GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.  / Asmeninio archyvo nuotr.

Psichikos sveikatos perspektyvos: kodėl mums turi rūpėti emocinė gerovė?

Dovydas PASLAUSKAS - 16:56 Spalio 26d. 2020

Kai mums skauda dantį, skubame pas gydytoją odontologą, kai mus vargina galvos skausmas ar kiti sveikatos negalavimai – skubame pas šeimos gydytoją. Visi rūpinamės savo fizine sveikata, tačiau kai mus kamuoja stresas, nerimas ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai – save pamirštame ir į specialistus nesikreipiame. Kodėl taip yra? To pasiteiravome nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės.

Prioritetas – kokybiškos psichikos sveikatos paslaugos

Įstaigos direktorė Karilė Levickaitė pasakojo, kad „Psichikos sveikatos perspektyvų“ misija – prisidėti prie visuomenės gerovės, įtvirtinant teisę į visiems prieinamas psichikos sveikatos paslaugas.

„Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, kuri iki 2013 m. vadinosi „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, buvo įkurta 2000 m. Nyderlandų žmogaus teisių aktyvisto Robert van Voren, kuris daugiau nei dešimtmetį siekė prisidėti prie Lietuvos psichikos sveikatos sistemos reformavimo, taip pat poveikio regione: Sakartvele, Rusijoje, Tadžikistane, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Ukrainoje.

Mūsų organizacija yra Europos tinklinės organizacijos „Mental Health Europe“ (Psichikos Sveikata Europoje – lietuviškai) narė. Taigi esame susipažinę su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių klausimais šioje srityje nuo Vakarų iki Rytų Europos ir Centrinės Azijos. Šiemet, lapkričio 16 d., žymėsime Psichikos sveikatos perspektyvų dvidešimtmetį.

Mūsų misija – prisidėti prie visuomenės, ypač jos pažeidžiamiausių grupių, gerovės įtvirtinant teisę į prieinamas, įrodymais pagrįstas bei individualius poreikius atitinkančias psichikos sveikatos paslaugas ir prioritetizuojant psichikos sveikatą politiniu lygmeniu“, – apie organizacijos tikslus pasakojo K. Levickaitė.

Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad vienas iš keturių asmenų nors kartą per gyvenimą patyrė psichikos sveikatos sutrikimus: galbūt depresiją, gal priklausomybę, gal kamuojantį nerimą ar net psichozę. K. Levickaitė

Vienas iš keturių

Pasak jos, remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent vienas iš keturių asmenų kartą per gyvenimą susiduria su psichikos sveikatos sutrikimu, todėl labai svarbu apie tai kalbėti viešai.

„Psichikos sveikata mums gana nepažįstama – nesimokėme apie tai mokykloje ar studijų metais, nors kiekvienas ją turime. Tai gana stipriai mitų ir stigmų apipinta sritis, todėl dažnai yra nesmagu kalbėti apie psichikos sveikatos sunkumus su aplinkiniais.

Kiekvienas turime psichikos sveikatą ir patiriame jos natūralią dinamiką. Manau, kad pandemijos metu, kuris buvo sudėtingas laikotarpis visiems ir vis dar yra, mes turėjome visi pagaliau suprasti, kad psichikos sveikatą turi visi.

Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad vienas iš keturių nors kartą per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimus: galbūt depresiją, gal priklausomybę, gal kamuojantį nerimą ar net psichozę. Dauguma pagalbos nesulaukia, nes nesikreipia pas specialistus. O jeigu ir ieško – toli gražu ne visada Lietuvos psichikos sveikatos sistema bus pajėgi atliepti individualius žmogaus poreikius“, – nusivylimo esama padėtimi psichikos sveikata valstybėje neslėpė K. Levickaitė.

Visi kuriame visuomenės psichikos sveikatai palankias ar mažiau palankias sąlygas: išstumdami žmones su psichosocialine negalia iš bendruomenių, nestabdydami smurtinių santykių, toleruodami kai kurių žmonių grupių stigmą ir diskriminaciją, manydami, kad vaikai yra šeimos nuosavybė, kur juos galima paauklėti ir fizinėmis bausmėmis ar psichologiniu terorizavimu. K. Levickaitė

Svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą

K. Levickaitė pastebi, jog dėmesio psichikos sveikatai visuomenėje skiriama vis daugiau – tuo reikia pasidžiaugti, tačiau supratimas apie tai, kas yra psichikos sveikata – vis dar siauras.

„Nors dėmesio psichikos sveikatai skiriama ir daugiau, tačiau supratimas apie tai vis dar segmentuotas. Neretai ignoruojamas labai svarbus socialinis psichikos sveikatos faktorius, neteisingai nurašant žmonių patirtis vien tik biologiniams ar psichologiniams veiksniams.

O juk mes visi kuriame visuomenės psichikos sveikatai palankias ar mažiau palankias sąlygas: išstumdami žmones su psichosocialine negalia iš bendruomenių, nestabdydami smurtinių santykių, toleruodami kai kurių žmonių grupių stigmą ir diskriminaciją, manydami, kad vaikai yra šeimos nuosavybė, kur juos galima paauklėti ir fizinėmis bausmėmis ar psichologiniu terorizavimu.

Todėl svarbu ne tik kalbėti šia tema, bet ir kalbėti tinkamai, neskirstant žmonių pagal diagnozes ar negalią, kuriant priimančią ir psichikos sveikatai palankią kalbą, aplinką ir visuomenę, suprantant savo atsakomybes šiuose procesuose“, – apie tai, kodėl ir kaip yra svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą, pasakojo pašnekovė.

