LAISVALAIKIS

Visos kategorijos
Teodora geba susikalbėti septyniomis užsienio kalbomis, bet tai – dar ne pabaiga – ji ir toliau uoliai mokysis kitų kalbų.  / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl verta mokytis užsienio kalbų?

Dovydas PASLAUSKAS - 15:30 Rugpjūčio 28d. 2018

Šiais laikais kalbų mokymasis neatsiejamas nuo šiuolaikinio žmogaus. Tobulėjant informacinėms technologijoms labai sparčiai vyksta procesų kaita. Žmonėms nebeužtenka susikalbėti anglų ar rusų kalbomis. Vis dažniau darbo reikalais tenka bendrauti ir skandinavų, pavyzdžiui švedų, suomių, olandų ar net kitomis kalbomis – vokiečių, prancūzų, italų. Taip pat gausiai keliaujant pravartu mokėti bent kelis sakinius ar mandagumo frazes tos šalies kalba, į kurią ketinama vykti. Apie tai, kodėl šiais laikais svarbu mokytis užsienio kalbų, kalbamės su septyniomis kalbomis laisvai šnekančia kėdainiete Teodora Razgūnaite, šiuo metu Anglijoje studijuojančia verslo ir turizmo administravimą.

Trauka kalboms

Šiuo metu Teodora laisvai kalba rusų, ispanų, anglų, italų, švedų kalbomis.

Mergina puikiai suprantu portugalų kalbą. Be to, šiuo metu ji mokosi olandų kalbos. Kaip pati ji juokauja, kad niekuomet neišlenda iš žodynų kai prireikus tenka prisiminti vieną ar kitą žodį.

Bet labiausiai Teodorą džiugina tai, kad kalbų mokymasis davė daug naudos – mergina susipažino su daug skirtingų tautybių asmenų, pažino jų kultūrą, o prireikus laisvai gali perskaityti knygą svetima kalba. Taip pat nukeliavus į svetimą šalį nereikia sukti galvos, kaip užsisakyti viešbutį ar išsikviesti taksi. Tai padaryti – vieni juokai.

Gyvų baltų kalbų yra likusios tik dvi – latvių ir lietuvių. Didžiuojuosi, kad vieną iš jų moku ir šneku. Net jei mano gimtoji kalba būtų kuri kita, esu beveik įsitikinusi, kad domėčiausi ir lietuvių kalba. Teodora

„Kiek save prisimenu, visada domėjausi užsienio kalbomis. Buvau dar visai mažytė, kai atsirado kažkokia įdomi trauka kalboms. Namie pirma girdima užsienio kalba buvo rusų. Nuolat ją girdėdavau, susidomėjau ir norėjau išmokti.

Vaikai ypatingai greitai mokosi užsienio kalbų, pati patikrinau tai savo kailiu. Kalbėti rusiškai savarankiškai išmokau maždaug iki 7-8 klasės, todėl mokykloje šio dalyko mokytis buvo labai lengva.

Vėliau atsirado anglų kalba. Jos mokytis pradėjau vėliau nei kiti vaikai, nes keičiau mokyklą, bet sekėsi irgi neblogai.

Dar vėliau supratau, kad dviejų užsienio kalbų man per mažai, ėmiausi ispanų kalbos.

Šią kalbą mokydavausi naktimis, kartais net praleisdavau pamokas mokykloje. Dėl pomėgio mokytis ispanų kalbą net mano mokyklos lankomumas baisiai nukentėjo, bet tai atsipirko – dabar ispanų kalba man beveik gimtoji, stipriai įaugusi į kraują, stipriai padeda darbuose“, – pasakojo Teodora.

Per visus mokymosi metus Teodoros kolekcijoje susikaupė daug įvairių užsienio šalių kalbų vadovėlių ir žodynų. Asmeninio archyvo nuotr. Mokymasis neturėtų būti priverstinis

Teodoros manymu, kalbų mokymasis neturėtų būti priverstinis. Žinoma, kartais tenka greitai išmokti kurią nors užsienio kalbą keičiantis gyvenimo sąlygoms – keliaujant dirbti į naują šalį ir panašiai, sutinka ji. Tačiau galvoja, kad kalbų mokymasis turėtų būti malonumas ar net pramoga.

„Yra daugybė metodų, kaip mokytis užsienio kalbų – vieni jų mokosi kursuose, patys savarankiškai ar vyksta į užsienio šalis išmokti kalbos gyvenant tarp vietinių.

