NAUJIENOS

Visos kategorijos
Žvelgiant į technologijų ir daiktų interneto perspektyvas bei galimybes, kurios jau atrodytų pažengusios labai stipriai į priekį, doc. dr. Nikolaj Goranin įsitiinęs, jog tai dar ne pabaiga.  / BNS (Irmanto Gelūno) nuotr.

Daiktų internetas: atsargiai, jūs galite būti stebimi!

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 15:07 Liepos 24d. 2019

Kai išgirstate terminą „daiktų internetas“, kokia pirma mintis šauna, kas tai yra? Būsiu atvira, kadangi technologijos ir jų naujovės nėra geri mano draugai, neturėjau žalio supratimo, kas tai galėtų būti. Džiaugiuosi, kad radau puikių pašnekovų! Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) prodekanas doc. dr. Nikolaj Goranin, apie daiktų internetą (DI), jo privalumus ir trūkumus papasakojo labai paprastai ir aiškiai, o įmonės „Telia“ Produktų vadovas Julius Uža pasidalino praktika, su kuria susiduria kasdieniame savo darbe.

Daiktų internetas – viskas, ką galima pajungti prie interneto

„Jeigu taip labai apibendrinant, DI tai yra visi daiktai, kurie prijungti prie interneto, – pokalbį pradėjo doc dr. N. Goranin. – Žiūrint šiek tiek plačiau, internetas – tai visų kompiuterių tinklų, sujungtų tarpusavyje ir galinčių keistis informacija, visuma. Didžiąją laiko dalį, internetą sudarė tiesiog kompiuteriai, serveriai, t.y. tie įrenginiai, kuriuos mes įsivaizduojame kaip atskirus įrenginius, skirtus kažkokiems skaičiavimams. Paskutinės tendencijos yra tokios, kad norima pajungti prie interneto iš esmės bet kurį daiktą ir padaryti jį protingesniu“.

Anot VGTU docento, tai gali būti nuo pačių paprasčiausių buitnių daiktų tokių kaip lemputė, kuri gali būti pajungta prie to paties interneto ir nuotoliniu būdu koreguojamas šviesos intensyvumas, spalva ar pan., bet tuo pačiu į DI sąvoką patenka ir gerokai išmanesni daiktai, tokie kaip, pavyzdžiui, šiuolaikiniai automobiliai.

„Ta garsioji Tesla, tai yra, matyt, geriausias pavyzdys įrenginio, kuris irgi pajungtas prie interneto ir kažkuria prasme gali būti valdomas nuotoliniu būdu. Taip pat prie daiktų interneto galima priskirti daugybę daviklių, valdymo įrenginių. Jie, pavyzdžiui, surenka iš meteorologinių stočių duomenis, – pasakojo technologijų žinovas. – Tai gali būti davikliai, kurie valdo geležinkelio iešmus. Kuo toliau, tuo daugiau tie visi uždaviniai nuo mechaninių, elektroninių sprendimų pereina prie valdymo per interneto tinklą, kadangi tai yra tiesiog lankstesnis ir pigesnis būdas“.

VGTU docentas dr. Nikolaj Goranin  teigimu, Europa labai dar atsilieka nuo Azijos šalių savo pasiekimais daiktų interneto srityje. Asmeninio archyvo nuotr. DI privalumai ir nauda

Pagrindinis DI privalumas, anot doc. dr. N. Goranin, tikriausiai būtų lankstumas.

„Bet koks įrenginys, kuris valdomas, vadinkime, programiniu kodu, bet kada gali būti sąlyginai lengvai perprogramuojamas, jam gali būti suteiktas naujas funkcionalumas. Tai galbūt suteikia privalumų ir gyvenimo kokybei. Aišku, tai – diskutuotinas klausimas. Bet jeigu mes turime šaldytuvą, kuris neva protingas ir moka savarankiškai užsisakyti kažkokių prekių iš interneto, teoriškai taip jis gali palengvinti žmonių gyvenimą.

Taip pat yra išmanūs namai, kurie gali kontroliuoti temperatūrą, palaikyti mikroklimatą; tai gali būti komfortas, taupymas, t.y. ekonominis naudingumas. Vėlgi geležinkeliai daugelyje pasaulio šalių pereina prie skaitmeninio valdymo, nes tada gali atsisakyti darbininkų, darbuotojų, kurie turi tuos iešmus prižiūrėti fiziškai; galimybė nuolatos kontroliuoti savo turimus daiktus“, – DI privalumus vardijo pašnekovas.

Nemažai teigiamų DI savybių įžvelgė ir „Telia“ Produktų vadovas Julius Uža. Anot jo, žmonės apie įvairias technologijas – tiek daiktų internetą, tiek virtualią, papildytą realybę, dirbtinį intelektą, 5G ryšį – žino skirtingai. Vieni tik yra šiuos terminus girdėję, kiti turi gilesnių žinių ar net savo patirties.

