NAUJIENOS

Visos kategorijos

Kokie Kėdainiams buvo 2019-ieji?

www.rinkosaikste.lt - 09:34 Sausio 03d. 2020

Ką tik išlydėjome 2019-uosius, tad tęsiame tradiciją ir pristatome trumpą praėjusių metų įvykių apžvalgą. Kokie 2019-ieji metai buvo Kėdainių rajonui? 

Vieni įvykiai iš ties buvo labai svarbūs, reikšmingi, įsimintini, didžiausius atgarsius sukėlę – tokie, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau buvo ir tokių, kurie verčia raudonuoti iš gėdos ar mažų mažiausiai stebėtis. 

Linkėdami 2020-aisiais kuo daugiau pozityvo, dar kartą pažvelkime į 2019-uosius.

Metų įtakingiausi

Tarp įtakingiausių Lietuvos žmonių yra ir du kėdainiečiai – AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas ir verslininkė, įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė. 

Tai paaiškėjo rugpjūčio mėnesį naujienų portalui „Delfi“ paskelbus reitingus „Lietuvos įtakingiausieji 2019“.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas bei įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų pergalė

Lietuvos Prezidentu didžiosios dalies žmonių valia išrinktas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Šiuos svarbiausius rinkimus jis laimėjo triuškinančia pergale – už jį balsavo daugiau kaip 65 procentai Lietuvos žmonių. 

Konservatorę Ingridą Šimonytę jis įveikė tiesiog neįtikėtinai – nebuvo nė vieno rajono šalyje, kuriame I. Šimonytė būtų aplenkusi G. Nausėdą. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. / BNS (Žygimanto Gedvilos) nuotr.

Kovo 3 d. vykusiuose rajono savivaldybių tarybų rinkimuose Kėdainiuose užtikrintai laimėjo visuomeninis rinkimų komitetas „Valentino Tamulio komanda – mūsų krašto sėkmei“. Šis judėjimas užsitikrino net 10 vietų rajono taryboje.

Kovo 17 dieną įvykus antram rinkimų turui, tiesiogiai žmonių išrinktu meru tapo Valentinas Tamulis, įveikęs Saulių Grinkevičių 618 balsų skirtumu. 

Už V. Tamulį balsavo 51,02 proc. rinkėjų.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų vizitai

Rugpjūčio mėnesį Kėdainiuose lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Jie dalyvavo Kėdainių arenoje surengtoje respublikinėje švietimo konferencijoje ir Seimo nario Dariaus Kaminsko kvietimu apsilankė Šviesiojoje gimnazijoje, kur įsikūrusi ir Sėkmės ir lyderystės mokykla. 

Svečiai su gimnazijos bendruomene kalbėjosi apie būtinybę šiai gimnazijai pastatyti priestatą.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų investicija

Pagaliau Kėdainiuose pradėta bemaž porą metų vėluojanti daugiabučių kvartalinė renovacija. Su šiuo projektu į Kėdainius bus investuota apie 7 mln. eurų.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų sukaktis

Legendinio Baltijos kelio 30-metis. 

Kaip ir 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, taip ir šiemet rugpjūčio 23 dieną kelyje Vilnius–Panevėžys nusidriekė gyva grandinė, o kėdainiečiai rankomis kibosi net ir su visai nepažįstamais žmonėmis.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų įkurtuvės

Birželio mėnesį Kėdainiuose įsteigtas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų filialas. Jam vadovauja Daina Balasevičienė.

A. Barzdžiaus nuotr.

Rugsėjo mėnesį Kėdainiuose duris atvėrė bendradarbystės centras „Spiečius“. Šiuo projektu siekiama didinti verslumo skatinimo paslaugų prieinamumą Lietuvos regionuose.

Tai – netradicinio tipo bendradarbystės erdvė, skirta smulkiems ir vidutiniams verslininkams. „Spiečius“ įkurtas Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos naujame vaikų ir jaunimo skyriaus pastate, esančiame Didžiosios Rinkos aikštėje. Šiame centre įkurtos 4 darbo vietos verslininkams, poilsio erdvė bei susirinkimų salė. „Spiečiaus“ veiklą koordinuoja Sandra Barzdienė.

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Liepos mėnesį Kėdainių LEZ‘e atidaryta pirmoji Lietuvoje skustųjų trąšų gamykla „Ikar“. Investicijos į šią gamyklą siekia 3 mln. eurų, joje dirba 15 darbuotojų. 

Ateityje planuojama gamyklos plėtra, o gaminama produkcija bus prekiaujama visame pasaulyje. UAB „Ikar“ direktorius yra Remigijus Streckis.

