NAUJIENOS

Visos kategorijos
Rajono valdžia atlaikė ūkininkų spaudimą ir netenkino jų reikalavimo sumažinti mokestį už žemės ūkio paskirties žemę.   / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Mokesčio už žemę nesumažino (pilnas tekstas)

Kristina KASPARAVIČĖ - 08:00 Spalio 31d. 2019

Rajono valdžia atlaikė ūkininkų spaudimą ir netenkino jų reikalavimo sumažinti mokestį už žemės ūkio paskirties žemę. Politikų neišgąsdino ir tai, kad šis reikalavimas buvo pateiktas ypač iškalbingai – prieš prasidedant rajono tarybos posėdžiui, priešais savivaldybės langus, prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo atvaryta ir sustatyta keliolikos traktorių kolona. Beje, prie jos budėjo tik keli žemdirbiai, mat kitaip tokia akcija galėjo būti prilyginta nesankcionuotam piketui. Su akcijos dalyviais bendravo keli rajono tarybos nariai, taip pat ir vicemeras Paulius Aukštikalnis. Visi likę ūkininkai sugužėjo į rajono tarybos posėdžių salę.

Priminių prašymų tarybos posėdyje nesvarstė

Ūkininkų prašymas sulaukė daugiausiai politikų diskusijų, nors pati pirminė jo versija net nebuvo pateikta svarstyti.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas dar rugsėjo 5 dieną savivaldybės administracijai pateikė prašymą atsižvelgti į pakankamai sudėtingą situaciją žemės ūkyje, nepalankias aplinkybes ir visiškai atleisti žemės savininkus nuo žemės ūkio paskirties žemės mokesčio už 2019 metus.

Savivaldybės atstovams paprašius įvardinti, kokius nuostolius patyrė žemdirbiai, po mėnesio, spalio 3 d., V. Ivanauskas jau pateikė kitokį prašymą.

Įvardinęs, kad krašto žemdirbių patirti nuostoliai siekia 35-40 procentų, paprašė jau ne pilnai atleisti nuo šio mokesčio, bet suteikti ūkininkams, anot jo, „moralinę ir simbolinę pagalbą“ bei sumažinti šį mokestį 30 procentų.

Biudžetas netektų apie 230 tūkst. eurų

Rajono tarybos posėdyje savivaldybės administracija, pritrūkusi iš Ūkininkų sąjungos konkretesnių argumentų, politikams siūlė visai neatleisti žemės savininkų nuo minėto mokesčio ir teikti nuo gamtos stichijų nukentėjusiems ūkininkams pagalbą individualiai kiekvienu atveju per savivaldybės Mokesčių lengvatų skirstymo komisiją.

Ekonomikos ir biudžeto komitetas pasiūlė alternatyvų sprendimą – mokestį sumažinti 25 procentais.

Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė patikslino, kad tokiu atveju ūkininkų prašymo tenkinimas reikštų tai, kad į savivaldybės biudžetą būtų negauta maždaug 230 tūkst. eurų. O tai – labai didelė suma, įvertinant tai, kad kitais metais vien investiciniams projektams savivaldybės išlaidos didės 95 proc.

Mokestis sumažėtų ne tik ūkininkams

Su mokesčio sumažinimu nesutiko vicemeras Paulius Aukštikalnis, savivaldybėje einantis ir Mokesčių lengvatų svarstymo komisijos pirmininko pareigas: „Toks ūkininkų prašomos pagalbos būdas yra netinkamas, nes mokestis už žemę būtų sumažinamas ne tiesiogiai ūkininkams, o žemės savininkams, kurie turi terminuotas sutartis su ūkininkais. Tad priimdami tokį sprendimą tikrai negalime padėti ūkininkams, kurie nukentėjo nuo sausros.

Kiekvienas nuostolius patyręs ūkininkas gali kreiptis į mūsų komisiją, tuomet ir bus jam palengvinta šio mokesčio našta.

O tokio masinio ir tikrai neargumentuoto prašymo negalima tenkinti, nes tai yra tiesiog neadekvatus mokesčių švaistymas.

Asmeniškai aš taip pat esu 3 hektarų žemės savininkas. Mano sutartis su ūkininku yra pasirašyta keleriems metams, vadinasi, priėmus tarybai tokį sprendimą, tai aš būsiu atleistas nuo mokesčio, o ūkininkas, dirbantis mano žemę, to dalyko tikrai nepajaus.“

P. Aukštikalniui bandė prieštarauti Virginija Baltraitienė. Ta pati, kuri ėjo žemės ūkio ministrės pareigas ir buvo keikiama žemdirbių. Anuomet nesureguliavusi jokių žemdirbių patiriamų nuostolių kompensavimo mechanizmų, dabar ji aiškino neįsivaizduojanti, kaip dirbs savivaldybės Mokesčių lengvatų svarstymo komisija, jei prašymus jai dėl mokesčio mažinimo pateiks koks 1000 ar 2000 žemdirbių.

Ūkininkams sumažinti žemės mokestį ragino ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovė Adelė Štelmokienė, tikindama, kad kai kurie smulkieji ūkininkai jau yra ties bankroto riba.

