KULTŪRA

  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.
  • KULTŪRA
  • Kėdainių Garbės piliečių sąrašas pasipildė dar viena pavarde (galerija)

Kėdainių Garbės piliečių sąrašas pasipildė dar viena pavarde (galerija)

Eglė KUKTIENĖ - 08:00 Rugsėjo 09d. 2017

Penktadienio vakarą, Kėdainių miesto šventės metu, Kėdainių Rotušėje įvyko iškilmingas Tarybos posėdis, kurio metu po dviejų metų pertraukos vėl buvo įteiktas Garbės piliečio vardas. Dar vasarą vykusiame Tarybos posėdyje buvo nuspręsta šį titulą suteikti Povilui Aksomaičiui.

Kadangi P. Aksomaitis mirė dar 2004 metais, apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai - Aušrai Ščiukienei. Tiesa, Garbės piliečio dukra, nors ir dėkodama už jos tėveliui suteiktą titulą, leido suprasti, kad tokius apdovanojimus skirti derėtų dar tada, kai gerbtini žmonės yra gyvi.

„Ar šis įteikimas įvyko laiku, nusprendėte Jūs. Vadinasi, Jūsų manymu - jis įvyko laiku, bet mūsų šeima turi truputį kitokią nuomonę. Nuo tėčio mirties praėjo daugiau, negu 13 metų. Žinoma, mes dėkojame ir gerbiame Jūsų sprendimą. Tačiau šis apdovanojimas nebūtų įteiktas, jeigu 1990 metais už P. Aksomaitį nebūtų balsavę Kėdainių krašto žmonės. Naudodamasi proga, noriu padėkoti visiems, kurie jį atsimena, kurį už jį balsavo, taip pat jo bendradarbiams, bendražygiams. Mūsų šeimos nutarimu, mes norėtume šį apdovanojimą perduoti Kėdainių krašto muziejui, kad visi žmonės, kurie prisidėjo prie to, kad tėtis tapo Kėdainių krašto Garbės piliečiu, galėtų pamatyti, ir žinoti, kaip atrodo šis apdovanojimas", - kalbėjo A. Ščiukienė.

Apdovanojimą perėmė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

P. Aksomaitis gimė 1938 metais Kaune. Trejų metų jį kartu su mama ir seserimi ištrėmė į Altajaus krašto Barnaulo rajoną, dar po trejų metų tremtyje atsidūrė ir jo tėvas.

1946 metų rudenį Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojai P. Aksomaitį su grupe be globos likusių vaikų parvežė į Lietuvą, kur baigęs mokyklą įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą.

Įgijęs inžinieriaus hidrotechniko specialybę, 1961-aisiais buvo paskirtas dirbti į Hidrotechnikos ir melioracijos Povilas Aksomaitistyrimo institutą Kėdainiuose. Apsigynęs mokslų kandidato disertaciją jis dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu, sektoriaus, skyriaus, laboratorijos vedėju.

P. Aksomaitis parašė per 100 mokslinių straipsnių, buvo 4 knygų bendraautoris. 1990 metais Šėtos rinkimų apygardoje jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, tapo Kovo 11-osios Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru.

P.Aksomaitis su kitais krašto tremtiniais ieškodavo lėšų ir organizuodavo ekspedicijas žuvusių Sibire artimųjų palaikams parvežti, padėdavo apgyvendinti iš tremties vietų grįžtančius žmones. Jis prisidėjo, kad Gedulo ir vilties dienai pirmąkart paminėti surinkus kėdainiečių aukas, 1989 metais Kėdainių kapinėse būtų pastatytas tautodailininko Vytauto Ulevičiaus sukurtas didžiulis ąžuolinis kryžius tremtyje žuvusiems lietuviams atminti, o krašto muziejuje parengta ekspozicija „Kėdainiečiai tremtyje“.

1995 metais P. Aksomaitis tapo Kėdainių rajono tarybos nariu, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnu.

Signataras mirė 2004 metais, jis palaidotas Kauno gatvės kapinėse.

 

2 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!