NAUJIENOS

Visos kategorijos
Vaiką paėmus iš šeimos, kompetetingos užsienio valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, vaikui yra nustatoma laikinoji globa globėjų šeimoje ar globos institucijoje.  / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikais

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 09:31 Birželio 22d. 2018

Kėdainiečių, kaip ir visos lietuvių tautos, emigracija didelė. Pagrindinės emigracijos kryptys – Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos šalys. Kartu su tėvais paprastai iškeliauja ir vaikai. Dažnas emigrantas patiria daug sunkumų: ne tik finansinių, bet ir emocinių bei psichologinių. Sunki adaptacija būna ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. O „nenusisekusių“ adaptacijų pasekmės gali būti labai skaudžios abiem pusėms – iš tėvų gali būti atimtos tėvystės teisės, o vaikai perduoti globėjams. Vaiko teisių apsaugos specialistams taip pat tenka rūpintis kraštiečių šeimomis, iš kurių užsienyje atimami vaikai.

Pabėgo, nes būtų atėmę vaikus

Viena kėdainietė, kaip ji pati teigė, iš Anglijos pabėgo ir grįžo į Lietuvą po to, kai iš jos vos nepaėmė dviejų sūnelių.

„Anglijoje, Peterborough mieste, pragyvenau beveik aštuonerius metus. Pradžioje viskas lyg ir buvo gerai, kol antras sūnus nepradėjo eiti į mokyklą, – istoriją pradėjo nenorinti prisistatyti moteris. – Tada prasidėjo visos bėdos. Vieną dieną sūnus iš mokyklos parėjo praskeltu antakiu. Kai nuėjau į mokyklą išsiaiškinti, kas nutiko, mokyklos darbuotojų pasakymas buvo: „Nieko tokio – jie grūdinasi.“

Pašnekovė pasakojo po kiek laiko pastebėjusi, kad vaikas bijo eiti į mokyklą.

Be priežasties čia nieks nieko neatima. Mes nesame tobuli tėvai ir kartais pažeidžiame taisykles. Prie vairo taip pat kartais viršijame leistiną greitį, tačiau už tai liekame nenubausti, jei tai įvyko, pavyzdžiui, vieną kartą... Sandra

„Kas dieną sūnų su ašaromis nuvesdavau ir parsivesdavau. Ėjau vėl pas direktorę. Jie padarė susirinkimą. Jo metu man buvo sakoma, kad mano vaikas protiškai atsilikęs, nebendrauja su kitais vaikais, neina į tualetą ir taip toliau, – pasibaisėjusi pasakojo berniuko mama. – Žodžiu, viskas tęsėsi tol, kol jie man pasiūlė pasirašyti tokias sąlygas, kad mano vaiką ugdys socialiniai darbuotojai. Tai reiškia, kad aš neturiu socialinių įgūdžių ir negaliu pati pasirūpinti savo vaiku. Aš, aišku, atsisakiau pasirašyti! Viena pažįstama dėl panašios situacijos vėliau išties turėjo problemų.“

Susirūpinusios motinos žiniomis, mokykla siekė įsiūlyti socialinę pagalbą tam, kad gautų finansinę paramą. Nepaklususią moterį mokykla savavališkai perdavė vaikų socialine globa besirūpinančiai įstaigai.

„Po kiek laiko gaunu iš ten laišką, kad paskambinčiau, – toliau pasakojo kėdainietė. – Paskambinau, pasakiau, kokia yra situacija, o jie man liepė laukti atsakymo. Gavau laišką iš socialinės globos dėl vaikų atėmimo ir netinkamų jiems sąlygų. Labai džiaugiuosi, kad kaip tik tuo metu buvo žiemos atostogos. Aš už vaikučių ir su „mikru“ parvežiau juos į Lietuvą pas močiutę.“

 Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikaisEmigrantė: „Vaikų paėmimai yra verslas“

Šeima laikinąja vaikų globėja Lietuvoje paskyrė močiutę. Mat jiems dar reikėjo grįžti į Angliją susitvarkyti likusius reikalus.

„Tačiau Lietuvoje nuėjau į vaikų teises, papasakojau situaciją, dėl ko grįžom ir kodėl močiutei priskirta laikina globa, – prisipažino moteris. – Lietuvos vaikų teisių prižiūrėtojai elgėsi geranoriškai ir padėkojo, kad pranešėme apie įvykusią situaciją. Jie sakė taip: „Ačiū, kad jūs pirmi papasakojote apie įvykusią situaciją. O jei jie ko klaustų, atsakysime, kad Lietuvoje viskas tvarkoje ir čia vadovaujamės savo įstatymais.“

Anot moters, tokie vaikų paėmimai Anglijoje pastaruoju metu suaktyvėjo, o anksčiau buvo ramiau. Jos nuomone, tai yra verslas, kaip ir Norvegijoje.