Naujasis rajono tarybos narys Tomas Bičiūnas taip pat neliko nuošalyje ir sakė manantis, kad neteisinga būtų žemės mokestį mažinti visiems, nes tokiu būdu sumažėtų mokestis ir jam pačiam už žemę, kurią jis nuomoja ūkininkui, o pats ūkininkas to nė nepajustų.

Suma ne mirtina?

Opozicijai atstovaujantis Saulius Grinkevičius priminė, kad 2015 ir 2016 metais savivaldybė surinkdavo mažiau mokesčių už žemę nei praėjusiais metais ir 2017-aisias ir, pasak jo, išgyveno: „Tai mano supratimu, ta vienkartinė 25 proc. mokesčio sumažinimo suma tikrai nebus mums mirtina. Turiu galvoj biudžetui“.

Į tokius jo postringavimus netruko sureaguoti tarybos narys, gydytojas Alfredas Hofmanas: „Gerbiamas Saulius Grinkevičius paminėjo tokį žodį – mirtina.

Aš norėčiau kaip medikas tada irgi pasakyti – ta suma gali būti mirtina. Pavyzdžiui, jeigu mes šnekam, tarkim, apie numatomą ligoninės priėmimo skyriaus rekonstrukciją. Padarius rekonstrukciją, iš tų 230 tūkst. eurų dar ir liktų pinigų.

Noriu akcentuoti – norima atleisti visus žemės savininkus, bet jie tikrai nėra visi ūkininkai.

Aš pats esu žemės savininkas, tai jei man bus sumažintas mokestis, aš tikrai neperžiūrėsiu savo sutarties su ūkininku, kad sumažinčiau jam žemės nuomos kainą.

Nepamirškime, kad mes esame visi socialiai atsakingi už visą šitą sunkmetį ir už visus šituos laikus. Ir nelyginkim 2015 metų su šiais metais, su šiuo laikmečiu. Visos kainos išaugo keleriopai“.

Gąsdino kaimo sunaikinimu

Darbiečių vardu kalbėjęs Juozas Gaidamavičius pasitelkė net gąsdinimo retoriką ir savo agitacinėje kalboje teigė, kad nesumažinus mokesčio už žemę, kaime gali būti sunaikinti mažesni ūkiai.

Tarybos narys Alvydas Ardavičius ragino kolegas neskubėti, mat ūkininkų derlius dar neparduotas ir galutiniai nuostoliai nėra aiškūs. Pasak jo, pavyzdžiui, auginantiems cukrinius runkelius, šiemet derlius buvo net labai geras.

Pats ūkininkaujantis tarybos narys Romualdas Gailiūnas sakė, kad neteisinga mokesčio lengvatą taikyti visiems be išimties. Pasak jo, reikėtų žiūrėti ir vertinti, kam paramos iš tiesų tikrai reikia.

„Pavyzdžiui, man tas mokestis sumažėtų 100 eurų, tai koks man skirtumas? Ką aš pasieksiu? Bet jeigu ta bendra suma būtų įdėta, tarkim, į kelių remontą, tai visi naudą turėtų.  Ne aš vienas, bet visas mūsų kaimas. Tai aš už tai, kad nemažinti to mokesčio.“

Taryboje dirbanti gydytoja Aušrelė Kaminskienė atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčio sumažinimas žemės savininkams reikštų, tai, kad nukentėtų visi kiti.

„Nukentėtų visi Kėdainių rajono žmonės – per savo vaikus, per senjorus.

Nukentėtų smulkios ir vidutinės įmonės, kurios nepaisant to, ar balansuoja pliuse ar minuse, mokesčius moka visuomet.

Tuomet tikrai norėčiau pagalvoti – ar mokesčių sumažinimas už hektarą žemės ūkininkams tikrai  yra tokios didelės išlaidos, ar svarbiau yra mūsų vaikai, mūsų sveikata, mūsų socialinės garantijos?“ – sakė A. Kaminskienė.

Susikirto neva dėl socialinių grupių supriešinimo

Valdančiųjų lyderė Nijolė Naujokienė akcentavo, kad būtų lengviausia pakelti rankas ir balsuoti už mokesčio sumažinimą, taip siekiant pelnyti ūkininkų palankumą. Tačiau pasak jos, toks sprendimas būtų nepamatuotas, nes nėra tikslių paskaičiavimų, kuriame rajono krašte ūkininkai patyrė daugiausiai nuostolių, kur jų būta mažiausių. Be to, pasak N. Naujokienės, reikėtų nepamiršti ir to, kad ūkininkai ne vieninteliai, kuriems reikia padėti.

„Teko susitikti su bibliotekininkais. Žinot, jie jau yra atvirai kalbant tiek nuskriausti, kad įprato verkti tyliai, o ne viešai.

Jie neturi traktoriaus. Ką kalbėt apie traktorių – neretas neturi net paprasto automobilio atvažiuoti ir išsakyti savo bėdas ir skausmus, kai iš 500 eurų ar nė tiek nesiekiančio atlyginimo turi susimokėti visus mokesčius. Ir pas tą patį ūkininką galbūt ateiti prašyti kultūrai, bendruomenei, bibliotekai pagalbos.

