NAUJIENOS

Visos kategorijos
  / BNS (Juliaus Kalinsko) nuotr.

Apie bendruomenių (ne)išnaudojamas medijų galimybes ir kaip „Google‘as“ pavogė močiutę

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 16:19 Gegužės 06d. 2019

Žodis „bendruomenė“ asocijuojasi su žmonių grupe, turinčia tam tikrų bendrų interesų arba susijusia kokiais nors kitokiais veiksniais, pvz.: dirba toje pačioje srityje, yra panašaus amžiaus ir t. t. Šiais, technologijų laikais, įdomu yra tai, kaip vienos ar kitos bendruomenės tas medijų ir technologijų galimybes išnaudoja, kiek jomis domisi ir apskritai, ar įmanoma jų išvengti ir visiškai nesinaudoti.

Neseniai Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos gimnazistai kaip tik organizavo dviejų dienų forumą, kuriame su moksleiviais iš kitų miestų ir miestelių diskutavo tema „Internetas – neformalus universitetas“. Taigi, šiuo atveju moksleivių bendruomenė aptarinėjo klausimus, aktualius ne tik šių dienų jaunimui, bet ir visiems žmonėms. Gimnazijos mokinių savivaldos narė Živilė MARČIŪTĖ sakė, jog tiek informacinės technologijos (IT), tiek ir medijos tapo neatsiejama ne tik gyvenimo, bet ir mokymosi dalimi.

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistentas, daktaras Vincas GRIGAS teigė, jog kita bendruomenė – pagyvenę ir pensinio amžiaus žmonės vis labiau įsitraukia į medijas ir jų teikiamas galimybes. O jo kolega Arūnas GUDINAVIČIUS, VU leidyklos direktorius, KF docentas, pastebi, jog bendruomenių naudojimasis IT ir medijomis labai priklauso nuo pačių žmonių grupių ir jų poreikių.

Išnaudoja visas turimas medijų galimybes

Ž. Marčiūtė teigė, jog daugybę įrenginių jau naudoja daugelyje gyvenimo sričių, tačiau to nesureikšmina. Anot jos, medijos gelbsti pamokose, paskaitose, pristatant naują metodinę medžiagą, įvairias prevencines programas.

„Jos padeda įdomiau perteikti reikiamą informaciją, domėtis technologijų galimybėmis. Vargu ar yra koks nors darbas ar veikla, kurioje neprireiktų technologijų susirasti informacijai, ją perkelti į lapą, sudaryti lenteles, rašyti protokolus ir kt.“, – kalbėjo gimnazistė.

Mokykloje nelikus kompiuterių, projektorių, išmaniųjų lentų ir kitų įrenginių darbas sutriktų, nes ši medija yra pamokų pagrindas. Ž. Marčiūtė

Paklausta, kokiai bendruomenei save priskirtų, mergina nedvejodama atsakė, jog tai būtų aktyviai medijomis besinaudojanti bendruomenė.

Živilė Marčiūtė teigia, kad Krakių M. Katkaus gimnazija išnaudoja visas turimas medijų galimybes. Asmeninio archyvo nuotr. „Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos bendruomenė naudojasi kompiuteriais, projektoriais, išmaniąja lenta, interaktyviaisiais pulteliais. Pamokų metu naudojasi išmaniaisiais telefonais, kurie padeda mokytis žodžius, pasitikrinti, kaip išmoko pamoką ir siūlyti savo idėjas“, – apie medijų pritaikymą moksluose ir gyvenime kalbėjo Ž. Marčiūtė.

Ji taip pat sutinka, kad, jei staiga neliktų IT, medijų, tai tikrai apsunkintų ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir darbą bei mokymąsi.

„Mokykloje nelikus kompiuterių, projektorių, išmaniųjų lentų ir kitų įrenginių darbas sutriktų, nes ši medija yra pamokų pagrindas. Naudodamiesi kompiuteriu ir projektoriumi analizuojame medžiagas, kuriame pristatymus, žiūrime įvairius vaizdo įrašus“, – medijų svarbą pabrėžė pašnekovė ir pridūrė, jog išnaudoja visas jų teikiamas galimybes, kurias tik turi mokykloje.

Jaunimas, anot moksleivės, šiais laikais jau tikrai nebeįsivaizduoja gyvenimo be IT ir medijų.

