NAUJIENOS

Visos kategorijos
Virgis V. Kuprys  / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl mes vis dar ne kaip kokia Švedija?

Virgis V. KUPRYS - 12:21 Rugsėjo 11d. 2018

Kai prieš gerus dvylika metų buvau išvažiavęs padirbėti į Švediją, tai vienas iš labiausiai mane ten nustebinusių dalykų buvo – jūs nepatikėsit: viešieji tualetai! Jie ten buvo tokie tvarkingi ir tokie visame kame automatizuoti, kad viskas juose atrodė kaip iš kažkokio fantastinio filmo apie ateitį ir ateivius. Šviesa užsidega automatiškai, vanduo nusileidžia automatiškai, rankas nuplauna automatiškai, viskas kvepia (turbūt irgi automatiškai) citrinomis, ir visa tai – tik paprastame tualete šalia greitkelio, kur penkių kilometrų spinduliu nerastumėt nė gyvos dvasios!

Tais laikais viskas, ką šituo klausimu turėjo Lietuva, tebuvo tik vaiduokliškos pakelės būdelės, dažnai dar tokios trikampės, medinės, su skyle grindyse. Tad galite daugmaž įsivaizduoti tuometinę mano nuostabą ir susižavėjimą... Taip įsismaginau, kad juokais tuos švediškus tualetus pradėjau vertinti balais ir juos reitinguoti. O tada mano brolis, visas net kretėdamas iš juoko, specialiai vežė mane į Malmę parodyti neabejotino visų švediškų tualetų karaliaus, tikro „dešimtuko“...

Bet kaip didelis patriotas ir nepataisomas optimistas vis tiek esu įsitikinęs, kad Lietuvoje gyventi yra gera. Ir jeigu pas mus yra dalykų, dėl kurių mes vis dar gyvename ne kaip kokioj Švedijoj, tai mąstydamas apie juos aš visada prieinu prie tos pačios išvados: viskas priklauso tik nuo mūsų pačių požiūrio. V. V. Kuprys

Juokinga, kai pagalvoji, kad tokie anuomet buvo laikai ir tokios mūsų linksmybės. Šiandien jums visa tai turėtų atrodyti baisiai kvaila, nes kuo jau kuo, bet švediškais tualetais tai jau tikrai tūlo lietuvio nebenustebinsi. Kas ten žino, galbūt šiandien jie pas mus net geresni! Anądien viename Vilniaus prekybos ir pramogų centre užsukęs į tualetą akimirkai net stabtelėjau sutrikęs: reikėjo trupučio laiko, kol susigaudžiau, kaip čia paprasčiausiai nusiplauti rankas. Įsivaizduokite: per visą sieną – vienas didžiulis veidrodis, ir nieko daugiau!

O pasirodo, po tuo veidrodžiu pakišus rankas automatiškai ima bėgti vanduo! Šalia automatiškai padozuojama muiliuko, čia pat vėjelis viską greitai padžiovina... Ir va prašom dar ir popierinį rankšluostėlį, irgi automatiškai išlendantį kažkur iš po to veidrodžio. Plaunu aš tas savo rankas ir galvoju: še tau kad nori. Net nepastebėjau, kaip „ateitis“ atėjo jau ir į mūsų kiemą...

Bet pripažinkime, kažkodėl nei dėl tualetų, nei dėl kitų gyvybiškai mums svarbių patogumų – pavyzdžiui, dėl itin greito lietuviško interneto ar dėl visur pridygusių „Hesburger“ restoranų – mes dar neskubam džiaugtis ir katučių neplojam. O ir ko gi čia džiaugtis, sakysite jūs. Juk visi puikiai matome, kad gyvename prasčiau už vidutinį švedą. Kuris praktiškai net nieko neveikdamas gauna didesnį atlyginimą negu mes. Argi ne taip?

Gal ir taip, nesiginčysiu. Bet kaip didelis patriotas ir nepataisomas optimistas vis tiek esu įsitikinęs, kad Lietuvoje gyventi yra gera. Ir jeigu pas mus yra dalykų, dėl kurių mes vis dar gyvename ne kaip kokioj Švedijoj, tai mąstydamas apie juos aš visada prieinu prie tos pačios išvados: viskas priklauso tik nuo mūsų pačių požiūrio.