„Iš esmės DI apibrėžia ekosistemą, kurioje automatizuojantis verslui, infrastruktūrai, pastatams, medicinai ir kitoms sritims praktiškai bet kur galima įdėti sensorių ar valdiklį, arba jau įsigyti jais aprūpintą įrangą. Viso to nauda – paprastesnis ir lengvesnis gyvenimas, efektyvesnis ir sklandesnis verslas. Pavyzdžiui, išmaniosios kameros padeda dar geriau užtikrinti namų saugumą – jas galima aktyvuoti nuotoliniu būdu, peržiūrėti jų fiksuojamus vaizdus kad ir kur bebūtum ir pan.“, – pasakojo įmonės Produktų vadovas.

Akivaizdu, kad lietuviai, vis noriau įsileidžia išmaniuosius daiktus į savo namus, pastebėjo J. Uža. Dažnai tokie įrenginiai į jų namus atkeliauja tarsi nejučia, pakeisdami iki šiol naudotus daiktus ar įrenginius, kurie sugedo, paseno ar tiesiog nebetenkina poreikių. Ieškodami, kuo juos pakeisti, žmonės įvertina išmaniųjų įrenginių privalumus.

„Išmaniosios vaizdo stebėjimo sistemos, vandens nuotėkio, dūmų detektoriai, išmanieji jungikliai ir rozetės, išmanieji laikrodžiai ir net robotai-siurbliai – tai tik keletas pavyzdžių, kurie sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo, – vardijo pašnekovas. – Daiktų interneto teikiamomis naudomis labai aktyviai domisi ir šalies verslas.

Automatizacija ir išmanizacija yra neišvengiami procesai, leidžiantys lengviau suvaldyti gamybos ar kitus veiklos procesus, greičiau ir sklandžiau vykdyti užsakymus, tiksliau analizuoti įvairius duomenis ir pan. Kitaip tariant, Lietuvos verslas supranta, kad daiktų interneto įrenginiai jiems gali suteikti konkurencinį pranašumą“.

Vienas iš pagrindinių DI trūkumų būtų privatumo praradimas, nes didžioji dalis protingų įrenginių, kad ir televizoriai Smart TV, turi vaizdo kameras. Doc dr. Nikolaj Goranin

DI trūkumai ir grėsmės

VGTU docentas perspėjo, kad derėtų būti budriems, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais.

„Vienas iš pagrindinių DI trūkumų būtų privatumo praradimas, nes didžioji dalis protingų įrenginių, kad ir televizoriai Smart TV, turi vaizdo kameras. Taigi, teoriškai nėra garantijos, kad niekas jūsų nestebi, nefilmuoja, kai jūs, pavyzdžiui, žiūrite televizorių. Techniškai tai yra įmanoma. Buvo virusų, kurie tai darė, – apie, rodos, neįtikėtinus dalykus kalbėjo doc. dr. N. Goranin. – Tai nuolatinis žmogaus sekimas. Tarkim, išmanusis laikrodžis – tai įrenginys, kuris taip pat yra DI dalis. Jis stebi jūsų pulso, sveikatos parametrus, tada jau klausimas, kaip tie duomenys yra panaudojami. Niekas negali garantuoti, kad gamintojas jų nepanaudoja kažkokiems savo tikslams, niekam neperduoda ar pan.“

Pašnekovas juokiasi, kad pavojaus lygis priklauso nuo paranojos lygio.

„Jeigu jūs esate paprastas žmogus, tai maksimum, ką jums gali pasiūlyti, tai padažnėjus pulsui, pradės eiti tekstinė reklama, kurioje bus siūlomi tam tikri vaistai, o jeigu jūs esate prezidentas, įtakingas verslininkas ar kitas svarbus žmogus ir kitos šalies žvalgyba nustato, kad jūs esate silpnos sveikatos, tai kokią tada gali padaryti įtaką jūsų gyvenimui?“, – retoriškai klausė doc. dr. N. Goranin.

Tiesa, kalbant rimčiau apie galimus DI pavojus, jis teigia, jog tai gali pridaryti nemenkų bėdų.

„Kadangi daiktai yra prijungti prie interneto, o internetas yra globalus, prie jo gali jungtis bet kas. Tai yra galimybė pažeisti, užvaldyti jūsų įrenginį ir tokiu būdu net sukelti kažkokias pasekmes jūsų sveikatai ar gyvybei. Vienas iš tokių geresnių pavyzdžių – kai buvo demonstruojama, kaip nuotoliniu būdu galima užvaldyti Tesla automobilį. Teoriškai, kadangi jis visą laiką pajungtas, kažkas nuotoliniu būdu gali prisijungti ir nurodyti, kad, grubiai tariant, automobilis nuvažiuotų į griovį“, – galimus DI pavojus įžvelgė VGTU docentas.