„Tai jau tapo visų kasdienybe, ne tik jaunimo. Nors valandai praradus ryšį, kyla panika ir nesusikaupimas. Šie atvejai tikrai neramina, žmonės nepastebi vieni kitų, pokalbis gyvai ir internetu labai skiriasi. Gaila, jog socialiniai tinklai žmonėms tampa priklausomybe, o ne pagalba tam tikrais atvejais“, – apgailestavo Ž. Marčiūtė.

Technologijų galimybės neišsemiamos

Dr. V. Grigas pastebi, jog, norint atsakyti į klausimą, kaip bendruomenės apskritai gali panaudoti medijų teikiamas galimybes, reikėtų pradėti nuo to, kokiems tikslams jos tas technologijas ar medijas nori naudoti.

„Pavyzdžiui, koks ūkininkas gali virš lauko pakabinti droną ir matyti, kiek išguldė jam javų ir kokia apskritai situacija. Senjoras, kurio vaikai užsienyje, gali panaikinti ilgesio jausmą, bendraudamas tiesiogiai su savo artimaisiais „Skype‘u“ ar pan. Žmogus, gyvenantis provincijoje ir studijuojantis Jeilio ar kad ir Vilniaus universitete, gali jaustis pilnavertis, nes dabar be jokių problemų yra priimtina konsultuoti mokslinio darbo rašymą „Skype‘u“. Tarkim, koks nors verslininkas gali gaminti baldus Kretingoje, bet juos visus pardavinėti Norvegijoje, nes kuo puikiausiai galima su klientais bendrauti ir užsakymus priimti el. paštu – technologijos gali padėti įgyvendinti daugybę darbų“, – pasakojo specialistas.

Įdomiausia tai, kad 50–60 metų amžiaus žmonės vis daugiau ateina į soc. medijas. V. Grigas

O jei kalbėtume apie bendruomenę kaip apie kažkokią grupelę žmonių, kuo tada technologijos ir medijos gali būti joms naudingos?

Vinco Grigo nuomone, vienas iš soc. medijų trūkumų yra tas, jog žmonės užsidaro vadinamuosiuose burbuluose ir nebemato, kas iš tiesų vyksta aplinkui. Asmeninio archyvo nuotr. „Tarkime, senjorų sąjunga. Jiems nebūtina susibėgti visiems į vieną vietą, kad priimtų vienokius ar kitokius sprendimus. Jie gali apklausas pasidaryti elektroniniu būdu ar išmaniuoju telefonu, nebereikia važiuoti iš sodo namelio į miestą ir palikti nelaistytus agurkus. Jie gali daugybę dalykų išspręsti nuotoliniu būdu ir susitikti tik pasilinksminti“, – juokėsi pašnekovas.

Kitas dalykas, kuo medijos gali būti naudingos, tai, anot V. Grigo, – priėjimas prie informacijos. „Pavyzdžiui, dabar, kai vyksta pretendentų į prezidentus debatai ir kova, jie daugiausia vyksta socialiniuose tinkluose. Gali ten reikšti savo nuomonę, yra labai aktyvios kandidatų paskyros ir tu turi galimybę tiesiogiai pateikti klausimą, oponuoti, diskutuoti su tuo kandidatu, ko anksčiau nebuvo. Per medijas tarsi priartėji prie kandidato. Tada atsiranda įsitraukimas į visuomenę, demokratinių sprendimų priėmimą“, – medijų ir technologijų privalumus vardijo V. Grigas.

Medijose slypi pavojai

Paklaustas, ar iš tiesų tai padeda kažkokius sprendimus priimti greičiau ir demokratiškiau, mokslinių tyrimų centro asistentas tuo net neabejojo.

„Įsivaizduokite, jeigu staiga nebėra interneto, o bendruomenės narys gyvena Ukmergėje. Tai kaip jam ten būnant išreikšti savo nuomonę, tarkim, S. Skverneliui? Nebent gali laišką parašyti, nuvažiuoti tiesiai į priėmimą, – svarstė pašnekovas. – Bet jam to daryti nereikia, nes turėdamas internetą jis sėdėdamas sodo namelyje iš išmaniojo telefono tiesiog gali parašyti į feisbuką žinutę. Gali netgi paskatinti diskusiją, įtraukti daugiau žmonių. Juos socialiniame tinkle labai lengva suburti.“

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, jog yra ir technologijų trūkumų, ypač socialinėse medijose.