Aš galvoju, kad šiandien daug kieno situacija sudėtinga. Žiūrėkim, kam tikrai reikia ir padėkime, o neatsakingai skirstyti lėšas, neaišku, kiek, kam, kokiu procentu, tikrai neturėtume. Todėl aš negaliu palaikyti šito neargumentuoto prašymo atleisti ūkininkus nuo mokesčio.“

Oponentas S. Grinkevičius netruko įgelti, pareikšdamas, kad N. Naujokienė savo pasisakymu priešina vieną socialinę grupę su kita, tačiau netrukus sulaukė atkirčio.

„Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad nuomonę turėti, ją išsakyti ir ginti niekas neuždraudė ir tikrai nėra jokio tikslo nei priešpastyti, nei supriešinti. Man labai gaila, kad iš karto kyla tokios blogos mintys.

Mums rūpi kiekvienas žmogus. Ir aš noriu pasakyti, kad man asmeniškai tikrai labai norisi, kad būtų ir ūkininkui gerai, ir bibliotekininkui gerai.

Tarybos funkcija – rasti tą vidurkį ir pamatyti, kam iš tiesų šiandien labiausiai pagalbos reikia.

Ir teisingumo principo reikia laikytis“, – atkirto N. Naujokienė.

Paramos prašo tik nuėjęs nuo valdžios

Ūkininkų poziciją bandė apginti ir pats Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas. Jis teigė, kad mokestį žemei prašoma mažinti visiems, todėl, kad paskaičiuota, jog visos Lietuvos mastu ūkininkai šiemet patyrė 35 proc. nuostolius dėl sausros.

Taip pat jis priminė, kad tai jau treti prasti metai ūkininkams: „Mes du metus tikrai neprašėm kažkokių kompensavimo sumų, tikrai laukėm, sutikom, bet iš tikrųjų nebeturim kur dėtis jau treti metai iš eilės.“

Aistringą kalbą jis žėrė ir dėl R. Gailiūno pastebėjimo, jog naudingiau būtų ne mokestį sumažinti, o surinktus pinigus skirti kaimo žvyrkelių tvarkymui.

„Kurioj čia vietoj jūs kaip politikai, kaip savivaldybė, padėjot mums, ūkininkams, žvyro programoj? Pavyzdys – Truskava. Žvyro pirkimui buvo skirta apie 8 tūkst. eurų. Beveik apie 4 tūkst. eurų susimokėjom mes, ūkininkai, už atvežimą to žvyro, išlyginimą, griovelių padarymą – va tokios yra sumos. Tai jūs man pasakykit, kurioj čia vietoj smarkiai prisidėjot?

Tuo labiau, kad tais žvyrkeliais ne vien ūkininkai važiuoja. Kur mes Truskavoj žvyravom, ten praktiškai visur važiuoja geltonas autobusiukas.

Taigi ūkininkai ne sau darė, darė visai bendruomenei, čiut ne visai Lietuvai,“ – rėžė V. Ivanauskas.

Tokiai ūkininkų atstovo kalbai neliko abejinga viena iš jauniausių rajono tarybos narių Karolina Štelmokaitė: „Norėjau sureaguoti į šitą audringą kalbą gerbiamo Ūkininkų sąjungos primininko, prisimindama, kad jis dar praeitą kadenciją pats buvo rajono tarybos narys ir lygiai taip pat ėjo ir krašto ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas. Ir nors aš pati tikrai remiu ūkininkus ir tikrai palaikysiu juos šiandieną, bet noriu priminti, kad tada, kai valdžia buvo jūsų paties rankose, šitų aistringų kalbų nebuvo ir šitų prašymų tada neteikėte.“

Beje, belieka priminti ir tai, kad anuomet, kai V. Ivanauskas rajono taryboje dirbo kaip darbietis, rajono žvyrkelių programa buvo patenkintas.

Be to, meras Valentinas Tamulis jam priminė: „O šiais metais iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 200 tūkst. eurų žvyravimui. Tai yra ženkli suma.“

Tokio masinio ir tikrai neargumentuoto prašymo negalima tenkinti, nes tai yra tiesiog neadekvatus mokesčių švaistymas. P. Aukštikalnis

Spaudimą atlaikė

Nepaisant visų rajono tarybos posėdyje virusių aistrų, bei ūkininkų traktorių atvarymo prie savivaldybės akcijos, valdančioji dauguma spaudimą atlaikė.

12 rajono tarybos narių balsavus už ir 11 prieš, priimtas sprendimas nesuteikti 2019 metams žemės mokesčio lengvatos už žemės ūkio paskirties žemę.

Nuo sausros nukentėję ūkininkai gali kiekvienas asmeniškai kreiptis į rajono savivaldybės administracijos sudarytą Mokesčių lengvatų svarstymo komisiją ir įrodę, kad nuostolius tikrai patyrė, gauti realią mokesčių lengvatą.

6 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!