Dr. N. Goranin prisiminė ir kitą ne visai per internetą, bet išnaudojus interneto technologijas, įvykdytą ataką prieš Boing lėktuvus.

„Vienas hakeris skrydžio metu sugebėjo prisijungti prie multimedijos sistemos (pvz., kai skrydžio metu rodo filmukus, filmus ar pan.) ir, kadangi lėktuvo valdymo ir multimedijos sistemos nebuvo atskirtos viena nuo kitos, jis skrydžio metu iš savo nešiojamojo kompiuterio sugebėjo sumažinti vieno iš variklių galingumą. Hakerio tikslas nebuvo sukelti katastrofą, bet jis parodė, kad tokia techninė galimybė egzistuoja, – apie šiurpą keliančius dalykus kalbėjo pašnekovas. – Aišku, jis rizikavo, nes darė tai skrydžio metu su kitais keleiviais, tai jau nebuvo visiškai vaikų žaidimas“.

Pasak Juliaus Užos, daiktų interneto teikiamomis naudomis labai aktyviai domisi ir šalies verslas. Asmeninio archyvo nuotr. J. Uža: „Įmonės apie saugumą turėtų galvoti labiau“

Kalbant apie daiktų interneto įrenginių saugumą ir grėsmes, J. Uža visų pirma pastebi, kad viskas prasideda nuo įrangos pirkimo ir jos naudojimo pradžios.

„Išmaniuosius įrenginius perkantiems ar patarimo klausiantiems žmonėms visuomet primename juos įsigyti iš patikimų pardavėjų, o tik gavus – pakeisti numatytus slaptažodžius, jei tokie naudojami, - patarė įmonės Produktų vadovas. – Taip pat svarbu periodiškai patikrinti, ar yra išleisti programiniai naujiniai. Dažniausiai apie tai primena jų valdymui skirtos telefono ar kompiuterio programos. Tai yra pagrindas saugiam daikto naudojimui“.

Papildomų saugumo priemonių imtis eiliniams vartotojams, J. Užos nuomone, ypatingo reikalo nėra – nors teoriškai įmanoma, bet praktiškai sunku patikėti, kad patyrę programišiai skirtų savo laiką ir išteklius tam, kad įsilaužtų į paprasto gyventojo elektros jungiklį ar laikrodį.

Visai kita situacija yra versle.

„Ir pasaulyje, ir Lietuvoje vis dažniau girdime apie pačius įvairiausius įsilaužimus į įmonių sistemas per išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, į vieno užsienyje įsikūrusio kazino finansines sistemas programišiai įsilaužė pasinaudodami patalpose esančiu išmaniuoju akvariumo termometru. Tokie pavyzdžiai parodo, kad įmonės apie saugumą turi galvoti kur kas labiau ir plačiau“, – įspėjo pašnekovas.

Anot jo, daugelis „Telia“ verslo klientų supranta duomenų apsaugos svarbą ir daiktų interneto įrenginius apsaugo prijungdami prie privataus tinklo.

„Jis turi griežtai apribotą ir filtruojamą tiek išsiunčiamų, tiek atsiunčiamų duomenų srautą. Tokiu būdu apsaugotas įrenginys yra beveik nepasiekiamas įsilaužėliui“, – sakė J. Uža.

„Pavojingiausi“ daiktai

Dr. N. Goranin pripažįsta, jog iš tiesų sunku kontroliuoti duomenų apsaugos ir privatumo dalykus. 

„Kiek žinau, yra tam tikrų iniciatyvų, ateinančių iš Europos Sąjungos, kibernetinio saugumo agentūros ENISA (The European Union Agency for Network and Information Security), kuri lyg ir kalba apie tai, kad turės būti steigiami sertifikavimo centrai. Ar tai bus kiekvienoje šalyje, ar regionuose, kol kas visa tai dar tik svarstymo lygmenyje. Tie centrai turės vertinti, ar daiktas, atvežamas dažniausiai iš Kinijos, Azijos, yra saugus, pakankamai saugūs jo mechanizmai ir t.t.“, – apie ketinimus apsaugoti duomenis sakė VGTU docentas. 

Viso to nauda – paprastesnis ir lengvesnis gyvenimas, efektyvesnis ir sklandesnis verslas. Julius Uža

Didžioji dalis tų daiktų, kuriuos visi entuziastingai imasi naudoti, prodekano teigimu, yra labai „skylėti“. 