Prieš porą mėnesių visam laikui į Lietuvą grįžusi pora šiuo metu po truputį tvarkosi savo namus. Vaikai, kurie buvo parvežti prieš beveik pusmetį, anot jų mamos, čia jaučiasi žymiai laimingesni, nes juos supa seneliai, tetos, dėdės. Kadangi vaikai Anglijoje patyrė labai didelį stresą, mažajam šiuo metu yra paskirtas trijų mėnesių gydymas.

Paimti vaikai į šeimas negrąžinti

Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Aistė Lekečinskienė sako, kad šiuo metu skyrius žino apie tris iš emigrantų šeimų paimtus vaikus.

„Bet tai nebūtinai mūsų rajono vaikai. Tai paimti vaikai, kurių giminaičiai gyvena mūsų rajone, – pasakojo l. e. p. vedėja. – Kuomet paimamas vaikas, užsienio valstybė neinformuoja savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Ji informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Tuomet Tarnyba, pagal turimus duomenis, kreipiasi į tą savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur pagal gyventojų registrą mato, kad gyvena vaikų giminaičiai. Taip siekiama išsiaiškinti, ar jie galėtų (norėtų) globoti vaikus, jei šie nebūtų grąžinti tėvams.“

Anot A. Lekečinskienės, daugiausia vaikų paimama Anglijoje. 

Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu iš minėtų paimtų trijų vaikų du į šeimą negrąžinti, o vieną globoja močiutė, kuris taip pat tėvams negrąžintas.

Tėvai patys kalti

Tuo metu Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sandra, aktyviai dalyvaujanti lietuvių bendruomenės gyvenime, yra ir Lietuvių namų Osle valdybos narė. Ji daug girdėjusi apie iš tautiečių paimamus vaikus. Tačiau moteris yra kategoriška ir kaltina pačius tėvus negebėjimu ir nenoru tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus.

Kėdainiečių, kaip ir visos lietuvių tautos, emigracija didelė. Pagrindinės emigracijos kryptys – Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos šalys. Aut. past.

„Be priežasties čia nieks nieko neatima. Mes nesame tobuli tėvai ir kartais pažeidžiame taisykles. Prie vairo taip pat kartais viršijame leistiną greitį, tačiau už tai liekame nenubausti, jei tai įvyko, pavyzdžiui, vieną kartą...

Taip pat ir su vaikais. Jei nuolatos su vaikais elgiamės nederamai ir žiūrime tik savęs, gauname įspėjimų susiimti ir susitvarkyti, bet, kai tuos įspėjimus ignoruojame, tada ir turime pasekmes“, – kalbėjo sūnų auginanti mama.

Norvegiški įstatymai moteriai labai patinka ir ji kategoriškai nesutinka su nuogąstavimais, kad vaikai šioje Skandinavijos šalyje paimami iš tėvų be jokių priežasčių.

„Yra tvarka, kad negalima prie vaikų organizuoti jokių suaugusiųjų vakarėlių su daug alkoholio, bet tai nereiškia, kad su draugėm negali atsigerti vyno, – tikino Sandra. – Negalima palikti vaiko vieno namie, nes nežinia, kas gali jam atsitikti. Reikia rūpintis vaiku: higiena, maistu į mokyklą ne iš „Mc’Donald’o“, o normaliu sveiku maistu. Turi būti švarūs drabužėliai ir panašiai. O svarbiausia – jokio smurto. Atvažiavusi į šitą šalį ir pati labai pasikeičiau – vaiką jau septynerius metus auginu be jokio diržo ar kažko panašaus. Išmoksti auklėti vaikus kitaip nei mus auklėjo.“

Nors moteris džiaugiasi norvegiškais vaiko auklėjimo metodais, tačiau pripažįsta, kad atokesniuose regionuose problemų su institucijomis netrūksta.

„Neneigsiu, kad kaimeliuose „Barnevernet“ daro, ką nori, turi daugiau teisių, o mes mažiau galime kažką įrodyti. Aišku, norėčiau, kad ne taip griežtai būtų pasielgta su kai kuriais vaikučiais, bet, deja, nieko negaliu padaryti“, – liūdnai kalbėjo Sandra.