A. Barzdžiaus nuotr.

Spalio mėnesį Kėdainiuose atidarytas Migracijos departamento padalinys – Aptarnavimo skyrius. 

Ši įstaiga įsikūrė Kėdainių senamiestyje. 

Į padalinio atidarymą buvo atvykusi Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų rekonstrukcija

Kelio Kėdainiai–Surviliškis rekonstrukcija, pradėta gegužės mėnesį ir bebaigiama jau šiomis dienomis, yra vienas iš didžiausių kelių tvarkymo projektų, šiais metais vykusių mūsų rajone. 

Įgyvendinant šį projektą iš viso atnaujintas beveik 12 kilometrų kelio ruožas.

D. Kuprijanovo nuotr.

Metų iniciatyva

Idėja Kėdainių ligoninei suteikti gydytojos Teklės Bružaitės vardą. 

Tačiau tokiai iniciatyvai nepritaria Kėdainių ligoninės medikai. Išgirdusi jų nuomonę, savivaldybė paskelbė gyventojų apklausą, bandydama išsiaiškinti, ar patys gyventojai pritartų tokiam sumanymui. 

Kokie šios apklausos rezultatai, dar nepaskelbta, tad kol kas dar neaišku, ar bus įgyvendinta ši iniciatyva.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų netikėčiausias projektas

Įmonių grupei „Vikonda“ priklausanti bendrovė „Vikeda“, gaminanti DADU ledus, šiais metais kartu su „Žalgirio“ krepšinio klubo sukūrė „Žalgirio“ ledus. 

Tai neįprastas ir dėmesį traukiantis produktas – žalios spalvos traškaus vaflinio ragelio ir baltos spalvos grietininių ledų derinys.

E. Kinaičio nuotr.

Metų koncertas

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ ir operos solisto Liudo Mikalausko kasmet Paberžėje rengiamame festivalyje, skirtame Tėvo Stanislovo atminimui, šiemet sulaukta ypatingos viešnios – iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusios žinomos muzikantės ir dainininkės Gintarė Jautakaitės.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų šuolis

Krepšinio klubo „Nevėžis“ išlipimas iš visiško dugno. 

Šiais metais Kėdainiai vos neprarado savo krepšinio komandos. Jau ilgą laiką ant bankroto slenksčio balansavęs ir savivaldybės pinigus lyg į kiaurą maišą traukdavęs bei iš šimtatūkstantinių skolų iki šiol taip ir neišlipęs „Nevėžis“ vos neiškrito iš LKL‘o. 

Paskutinę akimirką Kėdainių klubą iš dugno ištraukė nauji investuotojai. Licencija naujam krepšinio sezonui gauta, skolos pradėtos grąžinti.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų auksas

Lietuvos metų gaminio rinkimuose Kėdainių konservų fabrikas ir DADU ledus gaminanti „Vikeda“ vėl susižėrė aukso medalius.

Abi įmonės yra pelniusios net po keliolika aukso medalių, kuriais kasmet apdovanojami reikšmingiausi, inovatyviausi, rinkoje pripažinimo sulaukę, vartotojų ir ekspertų sektoriaus palankiausiai įvertinti produktai.

Šiemet auksu sutvisko Kėdainių konservų fabriko „Kietojo sūrio užtepėlė su bazilikais“ ir kečupas „Klasikinis“ bei „Vikedos“ DADU ledai su probiotikais „Probioactive aviečių skonio“.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų judriausia

Šiais metais Europos judumo savaitės metu visoje Lietuvoje buvo organizuota daugybė sporto renginių. Šių renginių tikslas – atkreipti dėmesį į saugų vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu bei naudą mūsų sveikatai ir aplinkai. 

Apibendrinus judumo savaitės rezultatus paaiškėjo, kad Kėdainiai tapo judriausia šalies savivaldybe, mat čia vyko daugiausia renginių ir sporto iniciatyvų.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų karjera

Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorės pareigas metų pradžioje užėmė ilgametė šios bibliotekos darbuotoja Virginija Grigorjevienė, laimėjusi savivaldybės paskelbtą konkursą. Ji pakeitė į pensiją išėjusią šios įstaigos vadovę Birutę Ruzgienę.

Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė. / A. Barzdžiaus nuotr.

Balandžio mėnesį įmonių grupės „Vikonda“ vadovybė nauju Kėdainių konservų fabriko generaliniu direktoriumi paskyrė Andrių Viazovskį, daugiau nei 15 metų dirbusį finansų valdymo, verslo procesų ir kontrolės srityse. 