Atstovavimas ir žmogaus švietimas

Pasak K. Levickaitės, jos vadovaujama organizacija siekia ilgalaikių pokyčių psichikos sveikatos srityje.

„Mūsų nuolatinės veiklos yra atstovavimas ir dalyvavimas politikoje, siekiant kokybiškų, efektyvių, modernių, su žmogaus teisėmis sutinkančių ir į asmenį orientuotų psichikos sveikatos paslaugų, ir visuomenės švietimas siekiant skleisti žmogaus teisėmis grįstą šiuolaikinį žinojimą ir supratimą apie psichikos sveikatą, o taip pat griauti visuomenėje egzistuojančius mitus.

Kadangi organizacijos pagrindinis finansavimo šaltinis yra projektinės veiklos, turime įvairių iniciatyvų psichikos sveikatos ir žmogaus teisių sankirtoje. Viena svarbiausių mūsų sričių – mokymai jaunimui, siekiant suteikti žinių apie psichikos sveikatą“, – įstaigos veiklą pristatė K. Levickaitė.

Kiekvienam Lietuvos gyventojui, draustam valstybiniu sveikatos draudimu, psichologo ar psichiatro konsultaciją galima gauti psichikos sveikatos centre, kuris yra priskirtas prie kiekvienos poliklinikos. K. Levickaitė

Kur kreiptis pagalbos

Susidūrus su psichikos sveikatos sutrikimais žmonėms ne visada aišku kur ieškoti pagalbos, į kokius specialistus kreiptis.

Karilė Levickaitė sako, jog kiekvieno asmens situacija – individuali, tačiau prireikus pagalbos galima kreiptis į psichologus ar kitus specialistus.

„Kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali, kiekvienam yra skirtingai prieinamos įvairios psichikos sveikatos paslaugos, skirtingų paslaugų kiekvienam ir reikia. Kiekvienam Lietuvos gyventojui, draustam valstybiniu sveikatos draudimu, psichologo ar psichiatro konsultaciją galima gauti psichikos sveikatos centre, kuris yra priskirtas prie kiekvienos poliklinikos.

Taip pat didėja anoniminės prieinamos pagalbos galimybės: visuomenės sveikatos biurai pradeda organizuoti psichologų pagalbą. Tačiau kiekvieno žmogaus situacija yra kitokia ir poreikiai yra individualūs.

Gali būti, kad žmogui reikia socialinės pagalbos, o gal priklausomybių konsultanto, kurie prieinami savivaldybėse, arba yra ūmus krizinės pagalbos poreikis dėl kokio nors netikėto baisaus įvykio, arba stipri psichikos sveikatos krizė – tai labai individualūs poreikiai ir visų mes jų neišvardinsime“, – teigė K. Levickaitė.

Kalbant apie pagalbą – ne visiems žmonėms aišku, kuo skiriasi psichologas nuo kitų specialistų, teikiančių pagalbą.

K. Levickaitės teigimu, pagalbą gali teikti tiek psichologas, tiek psichiatras ar psichoterapeutas.

„Psichologas yra baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Magistro studijos leidžia jam specializuotis – dirbti teisės, organizacinėje, sveikatos ar kitose srityse. Pagalbą šie specialistai teikia konsultuodami. Tai pagalba išklausant ir padedant susigaudyti, iš kur ir kaip kilo asmens sunkumai, kas galėtų padėti.

Tuo tarpu psichoterapeutu gali tapti tiek psichiatras, tiek psichologas ar kitas specialistas, kuris baigė kelis metus trunkančias psichoterapijos studijas. Šios studijos remiasi paradigmomis (kognityvinė elgesio, psichoanalitinė, psichodinaminė, egzistencinė ir pan.).

Panašiai kaip ir psichologas, psichoterapeutas išklauso ir padeda susigaudyti savo viduje, tačiau konkreti paradigma suteikia jam išskirtinius metodus, darbas yra giluminis, siekiant asmenybinių pokyčių. Taip pat psichoterapija paprastai trunka ilgiau. Tik psichoterapeutas, kuris kartu yra ir gydytojas psichiatras, gali skirti ir vaistus, ir konsultuoti“, – žiniomis dalijosi K. Levickaitė.

Siūlo mažinti diskriminaciją

K. Levickaitei savo darbe tenka padėti ne tik paprastam žmogui, kuriam prireikė pagalbos, bet ir pakovoti už pažeidžiamų visuomenės grupių teises.

„Aš siūlau kalbėti per lygių teisių supratimą. Mes visi esame gimę laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, tačiau visuomenė reaguoja į žmones pagal tam tikrus požymius, arba nesuprasdami ir neįsigilindami į jų poreikius, individualius pasirinkimus ar galimybes. Vietoje aktyvaus bandymo suprasti ir griauti barjerus, yra kurstomos diskriminacinės nuostatos – dėl negalios, dėl tautybės ar dėl seksualinės orientacijos.

Tada šiems žmonėms tenka pakovoti – ir tai gali trukti ilgai – nuo nuostatų keitimo visuomenėje iki diskriminuojančių įstatymų sistemų panaikinimo, siekiant, kad valstybė užtikrintų jų teises. Mes siekiame lygių teisių visiems, savo veikla kovojame už  asmenų laisvę ir lygiavertiškumą“, – pasakojo K. Levickaitė.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!