NAUJIENOS

Visos kategorijos
Knygos ateities technologijų pasaulyje: išliks ar išnyks?  / Andriaus Kasparavičiaus nuotr.

Knygos ateities technologijų pasaulyje: išliks ar išnyks?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 09:00 Spalio 30d. 2019

Pirmoji knyga pasaulį išvydo 1455 m. vasario 23 d. Vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Pirmoji lietuviška knyga išleista 1547 m. sausio 8 d. Kaip žinia, tai buvo Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Apie knygų misiją ir svarbą pasaulio evoliucijai, žmonių, tautų, valstybių, kultūrų gyvenimams galima būtų rašyti daug. Tačiau šįkart su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite, bibliotekų lankytoja ir knygų skaitytoja Dominyka Pauraite-Lukoševičiene bei Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos specialistėmis padiskutavome apie tai, ar technologijų amžius neatims iš mūsų įprastų popierinių knygų ir ar negresia joms išnykimas.

Pasak rašytojos L. S. Černiauskaitės, popierinės knygos vis dar populiarios, nes patiriame jas visomis juslėmis – ne tik regime, bet ir liečiame, uodžiame, girdime.Popierinės knygos turi dvasią

Bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja Asta Šeliakienė užtikrina, kad šiuo metu suaugusių žmonių, skaitančių knygas, tikrai yra.

„Skaitančių popierines knygas nemažėja, nes jas yra maloniau skaityti. Jos šiltesnės. Kai kurie sako, kad tokios knygos ir dvasią turi“, – šypsosi pašnekovė.

Ji taip pat priduria, kad sprendžiant pagal norinčių skaityti ir bibliotekose besilankančių žmonių skaičių, popierinėms knygoms išnykimas artimiausiu metu tikrai negresia.

„Nesinori prognozuoti, bet galbūt kažkada, kai pasikeis kitos kartos... – svarstė A. Šeliakienė. – Jau prieš kelerius metus prognozavo, kad ir dabar turėtų būti popierinių knygų saulėlydis, bet kol kas į tai nepanašu.“

Skyriaus vedėja, paklausta, kokia yra situacija su elektroninėmis ir audio knygomis, teigia, jog sužinoti situaciją apie jas yra sudėtinga.

„Paprastai tie, kurie skaito elektronines knygas ar klauso audio knygų, pas mus į biblioteka neateina. Būna, kad ateina artimieji, šeimos nariai, kurie silpnaregiams ar akliesiems ima audio knygas. O kalbant apie jaunesnius žmones, žinau, kad jie jomis naudojasi, bet neturiu statistikos, nežinau, kiek tokių knygų klausytojų yra, – aiškino bibliotekos darbuotoja. – Laikas nuo laiko skolinamės audio knygas iš aklųjų bibliotekos, keičiame jas ir siūlome negalintiems skaityti. Mūsų svetainėje yra sudėtas knygų sąrašas, iš kurio galima išsirinkti. Turime nuolatinių skaitytojų.“

Daugiausiai skaito dirbantieji

Vieno populiariausio žanro nėra – žmonės mėgsta skaityti labai įvairią literatūrą. Vieni mėgsta skaityti jausmų romanus, kiti – detektyvus, treti – saviugdos, filosofijos, medicinos, psichologijos literatūrą. Viskas priklauso nuo skaitytojų norų ir poreikių.

Taip pat, anot A. Šeliakienės, negalima išskirti ir amžiaus grupės, kuri skaito daugiausiai.