Antras dalykas, kurį turime pagaliau suprasti, jeigu norime gyventi kaip švedai – tai, kad yra didžiulis skirtumas tarp sąvokų „didelis atlyginimas“ ir „turtas“. V. V. Kuprys

Ir esminis skirtumas čia slypi tarp žodžių „gauti“ ir „uždirbti“. Matot, jeigu jūs norite tiesiog „gauti“ didesnį atlyginimą, tai tada taip – užsienyje greičiausiai jūs gausite daugiau. Bet jei norite „uždirbti“, tai, žinokit, visai sėkmingai tą galite padaryti ir Lietuvoje. Pagaunate mintį?..

O antras dalykas, kurį turime pagaliau suprasti, jeigu norime gyventi kaip švedai – tai, kad yra didžiulis skirtumas tarp sąvokų „didelis atlyginimas“ ir „turtas“. Pakalbėkime apie tai.

Įsivaizduokime, pavyzdžiui, kad koks nors Povilas dirba Švedijoj ir gauna, tarkime, kokius 2 000 eurų per mėnesį. Visai neblogi pinigai, tiesa? Povilas irgi taip mano, todėl per daug savęs neriboja.

Pirmiausia nusipirko gerą mašiną. Tiesa – lizingu, nes dar nebuvo susitaupęs reikiamos sumos. Bet čia niekis – su tokiomis pajamomis tikrai bus ne problema tą lizingą išsimokėti.

Tada dar pasiėmė paskolą ir pradėjo statytis namą. Čia irgi viskas tvarkoj – turės kur gyventi, kai išėjęs į pensiją sugrįš Lietuvon. Namas bus gana prabangus, betgi dėl savęs taip sakant, ir savo rankom uždirbta. O dar kai ir pajamos leidžia – tai kodėl gi neinvestavus.

Kai pagrindiniais dalykais gyvenime jau apsirūpinta, tai galima sau leisti ir vieną kitą malonumą bei šiokią tokią prabangą. Reikia nusipirkti naujausią telefoną, kompiuterį ir planšetę, ir dar būtinai gerą didžiulį televizorių, kurį parsiveš į Lietuvą, kai tik namas bus pastatytas.

Visada reikia stengtis uždirbti kuo daugiau. Bet dar svarbiau yra mokėti tvarkytis su tuo, ką uždirbate. V. V. Kuprys

Dar galima išvažiuoti į kokią kelionę po užsienius, ar šiaip atostogų į tėviškę grįžti... Juk reikia ir artimuosius aplankyti, tiesa? Grįžęs Povilas visiems jiems papasakos, kaip ten Švedijoj viskas geriau. Ten ir kebabai didesni, ir rūbai pigesni, ir traukiniai tyliau važinėja. O kai dėl atlyginimų, tai Povilas jau net neįsivaizduoja, kaip jūs čia už tokius varganus pinigus beišgyvenat. Pasityčiojimas, ir ne kitaip.

O dabar įsivaizduokime, kad Povilo pusseserė Vida dirba valytoja. Gauna minimumą ir gyvena dviejų kambarių butelyje Basanavičiaus gatvėje kartu su mama, kuriai jau reikia nuolatinės priežiūros. Gyvenimas ne iš lengvųjų, bet, kita vertus – stogas virš galvos yra ir pavalgyti pinigėlių užtenka. Maža to – dar yra mamos pensija, kurią moterėlės bendru sutarimu taupo „juodai dienai“.

Kai esi pririštas prie namų (nes reikia prižiūrėti mamą) ir darbo, tai daug pramogų neprisigalvosi. Bet Vidai daug ir nereikia... Pasidžiaugia pražydusia gėlyte ant palangės, atvažiavusiais aplankyti vaikais ir koncertais, kai kultūros centre groja „Daumantų muzikantai“ ar Šėtos armonikieriai. Ir nors Povilui toks gyvenimas atrodytų nepadoriai vargingas, moterėlė per daug nesiskundžia.