Prieš pradėdamas vadovauti Kėdainių konservų fabrikui A. Viazovskis bendrovėje „Obelių grupė“ ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas.

Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Andrius Viazovskis. / A. Barzdžiaus nuotr.

Į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas paskirtas ekonomistas 55 metų Arūnas Kacevičius. Vienos iš atsakingiausių pareigų rajone jam patikėtos po slapto rajono tarybos narių balsavimo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių vicemero pareigos patikėtos 36 metų Pauliui Aukštikalniui. Jam pavesta kuruoti švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, verslo, kultūros sritis. Į rajono tarybą jis išrinktas kaip visuomeninio komiteto „Valentino Tamulio komanda – mūsų krašto sėkmei“ atstovas. 

Kėdainių vicemeras Paulius Aukštikalnis. / A. Barzdžiaus nuotr. 

Kėdainių miesto seniūnu tapo konkursą laimėjęs laikiniai šias pareigas ėjęs ligtolinis seniūno pavaduotojas 58 metų Algirdas Krivičius. Jis šias pareigas pradėjo eiti nuo rugsėjo vidurio.

Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius. / A. Barzdžiaus nuotr.

Šėtos seniūnu tapo konkursą laimėjęs 43 metų Ričardas Boreiša, iki tol ėjęs savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Šėtos seniūnijai jis vadovauja nuo rugpjūčio.

Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša. / A. Barzdžiaus nuotr.

Krakių seniūnija taip pat turi naują seniūną. Šias pareigas rudenį pradėjo eiti raseiniškis 38 metų Ernestas Barčas. Jam, kaip ir visiems kitiems kandidatams, į seniūnijų ar kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų pareigas teko savo kompetencijas ir pranašumą prieš kitus pretendentus į šias pareigas įrodyti Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skelbtame konkurse.

Krakių seniūnas Ernestas Barčas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos sporto universiteto „Aušros“ progimnazija turi naują direktorę. Spalio mėnesį konkursą laimėjo ir šias pareigas nuo lapkričio užėmė 41 metų Lina Adomaitienė, iki tol dirbusi J. Paukštelio progimnazijoje ir ėjusi šios įstaigos direktoriaus pavaduotojos pareigas. L. Adomaitienė yra socialinė pedagogė metodininkė.

Lietuvos sporto universiteto „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

METŲ APDOVANOJIMAI

Bartkūniškio kaimo gyventoja Marija Bukauskienė rugsėjo mėnesį apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 

Šį garbingą apdovanojimą M. Bukauskienei Prezidentūroje vykusio iškilmingo renginio metu įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Moteris šiuo ypatingu apdovanojimu pagerbta už tai, kad nepaisydama mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirties

Garbingą apdovanojimą M. Bukauskienei Prezidentūroje vykusio iškilmingo renginio metu įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. / Roberto Dačkaus, LR Prezidento kanceliarijos nuotr. 

Metų Moterys

Tradiciniame konkurse „Kėdainių krašto Metų Moterys“ išrinktos 6 Metų Moterys.

Metų altruistė – Indrė Saldytė.

Metų specialistės – pedagogė Danguolė Tumėnienė ir gydytoja Gintarė Paškevičienė.

Metų kūrėja – tautodailininkė, tapytoja, poetė Leokadija Norbutienė-Mockienė.

Metų ambasadorė – Justina Gikniūtė-Kočetova.

Metų mama – penkis berniukus auginanti Violeta Šaltienė.

(Iš kairės) Metų Altruistė Indrė Saldytė, Metų Kūrėja Leokadija Norbutienė-Mockienė, Metų Ambasadorė Justina Gikniūtė-Kočetova, Metų Specialistėmis buvo paskelbtos net dvi moterys – gydytoja Gintarė Paškevičienė ir pedagogė Danguolė Tumėnienė, Metų Mama Violeta Šaltienė. / G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Metų medikas

Metų mediku šiemet pripažintas Kėdainių ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Alfredas Hofmanas. 

Jis įvertintas už kilnumą, atsidavimą, išgelbėtas gyvybes ir sveikatą.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų socialinė darbuotoja

Geriausia šių metų socialine darbuotoja pripažinta Josvainių socialinio ir ugdymo centro socialinė darbuotoja Ema Bukauskienė. 

Socialinį darbą ši specialistė pradėjo dirbti prieš 20 metų vaikų globos namuose. Šiuo metu ji dirba su senyvo amžiaus asmenimis ir neįgaliaisiais. Ji pasižymi atsakingumu, profesionalumu, paslaugumu, yra aktyvi visuomenės veikėja.

