūkio ateities dalis, kuri tuoj palčiai paplis visur.

O savo įmonę MB „Airmoda“ įkūriau, nes nemėgstu stovėti vietoje, patinka spartus tempas. Taip pat noriu šią technologiją populiarinti Lietuvoje, tikiu jos naudingumu ir ateitimi.

– Žinau, kad esate informacinių technologijų specialistas, tačiau dirbate žemės ūkio srityje. Ar  žemės ūkis buvo sąmoningas pasirinkimas? Kada nors planavote su tuo sieti savo ateitį?

– Tikrai ne. Aš paprastas, savo miestą dievinantis kėdainietis, miestietis. Niekada nieko bendro su žemės ūkiu neturėjau. Turėjo tėvai sodą, bet net ir ten aš niekada nesijaučiau gerai.

Tačiau darbą žemdirbystės sferoje vertinu kaip didžiulę gyvenimo dovaną. Man labai patinka talkininkauti mokslininkams atliekant įvairius mokslinius tyrimus, analizuojant duomenis. Tas jausmas kai atrandi kažką naujo, kai atskleidi kažkokias paslaptis, yra labai geras ir motyvuojantis gilintis dar labiau. Per porą metų darbo šioje sferoje gavau daugiau žinių nei per visą savo gyvenimą.

Kai pradėjau suprasti, kas apskritai yra žemdirbystė, kad tai ne tik paprastas suariau, pasėjau, nuskyniau, o ištisas mokslas, žemės ūkis mane užvaldė.

Nors mano specialybė susijusi su informacinėmis technologijomis, nusprendžiau gilintis ir į agrarinius mokslus, tad įstojau į Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) į išlyginamąsias studijas. Studijuosiu biomasės inžineriją. Vėliau planuoju studijuoti ir magistrantūroje. Kas žino, gal ir kokį mokslinį laipsnį kada nors įgysiu. Ir tai darau tik dėl noro tobulėti.

Siekiu, kad ir Lietuvos žemdirbiai turėtų galimybę kaip įmanoma anksčiau išbandyti bei pasinaudoti pasaulio agrarinių ir technologinių mokslų naujausiais pasiekimais ir pajustų jų teikiamą naudą.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Mugėje paklausiausi vaismedžių sodinukai

Verslo pulsas
11:47 Spalio 18d. 2018
img

„Lifosoje“ – naujas trąšų gamybos cechas (VIDEO REPORTAŽAS)

Verslo pulsas
Papildytas
VIDEO
17:00 Spalio 11d. 2018
img

Nekilnojamo turto profesionalai – Kėdainiuose

Verslo pulsas
11:14 Spalio 03d. 2018
img

Cukraus fabrike startavo naujo produkto gamyba

Verslo pulsas
13:50 Rugsėjo 27d. 2018
img

Sulčių spaudėjai: šiemet obuolių metai

Verslo pulsas
10:11 Rugsėjo 17d. 2018
img

Žvilgt į turgelį: kas, kaip ir po kiek?

Verslo pulsas
09:40 Rugsėjo 14d. 2018
img

Akademijos apylinkėse varžėsi artojai

Verslo pulsas
1
08:44 Rugsėjo 14d. 2018
img

Bekontaktės atsiskaitymo kortelės: mitai ir baimės

Verslo pulsas
10:21 Rugsėjo 13d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!