„Kadangi dėstau kibernetinės saugos magistrantūroj, tai vienas mūsų magistrantas atliko bandymus su išmaniaisiais laikrodžiais. Jis nusipirko keturis pigius laikrodžius ir visus labai lengvai, paprastai „nulaužė“. Kad tai galėtum padaryti, reikia tiesiog būti šalia žmogaus kelių metrų atstumu. Taigi, būnant sąlyginai arti, galima nuskaityti šalia esančio žmogaus parametrus. O žmonės tai perka, nes tai yra madinga“, – dėstė docentas. 

Paprašytas įvardyti „pavojingiausius“ daiktus, doc. dr. N. Goranin iš karto išskyrė, jog kuo pigesnis daiktas, tuo saugumas yra mažesnis. Tai, anot jo, bendra taisyklė. Pasakyti, kad vienas yra blogesnis už kitą, jis nesiėmė. 

O kol nėra jokių teisinių reglamentų ir saugumo priemonių, docentas patarė tiesiog saugotis patiems.

„Nors esu IT srities žmogus, bet visą laiką sakau, kad reikia pagalvoti, ar tam tikro įrenginio tikrai reikia. Antras dalykas – tikrai galvoti, ką jūs su tuo įrenginiu darote. Pavyzdžiui, net yra rekomendacijos, kad jeigu turite telefoną ir bijote, kad jus miego metu, kai nesate apsirengę, nenufilmuotų, užklijuokite kamerą, tiesiog fiziškai ir atklijuoti tik tada, kai tikrai darote selfius. Tas pats su kameromis televizoriuose, notebookuose. Yra netgi specialios mažytės sklendės, kad tai būtų automatizuota, – linksmai patarimus dalijo prodekanas.

Dar vienas dalykas – reikėtų tikrai pagalvoti, ar jums reikia kokio išmanaus laikrodžio. Jeigu jūs kažko neturite, tai jūs ir nesate pažeidžiamas. O toliau jau paranojos lygis. Jeigu jūs manote, kad esate paprastas žmogus ir jeigu jums nėra, ko slėpti nuo pasaulio, tai galbūt nereikia ir pernelyg pergyventi, nes su progresu mes, kaip atskiras žmogus nepakovosime. Čia daugiau gal apie tai reikėtų galvoti tiems žmonėms, kurie turi, ką slėpti“.

Europa atsilieka nuo Azijos

Vis dėlto norintiems maksimaliai apsisaugoti nuo galimų piktavalių doc. dr. N. Goranin pataria peržiūrėti net išmaniąsias diodines lemputes. 

„Diodinės lemputės gali būti prijungtos prie jūsų namų wifi tinklo ir per programėlę galite valdyti spalvą, apšvietimą ir t.t. Tai kainuoja vos 5 dolerius perkant internetu. Galbūt į jūsų kompiuterį įsilaužti yra sunku, o į lemputę, kadangi ten bus slaptažodis pagal nutylėjimą, įsilaužti bus lengva. Toliau galbūt bus galima nuo tos lemputės nueiti iki kitokios įrangos, kažką protingiau padaryti. Taip pat gali būti išmanieji siurbliai, išmanieji televizoriai, t.y. viskas, kas yra išmanu ir suteikia kažkam prieigos tašką“, – apie galimus įsilaužimo šaltinius į jūsų privačią erdvę kalbėjo universiteto docentas. 

Žvelgiant į technologijų ir DI perspektyvas bei galimybes, kurios jau atrodytų pažengusios labai stipriai į priekį, doc. dr. N. Goranin įsitiinęs, jog tai dar ne pabaiga.

„Viskas taip toli pažengę ir dar toliau žengs. Iš tikrųjų lyginant su Azijos šalimis, mes gerokai atsiliekame. Ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Pavyzdžiui, ten prekybos srityje labai išvystytas daiktų internetas, gerokai didesnis buities robotizacijos lygis. Tai plėtra dar tik vyks ateityje“, – prognozavo pašnekovas. 

O didžiausiu proveržiu jis įvardija automatinį vairavimą. 

„Dabartiniu metu labai daug kalbama apie autonominį vairavimą ir tokius automobilius. Tikėtina, jie kažkokiu būdu bus susieti su internetu, kad būtų galima vykdyti jų kontrolę ir atsisakyti vairuotojo. Taip pat turėtų „įsibėgėti“ pramonės robotizacija ir buitis“, – apie ateitį kalbėjo IT asas. 

Tiesa, kiek pagalvojęs, jis pridūrė.

„Iš tiesų tai labai nedėkingas klausimas. Tikėtina, kad, kas dar nepajungta, bus einama to link ir tik patys primityviausi, pigiausi daiktai kaip, pavyzdžiui, arbatinukas galbūt nebus prijungiamas. Nors ir tai, aš tikiu, kad bus kažkokie nišiniai produktai, kažkokiems fanatikams, kurie norės arbatinuką jungti ne mygtuku, o per telefoną“, – poaklbį baigė doc. dr. N. Goranin.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite

SKELBIMAI

touched by digitouch!