Jau prieš kelerius metus prognozavo, kad ir dabar turėtų būti popierinių knygų saulėlydis, bet kol kas į tai nepanašu. A. Šeliakienė

„Tokios statistikos nesame rinkę. Tačiau stebina tai, kad didžioji bibliotekos lankytojų ir skaitytojų dalis yra dirbantys žmonės, – apibūdino Suaugusių skyriaus vedėja. – Nors atrodo, kad pensininkai turi daugiau laiko, bet galbūt jau ir sveikatos problemos neleidžia jiems ateiti iki mūsų.“

A. Šeliakienė juokiasi, kad kai kurie dirbantieji sako: „Aš bent jau prieš miegą kokį pusvalandį paskaitysiu“. Arba ateina į biblioteką ir sako: „Va, savaitgalis bus mano!“. Tai reiškia – su knyga.

Pasak Dominykos, elektroninės knygos vaikams nėra tinkamos, nes jos juos blaško, neleidžia sutelkti dėmesio į turinį.D.Jablonskienė: „Knyga tikrai dar nemiršta“

Minėtos bibliotekos Vaikų skyriaus vedėja Danguolė Jablonskienė sako, jog pastaraisiais metais jaučiamas vaikų ir jaunimo knygų skaitymo suaktyvėjimas.

„Negali sakyti, kad labai daug norinčių skaityti, bet anksčiau, gal prieš kokius ketverius ar penkerius metus, buvo labai žymus sumažėjimas. Tačiau ne tik pas mus, o ir visoje Lietuvoje, visose bibliotekose buvo jaučiama tokia tendencija. Netgi sklido kalbos, kad gal knyga jau nebeišgyvens“, – prisiminė D. Jablonskienė.

Ji pripažįsta, kad skaitančių vaikų, jaunimo nėra tiek, kiek norėtųsi, bet susidomėjimas yra.

„Kadangi vienu metu buvo toks laikas, kai nereikėjo skaityti programinių knygų, dabar mokytojai vėl ragina jas skaityti, o vasarą tai ypatingai jaučiasi, nes knygų lentynos beveik ištuštėja“, – sako pašnekovė.

Ji pati stebisi ir teigia, jog maloniai keista yra tai, kad jaunos mamos atveda vaikus į biblioteką, pratina juos skaityti.

„Močiutės, ypatingai inteligentiškos, kurios ir pačios yra skaitančios, atveda anūkus, rodo, pažindina su knygomis. Knyga tikrai dar nemiršta, – užtikrino D. Jablonskienė. – Žinoma, yra tokių, kurių galbūt niekaip nepriversi skaityti, bet tikrai yra tokių vaikų, kuriems knyga ir jos skaitymas teikia malonumą.“

Jaunimas mieliau renkasi popierines knygas

Statistiškai apie elektronines knygas D. Jablonskienė teigia nelabai ką galinti pasakyti. Tačiau pastebėjusi, kad kartais būna tokių situacijų, kai kokios nors knygos tuo metu nėra bibliotekoje, bet yra elektroninis jos variantas, pastarasis skaitytojui ir pasiūlomas. Tiesa, dauguma tokį variantą atmeta.

„Sako, kad geriau palauks, kol atsiras popierinis variantas. Rašosi į eilę, laukia, bet elektroninės knygos neskaito arba eina ieškoti į kitą filialą, – atkreipė dėmesį bibliotekininkė. – Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Galbūt kokią nors trumpą informaciją sklaidyti ekrane įdomu (socialiniai tinklai ar naujienų portalai), tačiau knygą norisi kitokiu formatu skaityti. Visą laiką žiūrėjimas į ekraną, manau, vargina... Nežinau, priežasčių aš nesiaiškinau, bet tik taip manau.“

Prakalbus apie audio knygas, pašnekovė teigia, jog tokių yra, bet tai daugiau pasakos vaikams, o ne rimti kūriniai. Tačiau jos yra gana populiarios.

„Jas ima ir klauso. Būna, kad tėvai ima tiek įprastą knygelę, tiek ir audio variantą. Taip tėvai vaikus galbūt nori geriau supažindinti su kūriniu, jį analizuoja, aptaria“, – sakė D. Jablonskienė.

