NAUJIENOS

Visos kategorijos
Kėdainių civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per praėjusius metus santuokas nutraukė 95 poros.  / BNS (Luko Balandžio) nuotr.

Skyrybos: priežastys ir patarimai, kaip išvengti santykių griūties

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 14:58 Rugpjūčio 21d. 2019

Prieš pirmą kartą žengdama prie altoriaus, bene kiekviena pora tikisi ir įsivaizduoja, kad gyvens ilgai ir laimingai iki pat senatvės. Tačiau rutina, buitis, nuobodulys, nukritę rožiniai akiniai ir kitos priežastys tas svajones ir viltis metams bėgant prislopina, o galiausiai ir visai sudaužo į šipulius. Tik vienos poros krizes išgyvena, išmoksta iš jų naujų dalykų, o kitos tiesiog skiriasi. Kad ir kaip bebūtų liūdna pripažinti, bet skyrybų skaičius ne mąžta, o auga. Kėdainių civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per praėjusius metus santuokas nutraukė 95 poros, o per šių metų pirmąjį ketvirtį tokių yra jau 29. Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios kunigas vienuolis Kęstutis BRILIUS teigia, jog šiandien yra nepaprastai išplitusi lengvų skyrybų pasiūla ir vilionė. O pačios skyrybos – tarsi užkrato nešiojimas. Bet, pasak psichologės Snieguolės CĖGIENĖS, lengvų skyrybų nebūna. Kiekviena situacija yra kupina emocijų ir streso. Tuo metu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui Tomui ROMEIKAI skyrybų bylos taip pat vienos iš sudėtingiausių, ypatingai, kai jose dalyvauja ir vaikai. 

Skyrybos gali užtrukti ilgiau nei metus

Kėdainių rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, per pastaruosius penkerius metus daugiausiai pirminės teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo kreiptasi 2016 metais – net 110 kartų. Tiek praėjusiais, tiek 2014-aisiais minėtų atvejų skaičius buvo panašus – atitinkamai 95 ir 94, o prieš dvejus metus ir 2015 metais – atitinkamai 86 ir 84 atvejai.

Savivaldybės teisininkų teigimu, bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos ypatingąja teisena. Prašymai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme nagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Tačiau minėto noras išsipildymas gali užtrukti ir ilgiau.

„Jei santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, procesas yra ilgesnis, – pažymi teisininkai. – Teismui priėmus ieškinį, jis siunčiamas atsakovui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimui pareikšti. Gavęs atsiliepimą teismas dažniausiai skiria parengiamąjį teismo posėdį. Nuo dokumentų pateikimo iki pirmojo teismo posėdžio gali praeiti keli mėnesiai. O nuo ieškinio padavimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo gali praeiti daugiau nei metai. Pirmosios instancijos sprendimą galima skųsti aukštesnės instancijos teismui“.

Teisėjas Tomas Romeika teigia, jog dažnai skyrybų procese užstringa poros, kurios turi įsipareigojimų bankams./ Asmeninio archyvo nuotr. Skaudžiausia, kai vaikai tampa įrankiu

Teisėjas T. Romeika sako, jog žmonės skiriasi dėl įvairių priežasčių. 

„Paprastai, jei santuoką prašo nutraukti bendru sutikimu, skyrybų priežastimi nurodomas charakterių nesutapimas, bendrų interesų nebuvimas. Tuo atveju, jei yra konfliktas, skyrybų priežastys įvairios: smurtas (tiek fizinis, tiek psichologinis), neištikimybė, šeimos palikimas, – atskleidžia pašnekovas. – Konflikto atveju dažnai būna ir taip, kad šalys tiesiog nesusitaria dėl teisių į vaikus, jų išlaikymo, bendravimo ar turtinių teisių, todėl kartu įrodinėja, kad vienas iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo“.

Anot teisėjo, skyrybų bylose sunkiausia yra spręsti dėl vaikų teisių ir tėvų pareigų, susijusių su vaikų teisėmis. 2018 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo 7501 tokių bylų (2017 m. – 7675). 

