NAUJIENOS

Visos kategorijos
  / BNS (Juliaus Kalinsko) nuotr.

Asmens duomenų apsauga virtualioje erdvėje: kokių klaidų nedaryti ir kaip juos apsaugoti

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 12:45 Rugpjūčio 07d. 2019

Virtualus pasaulis vis drąsiau žengia į mūsų „žemišką“ kasdienį pasaulį. Į jį persikelia ir dalis gyvenimo – bendravimas, informacijos dalinimasis, mokesčių mokėjimas, atsiskaitymas, nuotraukų saugojimas ir kiti dalykai. Tačiau dažnai tiek dėl žmogiškų klaidų, tiek dėl prasto virtualaus pasaulio išmanymo nukenčia patys žmonės. Nors jau daug kartų kalbėta ir aiškinta, tačiau atsarga gėdos nedaro ir „Rinkos aikštės“ skaitytojams kartu su „Advokatų profesinės bendrijos EXE.Legal“ duomenų apsaugos ekspertu Viliumi BENUŠIU dar kartą pateikiame patarimų ir įspėjimų, kaip tinkamai derėtų elgtis su savo asmens duomenimis, kad nuostolių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau.

– Kibernetinė erdvė gana plati ir apimanti labai daug sričių. Tikriausiai ir duomenų apsauga skirtingose srityse yra skirtinga? 

– Teisine prasme pirmiausia turėtume išskirti asmenų teisę į privatumą ir teisę į duomenų apsaugą. Pirmuoju atveju informacija apie mūsų privatų gyvenimą gali būti skelbiama viešoje erdvėje (įskaitant ir internetinę erdvę) tik su mūsų sutikimu (su tam tikromis išimtimis), todėl įstatymai siekia apsaugoti nuo neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų prieš mus (informacijos rinkimo, saugojimo, skelbimo ir kt.). 

Reikėtų suprasti, kad tik mes patys esame atsakingi už mūsų asmens duomenų saugumą. Vilius Benušis

Antru atveju susiduriame su situacija, kuomet informacija apie mus yra renkama ir saugoma trečiųjų asmenų (paslaugų teikėjų, pardavėjų ir pan.) dėl to, nes mes patys tokią informaciją pateikėme jiems, pavyzdžiui, registruodamiesi tam tikrose internetinėse svetainėse, dalyvaudami akcijose, pirkdami prekes ar paslaugas ir kt. Pastaruoju atveju asmenys, kuriems tokia asmeninė informacija buvo pateikta, turi pareigą užtikrinti, kad tinkamai saugos mūsų pateiktus duomenis. 

Abiem atvejais kiekvienas iš mūsų turėtume saugoti savo asmens duomenis ir nepateikti, o taip pat ir patiems neskelbti, daugiau duomenų nei yra būtina.

– Kaip asmens duomenis derėtų saugoti socialiniuose tinkluose, t.y. ko nereikėtų viešinti, ką reikėtų viešinti atsargiai, o ką galima viešinti drąsiai? 

– Reikėtų suprasti, kad tik mes patys esame atsakingi už mūsų asmens duomenų saugumą. Bet kuria informacija, kurią patalpinsime socialiniuose tinkluose, vienaip ar kitaip gali būti pasinaudota trečiųjų asmenų. Todėl vienareikšmiškai socialiniuose tinkluose nereikėtų viešinti tos informacijos, kuri galėtų būti nukreipta prieš jus, net jeigu planuojate vėliau tam tikrą informaciją pašalinti.

– Kalbant apie elektroninį paštą, kaip patartumėte asmens duomenis saugoti siunčiant laiškus, t.y. ką galima, o ko ne rašyti el. laiške? 

– Informacijos, kuri yra jums itin svarbi (pavyzdžiui, konfidenciali ar „jautri“ dėl kitų priežasčių), apskritai nereikėtų siųsti elektroniniais kanalais – tiek dėl žmogiškosios klaidos (galite per klaidą nusiųsti el. laišką ne tam asmeniui, kuriam norėjote), tiek ir dėl piktavalių galimo įsilaužimo į jūsų elektroninį paštą ir ten esančios informacijos pasisavinimo.