„Žmonės užsidaro vadinamuose burbuluose, taip pat mąstančių žmonių rate, tada nebemato kitų nuomonės, – įspėja specialistas. – Pavyzdžiui, kai buvo Seimo rinkimai, visi sakė, kad išrinks konservatorius, nes daugelis feisbuke bendravo, kurie palaiko konservatorius. Tada susidarė įspūdis, kad visi tik apie konservatorius ir kalba, o valstiečių ten nėra. Kai galiausiai valstiečiai aplenkė konservatorius, paaiškėjo, kad vis tik yra ir kitų.“

V. Grigas pažymi, kad mes savo draugų, bendraminčių ratą formuojame pagal tai, su kuo bendraujame, iš panašiai mąstančių žmonių, tada nebematome, kas iš tiesų vyksta aplinkui. Ir kartais užsidarę tuose ratuose, galime praleisti kažkokius svarbius įvykius, nuostatas.

Socialiniuose tinkluose vis daugiau vyresnių žmonių

Pasak pašnekovo, tendencijos rodo, kad vis daugiau ir net vyresnio amžiaus žmonių įsitraukia į soc. medijas, ypač į feisbuką. Jaunimas labiau migruoja į kitas platformas, pavyzdžiui, „Snapchat“, „Instagram“.

„Įdomiausia tai, kad 50–60 metų amžiaus žmonės vis daugiau ateina į soc. medijas. Yra panašus į feisbuką rusiškas portalas „Vkontakte“. Daugelį ten privilioja tai, kad tokio amžiaus žmonės dar moka rusų kalbą, jie ten ieško ir randa draugų, pažįstamų iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, su kuriais galbūt mokėsi, tarnavo, dirbo, kurie dabar yra išsiblaškę po visur. Taigi vienas iš pagrindinių juos motyvuojančių veiksnių įsitraukti į socialines medijas yra tai, kad jie susiranda tuos žmones, su kuriais buvo nutrūkę kontaktai“, – kalbėjo V. Grigas.

Dar vienas niuansas, kuris didina naudojimąsi soc. tinklais, anot jo, yra tai, kad retas žmogus dabar perka paprastą, o ne išmanųjį telefoną.

Pavyzdžiui, pensininkas mažame miestelyje gali nueiti į biblioteką prie interneto ir kompiuterio, tačiau neturi gebėjimo nusipirkti jam reikiamą skalbyklę internetu. Taip jis sumoka daugiau (nes internetu pirkti paprastai pigiau). A. Gudinavičius

„Galbūt vyresni žmonės įsigydami telefoną turi tik vieną tikslą – skambinti ir rašyti žinutes. Tačiau išmaniuosiuose telefonuose jau būna įdiegtos įvairios programėlės, todėl atsiranda noras jas patyrinėti, paanalizuoti ir taip „užsikabinama“. O kai jau jie atranda, tada ir „nebeatmuši“ nuo to, – juokėsi specialistas. – Aš matau pagal savo senelius. Tos technologijos, kurios yra dabar, labai paprastos, intuityvios, yra tiek ištobulintos, kad beveik be pastangų galima išmokti jomis naudotis.“

V. Grigo teigimu, ankstesnę vyresnių žmonių baimę naudotis IT ir medijomis pakeitė socialinis spaudimas.

„Kažkada ir automatinės skalbyklės gąsdino, indaplovės atrodydavo, jog yra tik ponų išmislas. Iš tikrųjų tą darbą, pratinimą prie technologijų ir medijų, daro bibliotekos. Nes būtent jos išmokė senjorus ir vyresnio amžiaus žmones naudotis kompiuteriais, internetu, – sakė pašnekovas. – Ir jeigu anksčiau projektai būdavo organizuojami apie kompiuterius ir kaip reikia jais naudotis, tai dabar tai yra jau kaip savaime suprantamas dalykas ir šiuo metu domina kiti dalykai – elektroninių knygų skaityklės, planšetės, išmanieji, visokios programėlės. Jeigu anksčiau buvo reikalinga pasitikrinti banko sąskaitą ar kitus rimtus dalykus, tai dabar atsiranda pramogų poreikis.“

Visų galimybių neišnaudoja net jaunimas

Vis tik į klausimą, ar bendruomenės išnaudoja visas IT ir medijų teikiamas galimybes, V. Grigas teigė, jog atsakyti sunku.