Kas neskaito, tas ir neskaitys

„Nemanau, kad popierinių knygų dienos suskaičiuotos. Manau, kad jos išliks. Kiek tenka ir iš profesinės, ir gyvenimiškos patirties matyti, kas nori, kas domisi, tai visi pirmenybę teikia būtent popierinei knygai, – optimistiškai apie knygos likimą technologijų pasaulyje kalbėjo bibliotekininkė. – Aišku, kas neskaito, tas neskaitys jokio varianto, bet kas skaito, mieliau renkasi popierinę knygą.“

Mus gąsdino, kad knygos išnyks, bibliotekos taps nebereikalingos, bet dabar viskas yra atvirkščiai – mes nerimaujame, kad gauname per mažai kai kurių knygų. D. Jablonskienė

Popierinės knygos pasirinkimą, anot pašnekovės, lemia tai, kad jaučiamas malonumas ją skaityti – girdėti popieriaus šiugždesį, jausti jos kvapą, geriau įsijausti į knygos turinį.

„Mus gąsdino, kad knygos išnyks, bibliotekos taps nebereikalingos, bet dabar viskas yra atvirkščiai – mes nerimaujame, kad gauname per mažai kai kurių knygų, kad jų skaitytojams reikia laukti. Ne visų, bet tos, kurios yra populiarios“, – mūsų pokalbį apibendrino D. Jablonskienė.

Asta Šeliakienė stebisi, kad didžioji bibliotekos lankytojų ir knygų skaitytojų dalis yra dirbantys žmonės.Skaitytoja Dominyka: „Tikrosios knygos niekur nuo skaitančiųjų nepabėgs“

Skaitytoja ir bibliotekų lankytoja Dominyka Pauraitė-Lukoševičienė tik patvirtina bibliotekininkių išsakytas mintis, jog pirmenybė yra teikiama popierinėms knygoms. Tačiau Dominyka taip pat pripažino, jog buvo laikas, kai ji vis dėlto pirmenybę teikė elektroninėms.

„Dažniausiai skaitau popierines knygas, nes jos patogiausios. Esu bandžiusi ir elektronines, tuokart patiko, nes buvo patogu esant mažiems vaikams – nereikia papildomos šviesos, nėra lapų vartymo šiugždesio“, – elektroninės knygos privalumus vardijo skaitytoja.

Bibliotekininkių pateikta informacija, jog žmonių, skaitančių popierines knygas, nemažėja, o lankytojų bibliotekos vis dar turi daug, nors jau prieš kelerius metus buvo prognozuojama, kad jų turėtų žymiai sumažėti, Dominykos nestebina.

„Manau, jog popierinė knyga visad išliks ta nekintančia klasika, kurios nenustelbs technologijos“, – trumpai savo nuomonę išdėstė pašnekovė.

Elektroninės knygos vaikus blaško

Savo vaikams Dominyka skaito tik popierines knygas. Ir tam yra ne viena priežastis.

„Vaikams skaitome popierines knygas, nes jos nepaprastai gražios! Iliustracijos „dirba“ didžiulį darbą, vaikams patinka ne tik klausyti, bet ir matyti personažus, veiksmo vietą, spalvas, pajusti knygą tokią, kokia ji ir buvo sukurta“, – gražių žodžių knygai negailėjo Dominyka.

Pašnekovė neslepia, jog bandė skaityti ir elektronines. Tiesa, čia ji įžvelgia daugiau trūkumų nei privalumų.

„Esam skaitę turimos popierinės knygos elektroninę versiją, vaikams buvo ne tiek įdomi knyga išmaniajame ekrane, kiek įdomus pats įrenginys. Su elektronine sunkiau susikaupti, vaikai nori liesti, o palietus persiverčia puslapiai, išlenda valdymo mygtukai ir dėmesys nukrypsta ne ten, kur reikia“, – technologijų trūkumus vardijo pašnekovė.