Iš tiesų naudojimasis bankų programėlėmis gali būti (ir tikriausiai yra) ne mažiau nesaugus nei pinigų laikymas, pavyzdžiui, piniginėje. Vilius Benušis

– Ar nuotraukos patalpinimas el. pašte šalia vardo ir pavardės yra perteklinė informacija apie save?

– Kiekvienas žmogus sprendžia, kiek ir kokios informacijos jis nori pateikti apie save. Vieni tokios nuotraukos patalpinimą laikys pertekline informacija, kitiems tai atrodys nieko blogo. Todėl kiekvienas žmogus turėtų nuspręsti, ar tokia informacija jis nori laisvai dalintis. Tačiau visuomet reikėtų įvertinti su tuo susijusias rizikas (įsilaužimai į el. paštą, nuotraukos pasisavinimas ir pan.). 

Duomenų apsaugos ekspertas Vilius Benušis primygtinai siūlo socialiniuose tinkluose neviešinti tos informacijos, kuri galėtų būti nukreipta prieš jus, net jeigu planuojate vėliau tam tikrą informaciją pašalinti. Asmeninio archyvo nuotr. – Pavyzdžiui, telefone esančios nuotraukos, jeigu pasirinkta tokia galimybė, yra automatiškai perkeliamos į virtualų nuotraukų albumą (pavyzdžiui, Google nuotraukos). Ar tai yra saugu? Jei tai nėra saugu, kaip reikėtų apsaugoti savo asmens duomenis, nes nuotraukos iš tiesų gali būti labai rimtas įrankis prieš žmogų piktavalių rankose?

– Viskas priklauso nuo telefono paskyros saugumo ir to, kaip pasitikite paslaugos teikėju (šiuo atveju „Google“). Didieji paslaugų teikėjai naudoja patikimus serverius, todėl įsilaužimų tikimybė yra itin maža. Tačiau tokia tikimybė išlieka, todėl visuomet reikėtų įvertinti, ar norite talpinti duomenis tam tikrame serveryje. Kita vertus, jūs galite tiesiog pamesti telefoną arba prie jo gali turėti prieigą pašaliniai asmenys ir tokiu būdu nuotraukų saugumui lygiai taip pat kils grėsmė. Todėl šiuo atveju patartina pirmiausia apsaugoti slaptažodžiais ir telefoną, ir pačią aplikaciją, kurioje nuotraukos yra laikomis. 

– Ar yra saugu naudotis itin populiarėjančiomis virtualiomis duomenų saugojimo platformomis (Google disk, Cloud ir pan.)?

– Minimos platformos yra virtualiuose serveriuose saugomi jūsų patalpinti duomenys, pasiekiami per internetą. Šiomis platformomis saugu naudotis tiek, kiek pasitikite paslaugų teikėju, t. y. jog jų naudojami serveriai yra saugūs, kad jie jūsų patalpintus duomenis saugos tinkamai ir neatskleis jų tretiesiems asmenims. Į šiuos klausimus tikriausiai gali atsakyti tik patys paslaugų teikėjai.

– Jei vis tik kažkur netyčia pateikiame perteklinę informaciją apie save ir paviešiname daugiau nei norėtume, kaip reikėtų šią klaidą taisyti?

– Duomenis reikėtų pašalinti iš visų šaltinių, kuriuose jie buvo patalpinti.

– Vis populiaresnės tampa ir bankų programėlės išmaniuosiuose telefonuose. Tai tikiriausiai būtų vienas iš didžiausių nuostolių praradus telefoną, jei jis nėra tinkamai apsaugotas. Kaip reikėtų elgtis su bankų programėlėmis? O gal tiems, kurie nesugeba pasirūpinti tinkama apsauga, apskritai neverta naudotis minėtomis programėlėmis?