„Mes giriamės, kad turime greičiausią internetą, norime būti HiTech (aukštųjų technologijų – aut. past.) šalis ir pan., bet sunku pasakyti, ar mes pasaulyje galime būti šalis, kaip labai puikiai išnaudojanti tas technologijų galimybes, – pastebėjo specialistas. – Žiūrint iš patirties, galbūt ir neišnaudojame, bet sunku vertinti, nes labai skiriasi pagal tai, kas tie žmonės, kokioms grupėms, bendruomenėms priklauso – studentai, mokslininkai, ar žmonės, kurie kompiuteriu naudojasi tik po darbo.“

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia tai, kad daug kas moka naudotis „Word“ar „Excel“ programomis. Bet iš tiesų paprastai žmonės išnaudoja tik nedidelę dalį tų programų galimybių:  „Netgi studentai, kurie technologijose tarsi turėtų būti pažengę, nemoka teisingai padaryti viso bakalauro darbo apipavidalinimo naudodamiesi „Word“ programa – jie viską daro rankomis. Iš tiesų tų galimybių yra tiek daug, kad net ir jaunimui sunku išmokti bei įsisavinti tuos visus dalykus.“

Kiekvienoje gyvenimo srityje ir situacijoje būna ir tokių „išsišokėlių“, kurie paprasčiausiai nesinaudoja technologijomis, medijomis ir sudaro savotišką bendruomenę tų, kurie nesinaudoja minėtomis galimybėmis. Ką jos praranda jomis nesinaudodamos?

„Manau, galima būtų sakyti, ką jos gauna nesinaudodamos. Aš juokauju, kad „google‘as“ pavogė mano močiutę. Tai reiškia, kad močiutė, kuri man dažnai iškepdavo blynų ir turėdavo laiko iškepusi tuos blynus numegzti dar ir kojines, dabar to laiko nebeturi, nes sėdi internete plepa su kažkuo ar skaito naujienas. Ji tiesiog skiria mažiau dėmesio anūkams. Tai čia yra trūkumas“, – įsitikinęs V. Grigas.

Dėl bendruomenių irimo kalti pramoniniai pokyčiai

Gal vis dėlto per daug žmonės idealizuoja medijas ir jų galimybes, nes vis mažiau lieka gyvo bendravimo? Tačiau, kaip sakė mokslinių tyrimų centro asistentas, dėl bendruomenių irimo ir skaidymosi vis dėlto kaltos ne technologijos ir ne medijos. Į tai galima pažiūrėti istoriškai.

Arūno Gudinavičiaus nuomone, ar bendruomenės išnaudoja visas medijų ir technologijų teikiamas galimybes, priklauso tik nuo jų pačių ir jų poreikio. Asmeninio archyvo nuotr. „Atsiradus pirmiesiems pramoniniams pokyčiams, kai radosi gamyklos, pradėjo aižyti ir bendruomenės – iš kaimų žmonės išvažiavo į miestus, pradėjo dirbti miestuose, gyventi mažuose butuose ar kažkur kitur toli nuo savo bendruomenės, visi išsibarstė. Jau nuo tada viskas prasidėjo, – apie bendruomenės silpnėjimo ir irimo priežastis kalbėjo pašnekovas. – Iš tikrųjų technologijos dabar atvirkščiai – padeda palaikyti tą ryšį, tačiau tikro, autentiško bendruomeninio ryšio vis tiek nėra. Ir statistika iš tiesų nėra džiuginanti, nes ji rodo, kad žmonės ir toliau keliasi ir vis daugiau ir daugiau kelsis į miestus. Taip jau susiklostė, kad fizinis nutolimas yra stiprus, bet šiuolaikinės technologijos padeda bent jau emociškai tą vienišumą kompensuoti.

Prakalbus ir paprašius pafantazuoti, kas būtų, jei staiga nebeliktų IT ir medijų, V. Grigas pripažino, kad tai iš tiesų labai stipriai viską paveiktų.