„Ypatingai sunku, kai tėvai manipuliuoja savo vaikais, norėdami ne apginti jų teises, o įskaudinti buvusį sutuoktinį. Tokiais atvejais negali būti gero sprendimo, nes, pavyzdžiui, nustatant vaiko gyvenamąją vietą tiek su vienu ar kitu iš tėvų, vaikui nebus labai gerai“, – apmaudo neslepia T. Romeika.

Jis taip pat pastebi, jog neretai pasitaiko atvejų, kai, dalijant sutuoktinių turtą, reikia padalinti ir sutuoktinių prievoles, t. y. skolas. 

„Šiais laikais daug žmonių turi paskolas, kredito įstaigoms įkeistą turtą. Dalijant tokį turtą ir sprendžiant dėl sutuoktinių prievolių, neturi nukentėti kreditoriaus interesai. Todėl sutuoktiniai dažnai „užstringa“ tokioje situacijoje, kai nėra galimybių vienam iš sutuoktinių pasilikti ir turtą (pavyzdžiui, butą), ir paskolą“, – pasakoja teisėjas.

Tampa kreditų įkaitais

Tiesa, kaip sako pašnekovas, būna ir taip, kad kreditorius, siekdamas, kad nebūtų pažeisti jo interesai, nesutinka, jog vienas iš sutuoktinių būtų atleistas nuo prievolės mokėjimo. 

Ypatingai sunku, kai tėvai manipuliuoja savo vaikais, norėdami ne apginti jų teises, o įskaudinti buvusį sutuoktinį. T. Romeika

„Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių neretai pasilieka turtą, tačiau abu lieka skolingi kredito įstaigai. Taigi, nors tarpusavyje jie ir susitarę, kad paskolą realiai mokės tas, kuriam liko turtas, nemokėjimo atveju kredito įstaiga turi teisę pareikalauti paskolos ir iš kito sutuoktinio, – aiškina T. Romeika. – Tad buvęs sutuoktinis, norėdamas įsigyti turtą savarankiškai ir kreipęsis į kredito įstaigą dėl paskolos, susiduria su kita problema – jis jau turi vieną paskolą ir jam gali būti neišduota paskola, nes jis neturės galimybių jos išsimokėti“.

Nors skyrybų nemažai, tačiau, pasak teisėjo, dauguma jų vyksta (ar bent jau pasibaigia) taikiai, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus. 

„2018 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo daugiau kaip 10 tūkst. bylų, susijusių su santuoka. 7708 iš jų sudarė bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2198 – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės“, – liūdną statistiką vardija T. Romeika. 

Psichologės Snieguolės Cėgienės nuomone, santykiuose yra labai svarbu palaikyti vienas kitą ir kuo mažiau dėmesio kreipti į aplinkinių kišimąsi./ Asmeninio archyvo nuotr. Psichologė: „Santykiai nėra savaiminė duotybė“

Psichologė S. Cėgienė pripažįsta, jog skyrybos ľ skausminga patirtis abiems sutuoktiniams ir užima antrą vietą pagal patiriamą stresą (pirmoje – sutuoktinio mirtis).

„Tiek vyrai, tiek moterys skyrybas išgyvena vienodai skaudžiai, gali skirtis tik laikas ir forma. Suprantama, kad skirtis yra sudėtingiau tam partneriui, kuris yra emociškai priklausomas nuo sutuoktinio“, – sako psichologė.

Ji taip pat atskleidžia, jog svarbiausia – suprasti vyro ir moters psichologiją.

„Skaudžiausiai moteris santuokoje išgyvena vyro ignoravimą ir atsiribojimą. Jei šeimoje moters ar vyro dėmesio poreikis nepatenkinamas ir atsiranda kitas žmogus, kuris jį patenkina, tai – didelė grėsmė šių žmonių santuokai. Kad būtų darnūs poros santykiai reikia abiems įdėti daug pastangų, tai nėra savaiminė duotybė“, – pabrėžia specialistė.

Kita šių dienų problema, jos nuomone, – šeima šiandieninėje Lietuvoje nėra stabili, sunkiai sprendžia, išgyvena krizines situacijas, dažniau išgyvena psichosocialinį stresą.  