Iš tiesų naudojimasis bankų programėlėmis gali būti (ir tikriausiai yra) ne mažiau nesaugus nei pinigų laikymas, pavyzdžiui, piniginėje. Pirma, vien telefono pametimo ar praradimo fakto nepakaks tam, kad piktavaliai galėtų pasinaudoti programėle. Šiuo atveju ypač svarbu apsaugoti patį telefoną slaptažodžiu, kurį žinote tik jūs. Antra, pinigų pervedimui per banko programėles bet kuriuo atveju reikia įvesti atitinkamus kodus, kuriuos taip pat žinosite tik jūs. Šiuo atveju ypač svarbu, kad jokių su banku susijusių kodų neturėtumėt įvedę telefono užrašuose ar kitose telefono vietose.

– Nemenka grėsmė atskleisti savo asmens duomenis kyla ir žaidžiant įvairius žaidimus internete. Labai dažnai prašoma prieigos prie kai kurių duomenų, esančių telefone, leidimo. Kaip žinoti, ar suteiktas leidimas nepadarys žalos?

– Visuomet prieš siunčiantis atitinkamą programėlę (įskaitant ir žaidimus) į telefoną, reikėtų patikrinti, kas yra tokios programėlės kūrėjas, ar jis yra patikimas.

Didieji paslaugų teikėjai naudoja patikimus serverius, todėl įsilaužimų tikimybė yra itin maža. Tačiau tokia tikimybė išlieka, todėl visuomet reikėtų įvertinti, ar norite talpinti duomenis tam tikrame serveryje. Vilius Benušis

– Ar yra skirtumas tarp kompiuterio ir išmaniojo telefono, t.y. ar, tarkim, atsidaryti banko sąskaitą kompiuteryje yra saugiau nei išmaniajame telefone?

– Tiek išmanusis telefonas, tiek kompiuteris gali būti vienodai saugūs arba nesaugūs. Viskas priklauso nuo to, kaip naudojatės įrenginiu ir kokių saugumo priemonių imatės. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nukenčia naudodamiesi išmaniaisiais telefonai, yra tai, jog nesilaiko saugaus naršymo taisyklių. Atidaryti banko sąskaitą, atlikti bankinius pavedimus ar kitus susijusius veiksmus jokiu būdu nereikėtų naudojantis viešoje vietoje aptiktu neapsaugotu bevieliu tinklu. 

– Ar be patikimų slaptažodžių ir pačio žmogaus budrumo yra dar kokių nors duomenų apsaugos priemonių?

– Naršant internete reikėtų naudoti tik saugų tinklą, pvz., įjungti telefone asmeninių mobiliųjų duomenų naudojimą. Taip pat neatidarinėti gautų neaiškios kilmės el. laiškų, kurie gali pažeisti telefono saugumą.

– Ar paprastam, eiliniam žmogui savo asmens duomenis reikia saugoti lygiai taip pat kaip ir, pavyzdžiui, kokiam verslininkui ar žinomam žmogui? Kodėl?

– Kaip minėta, teisė į privatumą yra užtikrinama visiems asmenims, tačiau daug didesnė tikimybė, jog šią teisę bus bandoma pažeisti žinomo žmogaus atžvilgiu. Todėl toks žmogus turėtų labiau saugoti savo asmens duomenis vien dėl to, jog įvairūs, sau naudos siekiantys asmenys, gali norėti kaupti tokią informaciją ir vėliau ją paskleisti viešojoje erdvėje. 

– Dėkoju už atsakymus ir suteiktą informaciją.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Šiuolaikinis jaunimas ir vertybių svarba jo formavimuisi

Koja kojon su šiandiena
11:28 Lapkričio 18d. 2019
img

Knygos ateities technologijų pasaulyje: išliks ar išnyks?

Koja kojon su šiandiena
09:00 Spalio 30d. 2019
img

Muzika mūsų gyvenime: ką ji pasako apie žmogų?

Koja kojon su šiandiena
15:44 Spalio 25d. 2019
img

Mirtis ir socialiniai tinklai: kaip elgtis?

Koja kojon su šiandiena
09:50 Spalio 16d. 2019
img

Nematoma kova su emociniu ir psichologiniu nuovargiu

Koja kojon su šiandiena
13:59 Spalio 02d. 2019
img

Sporto psichologija: kas tai ir ar visiems sportininkams jos reikia?

Koja kojon su šiandiena
12:56 Rugsėjo 20d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!