„Vienas žmogus man pasakojo, kaip anksčiau VU buvo organizuojami susirinkimai, kai dar nebuvo el. pašto. Įsivaizduokite, kad sušauktų skyriaus susirinkimą, kuriame turėjo dalyvauti apie 60 žmonių, jį pradėdavo organizuoti prieš maždaug mėnesį. Nes gi reikia susiskambinti, su kiekvienu suderinti. O dabar tereikia numatyti datą, valandą, visi subalsuoja ir beveik kitą dieną gali rengti susirinkimą“, – prisiminė specialistas.

Ribotas naudojimasis riboja galimybes

Arūnas Gudinavičius, VU leidyklos direktorius, Komunikacijos fakulteto docentas, teigė, jog bendruomenės, nesinaudojančios IT, medijomis ir jų teikiamomis galimybėmis, privalumais, kartais iš tiesų nemažai praranda. O pasakyti, ar dažnai ir daug jos naudojasi minėtomis technologijomis, nėra lengva.

„Atsakymas priklauso nuo pačių bendruomenių. Vienos bendruomenės (pvz., programuotojų), kurios turi gerus skaitmeninius gebėjimus, naudojasi daug ir dažnai įvairiomis skaitmeninėmis medijomis ir skaitmeninėmis paslaugomis – el. parašu, internetiniais knygynais, ieško informacijos, pagalbos internete ir t. t. Kitos – kurios nors kartais ir turi prieigą prie reikalingų skaitmeninių prietaisų, tačiau neturi gebėjimų naudotis konkrečiomis paslaugomis.

Pavyzdžiui, pensininkas mažame miestelyje gali nueiti į biblioteką prie interneto ir kompiuterio, tačiau neturi gebėjimo nusipirkti jam reikiamą skalbyklę internetu. Taip jis sumoka daugiau (nes internetu pirkti paprastai pigiau)“, – aiškino docentas.

A. Gudinavičiaus nuomone, ar bendruomenės išnaudoja visas medijų ir technologijų teikiamas galimybes, priklauso tik nuo jų pačių ir jų poreikio.

„Pavyzdžiui, jei bendruomenės nariai nemėgsta skaityti knygų ekranuose, tai jiems ir nereikia skaitmeninių medijų ir technologijų teikiamų galimybių. Tačiau, tikėtina, kad dėl to jie gauna mažesnį knygų pasirinkimą, už knygas moka arba brangiau, arba jas gauna vėliau. Bet jei juos tai tenkina, tai negalime sakyti, kad neišnaudoja“, – aiškino VU leidyklos direktorius.

Jis sutinka, jog jaunimas IT ir medijų teikiamomis galimybėmis naudojasi dažniausiai. Tačiau taip pat nemano, jog tai yra labai gerai.

„Galbūt jaunesnio amžiaus bendruomenės naudojasi labiau nei vyresnio. Nors jaunimo kartais perteklinis naudojimasis technologijomis irgi jiems neduoda naudos. Pvz., pripratimas prie paviršutiniško skaitymo ekranuose, scrolinant antraštes nesuteikia gebėjimų, kurie atsiranda skaitant ilgąjį tekstą (pvz., knygas)“, – sakė A. Gudinavičius.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Robotika: naujos mokinio pasiekimų stiprinimo galimybės

Koja kojon su šiandiena
10:00 Gegužės 29d. 2019
img

Savižudybės grėsmė: kaip ją atpažinti ir kaip padėti?

Koja kojon su šiandiena
11:52 Gegužės 22d. 2019
img

Savanoriai: geriau tikri nei bet kokie

Koja kojon su šiandiena
11:38 Gegužės 16d. 2019
img

Neįprasti matematiniai uždaviniai – nauda ar žala?

Koja kojon su šiandiena
11:21 Gegužės 13d. 2019
img

Psichologas apie forumus: „Gydosi vienas, o sveiksta visi“

Koja kojon su šiandiena
12:06 Gegužės 09d. 2019
img

Prekyba žmonėmis – šiuolaikinio pasaulio ketvirtos stadijos vėžys

Koja kojon su šiandiena
1
11:32 Balandžio 29d. 2019
img

Tautinės mažumos: kuo daugiau tautų, tuo turtingesnė šalis

Koja kojon su šiandiena
15:50 Balandžio 17d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!