„Pasikeitė žmonių požiūris į šeimą – skyrybos nėra smerktinas reiškinys. Žmonės dažnai tikisi, kad antra santuoka bus sėkmingesnė. Menkos žinios apie tarpusavio santykius, rutina, poreikių nerealizavimas daro didelę įtaka porų skyryboms“, – pažymi S. Cėgienė.

Su psichologės nuomone sutinka ir kunigas vienuolis K. Brilius. Jo teigimu, tam įtakos turi nepalanki šeimai valstybinė, kultūrinė politika, kuri šiais laikais jaunimą rengia ne šeimai, o šeimyniams žaidimams.

„Žiniasklaida, panieka šeimai, moters intymumo eksploatacija, pornografija – šių dienų kultūra savaime iškreipia bręstantį žmogų ir užaugina jį nepasirengusį šeimos gyvenimui. Prikemša visokių iliuzijų, virtualių realybių ir į šeimą ateina žmogus, neturėdamas konkrečių tikslų ir pasirengimo jiems. O sudužus toms iliuzijoms, prasideda realios problemos, kurių nesubrendęs žmogus nepajėgia išspręsti“, – kalba vienuolis. 

Pasikeitė žmonių požiūris į šeimą – skyrybos nėra smerktinas reiškinys. Žmonės dažnai tikisi, kad antra santuoka bus sėkmingesnė. S. Cėgienė

Anot jo, skyrybos šiais laikais – tarsi užkrato nešiojimas. 

„Neišsprendę problemų savo šeimoje, su jomis tie žmonės eina į visuomenę, sudarinėja kitas poras, o jose prie esamų problemų prisideda dar ir naujos. Ir šiandien, mūsų nykstančioje tautoje (tarp kitko esame greičiausiai pasaulyje mirštanti tauta) reikėtų susitelkti, nes skyrybų maras ją naikina labiausiai“, – įsitikinęs kunigas.

Svarbiausia – palaikyti antrąją pusę

„Kaip nepasiduoti aplinkinių įtakai ir įtikinti save, kad tavo antroji pusė yra ta, su kuria norėtum švęsti auksines vestuves?“, – paklausiau psichologės.

„Svarbiausia palaikyti savo antrąją pusę. Gali jus skaudinti nuolatiniai tėvų bambėjimai, kad pasirinkote netinkamą žmogų. Reikėtų pasikalbėti su sutuoktiniu, abiem kreiptis į tėvus ir jiems pasakyti savo taisykles. Pasakyti, kad jūs nenorite, jog jie taip kalbėtų ir jeigu tai nesiliaus – daugiau pas juos neisite ir jie jūsų namuose nelaukiami svečiai, – pataria specialistė. – Atsargiai pasirinkite drauges, su kuriomis galėtumėte pasikalbėti apie savo šeimą. Dažniau matykime teigiamus dalykus, padėkokime, pasidžiaukime“.

Vienuolis K. Brilius įsitikinęs, jog dabar mūsų valstybėje labiausiai trūksta vieningos šeimos politikos ir nesutinka, jog neįmanoma pasipriešinti masinėms skyryboms.

„Man labai patinka Viduramžių filosofo Nikolo Makiavelio žodžiai: „Kol kovojame, nesame nugalėti“. Todėl pasipriešinti visada įmanoma tol, kol mes kovosime. Ir turiu viltį, kad šiuos siekinius iškels tautos visuomenė. Juos nuolat kelia ir skelbia katalikų bažnyčia. Ir dabar, kai nėra politinio angažavimo buldozeriniam ateizmui, labai tikiuosi, kad bendradarbiavime tarp valstybės ir bažnyčios bus akcentuotas tautos dvasinis atstatymas. Ten, kur yra reali religinė praktika, ne ta nominali krikščionybė – pakrikštijo, apženijo, pabėgo – bet reali – išpažintis suklydus, šv. Komunija bendrystėje, maldoje, kur šeimos meldžiasi kartu – jų skyrybų procentas ženkliai mažesnis“, – sako pašnekovas. 