A. Barzdžiaus nuotr.  

Metų mokytoja

Metų mokytojos titulas šiemet atiteko Dianai Dovydavičiūtei, Labūnavos pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytojai metodininkei.

„Mano darbas yra mano gyvenimas, mano pašaukimas, aš savęs niekur kitur dirbančios neįsivaizduoju“, – sakė šiemet 25-uosius savo karjeros metus skaičiuojanti D. Dovydavičiūtė. 

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų verslininkai

Savivaldybės konkurso „Kėdainių rajono verslo atstovai“ apdovanojimas už indėlį į lietuviško kapitalo plėtrą ir sėkmingą ilgametį vadovavimą įteiktas jau 25 metus rajone veikiančios siuvimo įmonės „Jogunda“ direktoriui Vaidotui Gargasui.

Siuvimo įmonės „Jugunda“ direktorius Vaidotas Gargasas. / A. Barzdžiaus nuotr.

Apdovanojimą už verslo plėtrą pelnė UAB „LTP Texdan“, vadovaujama Kristinos Kildišienės. Įmonė ne tik investavo į naują gamybinę bazę ir pagerino sąlygas darbuotojams, bet ir nuolat didina darbo vietų skaičių. 

Tarp metų verslininkų – UAB „Natūralus pluoštas“, šiemet pradėjusi gaminti tekstilinių kanapių pluoštą. Bendrovės vadovas – Raimondas Petreikis. Bendrovė įvertinta už švarios aplinkos kūrimą, mat „Natūraliame pluošte“ gamyba vyksta be atliekų.

Lilija Liutkevičienė, Piliamanto kaime įrengusi šiuolaikinę sūrinę. Ji savivaldybės įvertinimą pelnė už drąsias investicijas ir verslo kūrimą kaime. Vos prieš kelis mėnesius veiklą pradėjusi ir mažąją bendriją „Lilės sūriai“ įkūrusi moteris gardžius sūrius pagal autentiškus receptus gamina iš vietinių ūkininkų tiekiamo pieno.

Lilija Liutkevičienė, MB „Lilės sūriai“ įkūrėja. / A. Barzdžiaus nuotr.

Už aktyvų darbą pritraukiant investicijas į Kėdainių rajoną apdovanota UAB „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“ ir jos direktorius Artūras Klangauskas. 

Metų Kultūros žmonės

Besibaigiant metams išrinktas Krašto kultūros premijos laureatas. 

Šiemet šis garbingas titulas atiteko choreografei Reginai Matulienei už profesionalumą, darbo kokybę, meilę šokiui ir  aukštą vidinę kultūrą, kurią ji perduoda aplink ją esantiems žmonėms, ypatingai jaunimui. 

Šiemet Krašto kultūros premijos laureate tapo choreografė Regina Matulienė. / A. Barzdžiaus nuotr.

Balandžio mėnesį paskelbti savivaldybės skelbto konkurso „Kultūros versmė“ nominantai:

„Metų pasiekimas“ – akordeonisto Povilo Neliupšio iniciatyva „100 akordeono koncertų Lietuvai“.

Už šią iniciatyvą jaunasis muzikantas buvo apdovanotas ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ laureatas kėdainietis akordeonininkas Povilas Neliupšis su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite (centre) ir mama Ingrida Neliupšiene. / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos – Roberto Dačkaus nuotr. 

„Metų įvykis“ – akcija „Kėdainiams reikia vargonų“. Šios idėjos autorius – Robertas Lamsodis, organizatoriai – Kėdainių krašto muziejus ir Kėdainių muzikos mokykla.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Metų kultūros darbuotojas“ – Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė Asta Federavičiūtė-Jasiūnė.

A. Barzdžiaus nuotr.

„Metų tradicijos puoselėtojas“ – muzikinis klubas „Auštarietis“ ir jo vadovė Aušra Giedrienė.

A. Barzdžiaus nuotr.

Apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skirtas Kėdainių krašto kultūros premijos laureatui, Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Vilainiai“ įkūrėjui ir vadovui Antanui Mikalauskui.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų rekordai 

2019-aisiais beveik 3 mėnesius rajono savivaldybė gyveno nepasitvirtinusi biudžeto. 

Šis svarbiausias klausimas rajono taryboje buvo svarstomas tik po to, kai jau buvo paskelbti rinkimų rezultatai ir jau buvo aišku, kad keisis valdžia. 