O paklausta, kiek dar liko klasikinei knygai, ji, kaip ir prieš tai kalbėjusios pašnekovės, nestokojo optimizmo.

„Manau, kad išnykimas negresia. Konkurencija yra ir bus, bet tikiu, kad tikrosios knygos niekur nuo skaitančiųjų nepabėgs“, – juokiasi skaitytoja.

Esu bandžiusi ir elektronines, tuokart patiko, nes buvo patogu esant mažiems vaikams – nereikia papildomos šviesos, nėra lapų vartymo šiugždesio. Dominyka

L. S. Černiauskaitė: „Blogiausiu atveju popierinės knygos išliks kaip mažuma“

– Laura Sintija, esate parašiusi ne vieną knygą. Ar bent viena iš jų yra „paversta“ elektronine arba audio knyga?

– Taip, keletas knygų funkcionuoja ir kaip elektorinės, tik dabar neatsimenu, kurios. Man tai patinka – esu nieko prieš, kad žmonės mane skaitytų jiems priimtinais būdais. Dėl audio – nieko negirdėjau, bet neseniai atsitiktinai sužinojau, kad Vilniaus aklųjų bibliotekoje yra įrašytos, berods, dvi mano knygos Brailio raštu. Tai gal ir ne visai į jūsų temą, bet šitas faktas man ypatingai malonus, nekantrauju juo pasigirti ir esu giliai dėkinga vertėjams, kurių net vardų nežinau...

– Kaip vertinate šiuolaikines naujoves – elektronines ir audio knygas? Ar vis tik klasikinis knygos variantas yra priimtinesnis?

– Pati skaitau tik popierines, kaip išmokau praėjusiame amžiuje, kai mūsų gyvenimą praskaidrindavo tik televizoriaus ekranas ir būdavo įmanoma perskaityti beveik visas išleidžiamas knygas (juokiasi). Tekstą ekrane man sunku suvokti; aš jo nejaučiu. Beje, kaip redaktorė jau pramokau redaguoti knygas tiesiai kompiuteryje. Bet tai kitoks, darbinis priėjimas prie teksto. Skaityti savo malonumui renkuosi tiktai „ant popieriaus“. Tačiau kuo puikiausiai suprantu, kad šiuolaikinis žmogus, jau mamos pilve „per bambą“ prisiragavęs visokių magnetinių laukų ir guglinimo bei skrolinimo virpesiukų, gimsta pasiruošęs technologijoms ir lengvai prijunksta prie elektroninių palengvinimų. Jam tai tiek pat natūralu, kiek man svetima. Man regis, elektroninės knygos tikrai nėra blogis, tai tiesiog mūsų laikmečio reiškinys. Svarbiausia – kad žmonės skaitytų.

– Kaip manote, iliustracijos ar jų nebuvimas, turi kokios nors įtakos knygos pasirinkimui nepriklausomai nuo amžiaus?

– Turbūt turi, kai eini per knygyną žvelgdamas į knygas visų pirma kaip į daiktus. O taip atsitinka su nepažįstamų autorių knygomis. Jeigu autorius pažįstamas, tada knygos išvaizda man nebeturi jokios reikšmės: jau žinau, ko iš jos tikėtis. Taigi apipavidalinimas veikia kaip reklama ir gali pritraukti tave tuo atveju, kai nežinai, ko tikėtis iš jos turinio. Tačiau daugybę metų nebeužeinu į knygynus šiaip sau pažioplinėti, paskaitinėti, kas nauja. Knygų gausa mane išvargina, sukelia nerimą, o suvokimas, kad negalėsiu aprėpti net mažosios dalies to, kas parašyta, prislegia. Taikydama aklai prisiskaitau visokio šlamšto, po kurio paskui norisi dezinfekuoti smegenis. Todėl į knygyną ateinu tiksliai žinodama, ko ieškau, arba neužeinu iš viso. O dėl knygos išvaizdos – žinoma, skaityti meniškai apipavidalintą knygą yra maloniau, tačiau man vis tik svarbiausias yra turinys. Tiesa, esu ne kartą pastebėjusi, kad netinkamai parinktas šriftas, puslapių maketavimas ir net popierius gali trikdyti teksto suvokimą. Bet tai jau ne meniniai niuansai, o leidybos spragos.