Kaip sako, kunigas, vienuolis Kęstutis Brilius, tvirčiausios šeimos ir mažiausiai skyrybų yra ten, kur yra reali religinė praktika, išpažintis suklydus, šv. Komunija bendrystėje, maldoje, kur šeimos meldžiasi kartu./ Asmeninio archyvo nuotr.Socialiniai tinklai – santykių priešai

S. Cėgienė teigia, jog dažnai  konsultacijose jauni žmonės skundžiasi, kad jų gyvenimas neįdomus, nieko vertas, nes pasižiūrėję į draugų, garsenybių profilius soc. tinkluose mato, kad kiti gyvena gražiau, keliauja, džiaugiasi naujais namais, savo ir vaikų pasiekimais.

„Reikėtų suprasti, kad žmonės nori atrodyti tobuli, jiems reikia, kad juos mėgtų, sektų ir komentuotų.  Idealus savo gyvenimo vaizdavimas – tai tik būdas pakelti savivertę, – atskleidžia psichologė. – Dažnai save lyginame su kitais, o tai gali sukelti įvairias emocijas: pyktį, pavydą, sumenkinti savivertę. Stenkimės patys būti laimingi, nes kiti žmonės nepadarys mūsų laimingais“.

Kunigas K. Brilius taip pat jau apie keturiasdešimt metų konsultuoja skyrybas išgyvenusius ar išgyvenančius žmones. Anot jo, ateina porų, kurios ieško sprendimų, kaip išbristi iš konfliktų. Tačiau liūdina tai, kad retai ateina abu partneriai. 

„Visada siekiu, kad ateitų po du, bet dažniausiai daugiau pastangų rodo viena pusė, – apgailestauja dvasininkas. – Galiu pasakyti, kad tuos, kurie ateina, kažkurį laiką pasiseka pristabdyti, suteikti jiems naujų motyvų, užduoti naujas galimybes pasvarstymams. Tačiau rezultatu, kad sutaikiau ir jie laimingai gyveno, deja, girtis negaliu. Yra atvejų, kad susitaiko, pagyvena, tačiau per kitą krizę ir vėl bando skirtis“. 

Neišsprendę problemų savo šeimoje, su jomis tie žmonės eina į visuomenę, sudarinėja kitas poras, o jose prie esamų problemų prisideda dar ir naujos. Ir šiandien, mūsų nykstančioje tautoje reikėtų susitelkti, nes skyrybų maras ją naikina labiausiai. K. Brilius

Pasaulyje vis dažniau skiriasi ir ne vieną dešimtmetį kartu pragyvenusios poros. Viena iš priežasčių, paskatinusių eiti skirtingais keliais, anot psichologės, gali būti atitolimas.

„Dažniau moterys, o ne vyrai, užaugus vaikams, nusprendžia nutraukti santykius, nes joms atrodo, kad nėra į ką atsiremti, supranta, kad dėl šeimos dažnai paaukojo savo laiką, pomėgius, gal ir karjerą, pavargo taupyti ir t.t., – sako pašnekovė. – Amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių, taip pat gali būti viena iš priežasčių skirtis“.

Krizė – normalus santykių etapas

Kaip sako S. Cėgienė, jeigu poros kreipiasi į specialistus yra didelė tikimybė, kad jų santykiuose dar ne viskas prarasta. 

„Mano praktikoje ne viena šeima, kuri buvo ant skyrybų slenksčio, paskatinta dažniau kalbėtis, atrasti bendrų veiklų, pasižiūrėti į savo santuoką naujai, ryžosi dar kartą pabandyti, – džiaugėsi psichologė. – Pasitaikė keli atvejai, kai šeimos krizė išjudino nusistovėjusius santykius ir poros suprato, kad nori gyventi kartu, dalyvauti savo vaikų vestuvėse, jiems svarbus santykis su vaikais ir artimaisiais, jie rūpi vienas kitam“.

Pašnekovės teigimu, krizė yra normalus santykių etapas ir nereikėtų jos išsigąsti. Tiesa, ji taip pat atkreipia dėmesį, jog krizė prasideda ir jau pirmaisiais bendro gyvenimo metais –  atsiranda naujų rūpesčių – kur gyvensime, ar jau planuosime vaikus, karjera, darbas ir t.t. 