Tuomet vietos politikai spėliodami, kodėl tuometinis meras Saulius Grinkevičius šitaip vilkina biudžeto svarstymą, sakė manantys, kad tai daroma būtent dėl rinkimų, ir spėjo, kad S. Grinkevičiaus sėkmės atveju rinkimuose būtų tvirtinamas vienas biudžeto projektas, o nesėkmės atveju – kitas. 

Matyt, tokie spėliojimai nebuvo visiškai be pagrindo, mat jau po rinkimų patvirtinus naują biudžetą paaiškėjo, kad vis tik jame yra palikta pakištų „kiaulių“ naujai rajono valdžiai.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų nesėkmė 

Viena iš populiariausių šalies partijų – Tėvynės Sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai) dingo iš Kėdainių rajono rinkimų žemėlapio. 

Kėdainių konservatoriai nedalyvavo kovo 3 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose ir nebeturi nė vieno savo atstovo naujoje rajono taryboje. 

Mūsų rajono konservatorių sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija iš rikimų pašalino, nes išbraukus iš šio sąrašo vieną kandidatą, nenurodžiusį savo teistumo, sąraše liko nepakankamas šio partijos kandidatų skaičius. 

Kai kurie partijos senbuviai puse lūpų užsiminė, kad Kėdainių konservatorių pašalinimas iš rinkimų net galimai buvo suplanuotas – dar prieš rinkimus Kėdainių konservatoriai net nenorėjo sudarinėti savo kandidatų sąrašo ir siūlėsi daryti bendrą sąrašą su liberalais.

Metų pasiaiškinimas

Šių metų pradžia buvo karšta tuometiniam merui Sauliui Grinkevičiui ne tik dėl mero rinkimų, kuriuose jis prarado įtakingiausią postą rajone. Karšta metų pradžia jam buvo ir dėl to, kad jis buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją pas tuometinį ministrą Žygimantą Vaičiūną „ant kilimėlio“ pasiaiškinti, kodėl net dvejus metus nesprendė opios Kėdainių vandenvalos problemos ir valymo įrenginiuose įvykusios ekologinės nelaimės, kai ilgą laiką į Nevėžį tekėjo nevalyti teršalai. 

Tokią situaciją ministras tuomet įvertino kaip kėdainiškių valdžios neveiklumą, kuris tapo didele našta ne tik Kėdainių rajonui, bet ir visai Lietuvai bei pačiai Europos Sąjungai.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų pabaigtuvės

Pagaliau rugpjūčio mėnesį baigta Dotnuvos tilto rekonstrukcija, trukusi net ketverius metus. Kėdainiečiai šio tilto tvarkymo darbus net buvo praminę „amžiaus statyba“. 

D. Kuprijanovo nuotr.

Metų gėda

Lapkričio mėnesį Kėdainiuose dirbę archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700 tūkst. eurų kainavusi poilsiavietė su paplūdimiu ties Skongalio užtvanka įrengta ant masinės kapavietės, kurioje ilsisi ne tik pokaryje sušaudyti miestelėnai, bet tikriausiai ir partizanai. 

Nuėjusioji rajono valdžia, kurios atstovai ir šiandien reiškiasi rajono taryboje, turėtų degti iš gėdos, kad nepaisė jokių mokslininkų ir istorikų perspėjimų, anuomet nesėkmingai bandžiusių stabdyti maudymvietės įrengimą. Politikų nestabdė ne tik istoriniai faktai, kuriuos jie siekė sumenkinti vadindami nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis, bet ir tai, kad pavasarį paplūdimys gali būti tiesiog nuplautas kasmetinio potvynio, paprastai apsemiančio ne tik Skongalio pievas, bet ir pačią gatvę. 

Dabar jau galutinai aišku, kad iš Europos Sąjungos gauti kone 700 tūkst. eurų panaudoti masinės kapavietės išniekinimui – ant žmonių kaulų nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatytos vaikų žaidimų ir paplūdimio tinklinio aikštelės, persirengimo kabinos, suoliukai. 

Nuėjusioji valdžia už tai ne tik neatsiprašė rajono žmonių, bet dar ir bando atpirkimo ožiu šioje situacijoje padaryti šiuos baisius faktus į viešumą iškėlusią ir visai Lietuvai pagarsinusią „Rinkos aikštę“. Jau buvo sukviestas posėdis, kuriame kvočiant archeologus buvo bandoma viešai sukurti kitokią šios istorijos versiją – neva masinė kapavietė aptikta šalia maudymvietės, o pati maudymvietė neva pastatyta ne ant žmonių kaulų, o šalia jų. 