Man regis, elektroninės knygos tikrai nėra blogis, tai tiesiog mūsų laikmečio reiškinys. Svarbiausia, kad žmonės skaitytų. L. S. Černiauskaitė

– Jūsų nuomone, kodėl popierinės knygos vis dar yra populiariausios?

–Nes patiriame jas visomis juslėmis – ne tik regime, bet ir liečiame, uodžiame, girdime. Žmogus yra jusliškas, o juslės reikalauja potyrių. Tai gali išgelbėti popierinę knygą nuo išnykimo (šypsosi).

– Kaip manote, ar popierinių knygų dienos suskaičiuotos, ar vis tik jos, nepaisant technologijų ir jų tobulėjimo, išliks amžinai?

–Tikiuosi, kad nesuskaičiuotos (šypsosi). Kol kas – tikrai ne. Blogiausiu atveju popierinės knygos išliks kaip mažuma, reikalinga visokiems keistuoliams snobams kolekcionieriams, panašiai kaip nutiko su vinilinėmis plokštelėmis – kai gali bet kur klausytis muzikos tiesiog iš savo telefono, neliko jokios būtinybės plokštelėms, tačiau saujelė melomanų lieka ištikimi vinilui. Ir tai kažkaip žavinga. Tačiau mano laki vaizduotė piešia ir visai kitokią ateitį – netrukus žmonės taip persisotins technologijomis, kad civilizuotame pasaulyje kils didžiulis judėjimas iš serijos „atgal į gamtą“ – tiesiog prasiverš sveikas žmonijos išlikimo instinktas, žmonės masiškai atsisakys arba stipriai ribos technologijų vartojimą, stengsis gyventi kuo paprasčiau. Jau dabar rodosi pirmieji požymiai. Iš kažkur žinau (o gal tik labai to noriu), kad ateina sąmoningų, šviesių žmonių kartos – jie gimsta dabar, ir jiems nesutrukdys net tai, kad mes jiems vos gimusiems patys (!) įbrukame į rankas išmaniuosius telefonus. Labai tikiu tais, kurie perims pasaulį po mūsų, meldžiuosi už juos ir esu kupina vilties (šypsosi).

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Sparčiai augantis vyresnių žmonių įdarbinimas darbdavių negąsdina

Koja kojon su šiandiena
12:51 Gruodžio 03d. 2019
img

Priemonė, pakeitusi kodų korteles, sparčiai populiarėja ir toliau

Koja kojon su šiandiena
11:31 Gruodžio 02d. 2019
img

Mokiniai vis drąsiau priešinasi patyčioms

Koja kojon su šiandiena
14:09 Lapkričio 29d. 2019
img

Daugiau vartodami laimingesni netampame

Koja kojon su šiandiena
13:58 Lapkričio 28d. 2019
img

Šiuolaikinis interjeras: ateitis yra dabar

Koja kojon su šiandiena
1
13:39 Lapkričio 26d. 2019
img

Malda mobiliojoje programėlėje – jau ir Lietuvoje

Koja kojon su šiandiena
11:31 Lapkričio 25d. 2019
img

Paauglių gimtadieniai: kokie norai ir kokie pasirinkimai?

Koja kojon su šiandiena
13:33 Lapkričio 20d. 2019
img

Šiuolaikinis jaunimas ir vertybių svarba jo formavimuisi

Koja kojon su šiandiena
14:00 Lapkričio 13d. 2019
img

Muzika mūsų gyvenime: ką ji pasako apie žmogų?

Koja kojon su šiandiena
15:44 Spalio 25d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!