Moteris džiaugiasi, kad jai su už vaikus atsakingomis institucijomis susidurti neteko ir kartu tikina, kad būna situacijų, kai vaikai atimami dėl pinigų.

„Visose sistemose yra juodų skylių, kaip ir visur“, – apgailestavo pašnekovė.

Paimtų vaikų skaičiai liūdina

Statistika, kurią pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė nėra džiuginanti. Mat per pastaruosius trejus metus iš lietuvių šeimų skirtingose užsienio valstybėse paimta beveik tūkstantis vaikų. Gaila, bet svetur išvykusių kėdainiečių vaikai tokioje statistinėje lentelėje neišskiriami.

„Per pastaruosius 3 metus Tarnyboje iš viso buvo gauti 658 pranešimai apie 985 nepilnamečius Lietuvos Respublikos piliečius, esančius užsienio valstybėse, kurių atžvilgiu buvo (yra) reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, – kalbėjo specialistė. – Deja, bet skaičiai nemažėja. Praėjusiais metais jie buvo didžiausi per minėtą laikotarpį. Iš Tarnyboje gautų 242 pranešimų dėl 393 vaikų, kuriems buvo ar yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės, 78 atvejais vaikai buvo paimti iš biologinių šeimų bei užsienio valstybėse spręstas globos (laikinos ar nuolatinės) vaikams nustatymo klausimas.“

Dažnas emigrantas patiria daug sunkumų: ne tik finansinių, bet ir emocinių bei psichologinių. Aut. past.

Anot V. Arnašės, 2015–2017 metais daugiausia vaikų paimta iš šeimų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Pašnekovė pasakojo, kad globos vaikui nustatymo pagrindai yra įvairūs, susiję su tėvų negebėjimu, nenoru rūpintis vaiku ar sąlygų tą daryti neturėjimu (pvz. vaiko nepriežiūra, skurdas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, smurto naudojimas šeimoje ir pan.). Globa vaikams taip pat yra nustatoma mirus vaiko tėvams ar vieninteliam iš turėtų tėvų ir kt.

„Vaiką paėmus iš šeimos, kompetentingos užsienio valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, vaikui yra nustatoma laikinoji globa globėjų šeimoje ar globos institucijoje“, – apie be globos likusių vaikų likimą pasakojo specialistė. Pasak V. Arnašės, lietuviai, iš kurių užsienyje paimti vaikai, į Lietuvos institucijas pagalbos kreipiasi retai.

„Pabrėžiame, kad Tarnyba konsultuoja besikreipiančius tėvus, vaiko giminaičius ir kitus asmenis tais atvejais, kai yra sprendžiami vaikų, LR piliečių, galimai likusių be tėvų globos užsienio valstybėje, klausimai, tačiau tėvai, iš kurių dėl tam tikrų priežasčių buvo paimtas (-i) vaikas (-ai), į Tarnybą kreipiasi retai, – atkreipia dėmesį moteris. – Duomenų apie atvejų skaičių, kuomet vaikai buvo grąžinti tėvų (vieno iš jų) globai, pateikti negalime, kadangi tokių duomenų nekaupiame.“

Paklausta, ar institucija žino, kokia situacija yra garsiojoje Gabrieliaus byloje, specialistė teigė, kad Tarnybai mažamečio Gabrieliaus, paimto iš motinos globos Norvegijos Karalystėje, atvejis yra žinomas. Tiek vienos, tiek kitos šalies atsakingos institucijos dėl šio atvejo bendradarbiauja, palaiko ryšį su vaiko artimaisiais. Tačiau išsamesnių duomenų apie nepilnametį vaiką ir jo šeimą pateikti negali dėl duomenų apsaugos.

Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė pateikia štai tokią statistiką:

* „Užsienyje gimusių vaikų, o 2016 metais įtrauktų į apskaitą rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje skaičius – 151, 2017 metais – 122, 2018 m. iki gegužės 31 d. – 25;

* Užsienyje sudarytų santuokų, o 2016 metais įtrauktų į apskaitą Kėdainių skyriuje skaičius – 33, 2017 metais – 26, 2018 m. iki gegužės 31 d. – 9;

* Užsienyje nutrauktų santuokų, o 2016 metais įtrauktų į apskaitą Kėdainių skyriuje skaičius – 9, 2017 metais – 6, 2018 m. iki gegužės 31 d. – 3;

* Užsienyje mirusių kėdainiečių, o 2016 metais įtrauktų į apskaitą skaičius – 20, 2017 metais – 12, 2018 m. iki gegužės 31 d. – 4.“

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!