Gėda, ponai politikai, didelė gėda dar kartą tokiu būdu niekinti žuvusių žmonių atminimą.

Skongalio užtvankos teritorija – vientisa ir nedaloma. Į visą šią skaudžią istoriją rankos nenumojęs ir politikų neišsiganęs bei šiuos baisius faktus į dienos šviesą ištraukęs Kėdainių istorikas Vaidas Banys sako: „Kūnai iškasami vienas po kito, tai yra faktas, kad Skongalis yra vienas paminklas. 

Tai yra konstanta. 

Tai yra vienas paminklas ir nesvarbu, ar viename gale, ar kitame. 

Visoje šitoje kelių hektarų teritorijoje buvo laidojami žmonės. Tai yra masinė kapavietė. Didžiulė masinė kapavietė. Milžiniškas kapinynas, kur bet kuriame taške gali būti palaidoti žmonės.“ 

 „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų skola

Milijonas eurų! 

Nuėjusioji valdžia Kėdainių rajoną nemenkai praskolino – ji paliko bemaž pusės milijono eurų skolą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. 

Bemaž dvejus metus savivaldybė net nesivargino išieškoti skolų iš gyventojų už komunalinių atliekų tvarkymą ir, pasikeitus kainoms, laiku nesugebėjo pakelti mokesčių už komunalines atliekas, tad šias problemas dabar tenka spręsti jau naujai rajono valdžiai.

 „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kitą pusės milijono skylę nuėjusioji valdžia padarė galimai laiku neatlikusi ir nesužiūrėjusi suplanuotų darbų Šėtoje įrenginėjant vandentiekio ir nuotekų tinklus. 

Užvilkintas projektas pabrango daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

J. Gaižiuvienės nuotr.

Metų šou

Spalio mėnesį ūkininkai surengė metų šou po savivaldybės langais. 

Prieš rajono tarybos posėdį buvo atvaryta ir miesto centre sustatyta keliolikos traktorių kolona, ūkininkams reikalaujant, kad rajono valdžia tenkintų jų reikalavimą ir sumažintų mokestį už žemės ūkio paskirties žemę.

Politikai spaudimą atlaikė ir ūkininkų reikalavimo nepatenkino. 

Panašu, kad tai buvo ne tik ūkininkų, bet ir opozicijos šou. Liberalai ir darbiečiai bei dar keli jiems pritariantys politikai veikiausiai pasinaudojo Ūkininkų sąjungos sugalvota idėja – padovanoti tiems patiems ūkininkams mokestinę lengvatą už žemės ūkio paskirties žemę. Dovanos vertė – apie 2 eurai už kiekvieną hektarą per metus. 

Taigi, toks opozicijos šou brangiausiai kainavo patiems į miestą traktorius atvariusiems ūkininkams, kuriems teko susimokėti sugaištu laiku ir išlaidomis, kurios buvo reikalingos kokius pusę milijono kainuojančius traktorius atvaryti į Kėdainių miesto centrą. Štai ir metų šou už 2 eurus.

D. Kuprijanovo nuotr.

Metų benamis

Metų benamio titulo labiausiai verta savivaldybei pavaldi bendrovė „Kėdainių butai“! 

Pasirodo, ši bendrovė jau daugiau kaip 20 metų glaudžiasi Kėdainių senamiesčio pastatuose, kurie nepriklauso nei jai, nei savivaldybei, nors įmonės balanse ir įstatiniame kapitale šis turtas ir yra apskaitytas. 

Vertingi senamiesčio statiniai tiek Smilgos, tiek Didžiojoje gatvėje, kur įsikūrę „Kėdainių butai“, yra valstybės nuosavybė, o valstybė su savo nuosavybe tvarkosi taip, kaip jai įprasta – perduoda tokius pastatus Turto bankui, o šis juos dažniausiai arba parduoda, arba išnuomoja. Būtent taip nutiko ir su minėtais Kėdainių senamiesčio pastatais – atskiru nutarimu jie perduoti Turto bankui.

Naujiems savivaldybės vadovams tenka minti aukščiausių valdžios institucijų slenksčius, kad „Kėdainių butai“ nebūtų išmesti iš jiems nepriklausančių pastatų.

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų provokacija

Kėdainiai – vienas iš labiausiai pramonės teršiamų miestų, tad čia medžių genėjimo ar kirtimo darbai kaskart sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Žmonės kovoja vos ne už kiekvieną medį, tad tuo pasinaudodami piktavaliai prieš kelis mėnesius surengė neeilinę provokaciją – ryškia spalva sužymėjo Tilto gatvės parkelyje augančius sveikus medžius. 