„Po septynerių metų santuokoje vaikai jau paauga, moteris turi daugiau laiko sau,  karjerai, kelionėms. Taigi dažniau būtent moterims kyla noras skirtis. Vyrai dažniausiai tuo laikotarpiu patenkinti nusistovėjusia rutina, – kalba specialistė. – Apie dvidešimtuosius bendro gyvenimo metus santuoką gali taip pat ištikti krizė – ištuštėjusio lizdo sindromas. Dažnai pradedama abejoti, ar ir toliau norime būti kartu“. 

Tačiau S. Cėgienė pataria poroms neskubėti sukti skirtingais keliais.

„Šį pavasarį mes su vyru atšventėme savo trisdešimtąsias vestuvių metines. Teko kartu įveikti ne vieną krizę – manau, stengtis buvo verta“, – savo patirtimi dalijasi psichologė.

Reabilitacija po skyrybų – treji-penkeri metai

Kad neįvyktų skyrybos, pasak vienuolio K. Briliaus, kiekvienoje santuokoje kaip ir valstybėje turi egzistuoti Konstitucija, t.y. nekeičiamos, neatšaukiamos principinės nuostatos, kurių pažeisti nei vienam nevalia. Jos turi atsirasti prieš sudarant santuoką.

„Kai atsiranda konstituciniai dalykai ir yra kertiniai akmenys (taip kaip statant namą), tada yra ant ko statyti. Jeigu mes tik šiaudų kūlius nešiojame, vėjas juos išpusto. Be kertinių akmenų santuoka, šeima, brandumas, tvarumas neįmanomi“, – įsitikinęs kunigas. 

Reikėtų formuoti nuoseklią visuomeninę pažiūrą, kad skyrybos yra blogai, kad tai nėra sprendimas, kad spaudoje pasirodančios fotošopinės mūsų įžymybių reklamos – išsiskyriau ir naujai pradėjau gyventi – nebūtų sektinas pavyzdys.

„Atvirai sakau, jei išsiskyrei, tavo reabilitacija truks trejus-penkerius metus. Kiek aš dirbu su žmonėmis, kol pagaliau – po trejų metų vyras, po penkerių – moteris – pasako: „Pagaliau aš jau galiu gyventi“. Taip atrodo skyrybos iš kitos medalio pusės, kurią aš matau“, – apibendrina vienuolis.

Ir taip pat priduria, jog norint, kad ateinanti karta nebūtų dar viena prarastoji karta, vaikus, kuriems dabar yra dveji ar mažiau metų, reikia pradėti auklėti. 

„Tie, kurie šiandien jau maknojasi po visas balas ir braido po trečias, ketvirtas skyrybas ar jau keičia ketvirtą, penktą panelę pabarstydami vaikus, tai jau prarastoji karta. Jiems jau bus keliai per psichologų, kunigų kabinetus ar net teismų sales. Laiko atgal neatsuksi. O jeigu klausiate, kur reikia pradėti dirbti, tai reikia pradėti, kai vaikas dar ant rankų ir nemoka kalbėti. Pradėkime nuo vaikų, kuriuos aš jums pakrikštysiu per tuos metus“, – linksmai pokalbį baigia dvasininkas.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Knygos ateities technologijų pasaulyje: išliks ar išnyks?

Koja kojon su šiandiena
09:00 Spalio 30d. 2019
img

Muzika mūsų gyvenime: ką ji pasako apie žmogų?

Koja kojon su šiandiena
15:44 Spalio 25d. 2019
img

Mirtis ir socialiniai tinklai: kaip elgtis?

Koja kojon su šiandiena
09:50 Spalio 16d. 2019
img

Nematoma kova su emociniu ir psichologiniu nuovargiu

Koja kojon su šiandiena
13:59 Spalio 02d. 2019
img

Sporto psichologija: kas tai ir ar visiems sportininkams jos reikia?

Koja kojon su šiandiena
12:56 Rugsėjo 20d. 2019
img

Bendruomeniškumas ir individualumas: draugai ar priešai?

Koja kojon su šiandiena
14:32 Rugsėjo 11d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!