Turbūt kvaila būtų čia klausti, kuris iš giminaičių – Povilas ar Vida – gyvena geriau. Žinoma, kad Povilas, nes jis juk daug daugiau uždirba! Bet dabar įsivaizduokime, kad ir vieną, ir kitą staiga užgriūna nelaimės. Povilui netikėtai sušlubuoja sveikata: jis nebegali dirbti jokio fizinio darbo. Tuo tarpu Vidos mama iškeliauja į kitą, geresnį pasaulį. Skaudu, bet taip būna.

Ir galbūt tada, kai visi pradėsime gyventi truputėlį geriau nei dabar, mums nebereikės svajoti apie kitas šalis. Nes mes patys būsime kaip kokia Švedija. V. V. Kuprys

Visi žinome, kad sveikatos priežiūra Švedijoj nesvietiškai brangi, o pajamų Povilas nebeturi. Niekur nebesidėsi – tenka grįžti į Lietuvą. Kur jo laukia nebaigtas statyti namas, neišmokėtos paskolos ir nulis perspektyvų.

Tuo tarpu Vida, kad ir gedėdama mamos, vis dar toliau dirba valytoja. Gauna minimumą ir gyvena dviejų kambarių butelyje Basanavičiaus gatvėje. Turi santaupų. Ir vis dar vaikšto į „Daumantų muzikantų“ koncertus kultūros centre.

Tai kuris vis tik yra turtingesnis? Povilas ar Vida?..

Ne, nesupraskite manęs neteisingai – aš nebandau jūsų įtikinti, kad geriau yra gyventi iš mažesnio atlyginimo. Jokiu būdu. Visada reikia stengtis uždirbti kuo daugiau. Bet dar svarbiau yra mokėti tvarkytis su tuo, ką uždirbate. Nes jeigu nemokate, tai nesvarbu, kokį atlyginimą jūs gaunate – jūs esate vargšai. Galbūt jūs galėsite sau leisti važinėtis prabangiu automobiliu, galbūt gyvensite neprotingai dideliuose namuose ir galbūt kas pusmetį važiuosite atostogauti į egzotiškiausias šalis, bet jeigu jūs esate priklausomi tik nuo atlyginimo, tada dovanokit: jūs esate vargšai.

Todėl sakau jums: skaitykite ir domėkitės. Internete pilna informacijos apie tai, kaip tvarkytis su pinigais – susiraskite ją ir išstudijuokite. O tada pradėkite skaičiuoti. Ir patikėkit manim – patys nustebsite, kad pinigų ima rastis vis daugiau ir daugiau.

Ir galbūt tada, kai visi pradėsime gyventi truputėlį geriau nei dabar, mums nebereikės svajoti apie kitas šalis. Nes mes patys būsime kaip kokia Švedija.

Norėkite to ir siekite. Jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl savo vaikų ir anūkų. Sėkmės!

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Aš nebežinau ką su jais daryti

Nuomonės
10:43 Lapkričio 07d. 2018
img

Skaitykite knygas, rimtai jums sakau

Nuomonės
09:56 Lapkričio 02d. 2018
img

Lietuviškoji „pažįstamų“ ekonomika

Nuomonės
10:10 Spalio 17d. 2018
img

Ar turčiai yra absoliutus blogis?

Nuomonės
11:18 Spalio 10d. 2018
img

Būkit palaiminti, pasaulio teisuoliai!

Nuomonės
10:53 Spalio 03d. 2018
img

Mūsų savivaldos ypatumai

Nuomonės
11:15 Rugsėjo 26d. 2018
img

Kad jį kur velniai, tą jūsų vėlavimą

Nuomonės
14:53 Rugsėjo 25d. 2018
img

Paskutinis šios kadencijos tarybos ruduo

Nuomonės
09:32 Rugsėjo 19d. 2018
img

Euroremonto kartos gyvenimo tiesos

Nuomonės
12:42 Rugsėjo 18d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!