Neabejota, kad sėjant paniką tarp gyventojų dėl neva paruoštų pjauti sveikų medžių, tyčia buvo bandoma juos sukiršinti su Kėdainių rajono savivaldybe ir miesto seniūnija. 

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų išpuolis

Rugsėjo mėnesį Kėdainių rajonas pagarsėjo vilkų išpuoliu prieš žmones. 

Beržų kaime buvo užpulta moteris, o po kurio laiko Vaidatonių kaime vilkas užpuolė vaikus. Abiem atvejais plėšrūno sugebėta atsiginti. 

Dar po kurio laiko vilkai pastebėti Krakių apylinkėse. Juos pamatė į mokyklą einantys vaikai. 

Dar vėliau vilkas pastebėtas ir miesto ribose – Babėnų kvartale. 

V. Karpavičiaus nuotr.

Metų „staigmena“

Rugpjūčio mėnesį Babėnų kvartalo M. Daukšos gatvės gyventojai sulaukė ypatingos „staigmenos“ – tankiai apgyvendintame privačių namų kvartale kaip grybas po lietaus išdygo baisų dvoką skleidžianti kailinių žvėrelių ferma. 

Vienas kėdainiškis savo žemės sklype tiesiog ėmė ir pasistatė ūkinį pastatą, kuriame užveisė apie 800 šinšilų. 

Vietos gyventojai buvo apstulbę – niekas jų nei leidimo, nei sutikimo, nei nuomonės dėl tokios fermos atsiradimo kaimynystėje net neklausė. Galų gale kai vietos žmonės kreipėsi į atitinkamas institucijas, paaiškėjo, kad ferma įrengta ir veikla joje vykdoma ne visiškai teisėtai.

D. Kuprijanovo nuotr. 

Metų fiasko

Nors liberalai ir labai stengėsi, tačiau jiems nepavyko į „Aušros“ progimnazijos direktoriaus pareigas sugrąžinti buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio. 

Į šios mokyklos vadovo pareigas buvo paskelbtas konkursas, kuriame O. Kačiulis net nedalyvavo.

Jo galimybes dalyvauti tokiame konkurse ribojo ir praeities pažeidimų šleifas – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rugpjūčio 28-ąją pripažino, kad O. Kačiulis, eidamas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus dalyvaudamas rengiant ir priimant sprendimus dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, rekonstravimo ir išplėtimo Kėdainių Minareto gatvėje, kurioje pats gyvena ir kurioje tėra vos keli namai. 

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Metų netikėtumas

Užstrigęs Šviesiosios gimnazijos priestato statybų projektas. 

Panašu, kad šis projektas, į rajoną turėjęs pritraukti milijonines Valstybės investicijas, galėjo būti stabdomas dirbtinai. Ankstesniosios rajono valdžios nurodymu paruoštas priestato statybų investicinis projektas daugiau nei dvigubai viršija techniniame projekte numatytą pirminę sąmatą ir realiai prilygsta tokioms sumoms, už kurias kituose šalies rajonuose pastatomi net dvigubai didesni statiniai. 

Paaiškėjo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įtaria, kad šis Kėdainių projektas gali būti dirbtinai išpūstas, todėl iki šiol ir neskubėjo skirti jam reikalingų lėšų. 

Atlikus naujus skaičiavimus paaiškėjo, kad priestato statyboms realiai reikės ženkliai mažesnės sumos – jau nebe 5 mln., bet 3,5 mln. eurų. 

A. Barzdžiaus nuotr.

Metų pralaimėjimai

Politiko Sauliaus Grinkevičiaus per bendrovę „Daumantai LT“ valdomo laikraščio „Kėdainių mugė“ purvo pylimas ir pastangos negarbingais ir neetiškais būdais kenkti, atsisuko šiam prieš jį patį. 

Kauno apygardos teismas kovo 28 d., išnagrinėjęs pirmosios instancijos teisme dar ankstesniais metais priimtą „Kėdainių mugei“ nepalankų ir dėl to jos apskųstą sprendimą, tik dar kartą patvirtino, kad „Kėdainių mugė“ be jokio pagrindo neetiškai puolė ir bandė pakenkti „Rinkos aikštei“ bei jos darbuotojams, tuo pažeisdamas „Rinkos aikštės“ dalykinę reputaciją. 

Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad „Kėdainių mugė“ elgėsi neteisėtai ir be jokio pagrindo kaltino „Rinkos aikštę“ nebūtais ir išsigalvotais dalykais. Nepalankaus teismo sprendimo sulaukusi „Kėdainių mugė“ „Rinkos aikštei‘ sumokėjo beveik 4 tūkst. 500 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

Dar vieną teismo kirtį „Kėdainių mugė“ prieš kelias dienas gavo ir iš Vyriausiojo administracinio teismo. 

Visuomenės informavimo etikos komisija (VTEK) šį laikraštį dar 2018 m. vasario 6 dieną buvo pripažinusi padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kai šis neetiškai puolė ir bandė pakenkti „Rinkos aikštei“ bei jos darbuotojams. „Kėdainių mugė“ su tokiu VTEK sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. 

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. gegužės 30 d. šį skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau „Kėdainių mugė“ ir su tokiu sprendimu nesutiko ir jį dar kartą apskundė. 

Šių metų gruodžio 18 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – sprendimą, konstatuojantį, kad „Kėdainių mugė“ puldama „Rinkos aikštę“ pažeidė visuomenės informavimo etiką, paliko nepakeistą. 

BNS nuotr.  

Metų netektys

Kovo 20 dieną, eidamas 95-uosius metus, Amžinybėn išėjo Kėdainių šv. Juozapo parapijos altaristas kunigas jubiliatas Aleksandras Počiulpas.

Šis kunigas buvo rūpestingas ir atkaklus sielovadininkas, rūpinosi tiek konfratų, tiek parapijiečių gyvenimu, trokšdamas, kad visų Bažnyčios narių tikėjimo liudijimas būtų gyvas. 

Gegužės mėnesį Amžinybėn išėjo žinoma pedagogė 83 metų Danutė Muzikeviečienė

Ši Mokytoja – vienas iš gražiausių prasmingos tarnystės pavyzdžių. 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, Juozo Paukštelio muziejaus mokykloje įkūrėja, Kėdainių gimnazijos atkūrimo iniciatorė, Lietuvos Respublikos Garbės kraštotyrininkė, 2018 metų Kėdainių Metų Ambasadorė. 

Gegužės mėnesį Amžinybėn išėjo buvusi ilgametė Šviesiosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja 74 metų Valentina Vaitkevičienė

Ji buvo ne tik puiki specialistė, įvertinta antrąja vadybos kategorija, apdovanota už metodinę veiklą Kėdainių rajone ir už pagalbą organizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, bet ir kraštotyrininkė, lituanistė, daug dėmesio skyrusi mokinių kūrybiškumui ugdyti, gimnazistų darbams garsinti. Taip pat ji buvo ir poetė, apie kurios eiles nedaug kas težinojo.

Rugjūčio 30-ąją Amžinybėn išėjo visoje Lietuvoje žinomas batų kūrėjas 44-erių metų Žanas Maslauskas

Talentingas kėdainietis buvo įveikęs nesuskaičiuojamą daugybę sveikatos krizių ir net septynis infarktus, tačiau visa tai jo niekada nestabdė – jis dirbo ir kūrė beprotiškai daug, žmones ir gyvenimą mylėjo besąlygiškai ir aistringai bei sugebėjo įgyvendinti net ir nerealiausias savo svajones, išgarsinusias jį visoje šalyje. 

Nors šį talentingą žmogų vertino ir žinojo visoje Lietuvoje, o į jį pagerbdamas Prezidentas Gitanas Nausėda jo laidotuvių dieną atsiuntė atsisveikinimo gėlių puokštę, šis talentingas žmogus niekada nesijautė pranašu savo krašte – nė viena rajono valdžia nebuvo pastebėjusi ir įvertinusi jo talento, nė viena nebuvo atkreipusi dėmesio į tai, kad savo kuriamais darbais šis kuklus žmogus garsina Kėdainius visoje šalyje. Tai ypač ironiška žinant, kad Kėdainiuose konkursų ir visokiausių kraštiečių pagerbimo vakarų kasmet surengiama kone nesuskaičiuojama daugybė.

Lapkričio pabaigoje Amžinybėn išėjo žinomas Kėdainių krašto fotografas Zigmas Slavinskas

71 metų kūrėjas daug metų dirbo rajono laikraščio „Tarybinis kelias“, vėliau tapusio „Kėdainių garsu“, fotokorespondentu. 

30 metų vadovavo rajono mokyklų fotografų būreliui. Šis žmogus pasižymėjo dideliu nuoširdumu, pastabumu, atidumu ir buvo nepaprastai kuklus. Kuklumas jam neleido sureikšminti išties dėmesio vertų darbų, tad jis yra surengęs tik vieną personalinę savo kūrybos parodą.

26 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!