Visi kalbų mokymosi būdai yra geri, bet reikia pasirinkti tokį, kuris neverstų jausti kažkokios kančios ar prievolės. Kalbų mokymasis turėtų būti malonumas ir pramoga.

Juk kaip yra smagu važiuoti į kokią nors naują šalį ir suprasti, kas vyksta aplinkui. Keliavimas tada tampa daug lengvesnis ir įdomesnis“, – teigė Teodora.

Kalbų mokomės visą gyvenimą

„Kalbos galima mokytis visą gyvenimą, nes net gimtojoje kalboje nuolat atsiranda naujų žodžių, naujovių, taigi iš tiesų mes kalbų mokomės visą gyvenimą.

Man beveik visos kalbos yra įdomios, jų skambesys, struktūra, gramatika. Dažnai būna, kad greitai susidomiu kokia nauja kalba, prisiperku daug knygų ir kimbu į jų gilinimąsi. Nors iš tiesų, manau, sakyti, kad moki vieną ar kitą užsienio kalbą gali tik tada, kai turi labai gerus jos įgūdžius, o mokėti suskaičiuoti iki dvidešimt ir pasisveikinti užsienio kalba, dar nereiškia visos kalbos mokėjimo“, – įsitikinusi Teodora.

Jos nuomone kalbos mokymosi terminas skiriasi individualiai nuo kiekvieno asmens noro ir poreikio.

„Nemanau, kad yra konkretus laikas, per kurį galima išmokti užsienio kalbą. Tarkim vienas mėnuo ir viskas. Nors kita vertus, kalbos galima pramokti per 2-3 mėnesius dirbant intensyviai.

Kalbos mokymosi procesas užtrunka, jei nėra motyvacijos, nuolatinio kartojimosi. Labai svarbu naują kalbą įtraukti į savo aplinką – klausytis ta kalba kalbančių žmonių, skaityti, bandyti kalbėti nebijant suklysti.

Labai gerai, jei atsiranda galimybė bendrauti su tais žmonėmis, kuriems ta kalba yra gimtoji. Taip tiesiogiai supranti, kur darai klaidas, gauni daugiau motyvacijos ir palaikymo iš tų žmonių, kurie jau kalba ta užsienio kalba, kurią svajoji išmokti.

Taip pat svarbu nebijoti klysti. Niekas tikrai nesmerks, jei kalbėdamas padarysi klaidų, taigi esminis dalykas – kuo daugiau motyvacijos ir kruopštaus darbo“, – vardija Teodora.

Užsienio kalbų mokėjimas – privalumas

Kalbų mokėjimas ar pats jų mokymosi procesas visada yra naudingas.

„Man pačiai keleto kalbų mokėjimas labai praverčia kasdienybėje, ypatingai kokios tam tikros informacijos paieškoms, knygų skaitymui, kai, pavyzdžiui, jei nepavyksta gauti knygos viena kalba, laisvai galiu ją perskaityti kita.

Kalbų mokėjimas praverčia ir darbuose. Teko dirbti daug ir įvairių darbų. Gyvenu Jungtinėje Karalystėje, kur labai daug turistų, turiu daug kontaktų su įdomiais žmonėmis iš įvairių valstybių, vien dėl to, kad moku jų gimtąją kalbą.

Darbe nuolat tekdavo padėti kolegoms, kurie nesugeba susikalbėti su užsieniečiais. Už tai gaudavau saldainių arba tiesiog pakeldavo pareigose. Jei kalbėčiau tik viena, gimtąja kalba, man paprasčiausiai būtų labai nuobodu“, – sako jauna mergina.

Svarbu nebijoti klysti. Niekas tikrai nesmerks, jei kalbėdamas padarysi klaidų, taigi esminis dalykas – kuo daugiau motyvacijos ir kruopštaus darbo. Teodora

Be to ji tikina, kad užsienio kalbos mokėjimas iš dalies praturtina ir draugų ratą.

„Visada galima kažko išmokti iš kitų kultūrų ir iš jų žmonių, susirasti kažkokių labai įdomių draugų, apie kuriuos nė nežinotum, jei nekalbėtum bendra kalba.

Man asmeniškai kalbų mokėjimas nėra būdas susirasti draugų, tai nėra mano tikslas. Draugus renkuosi labai atsargiai, bet taip pat turiu ir labai gerų draugų ir pažįstamų žmonių tiek lietuvių, tiek užsieniečių tarpe“, – apie tai, kodėl mokytis užsienio kalbų yra naudinga, pasakojo Teodora.

Gimtoji kalba – ypatinga

Nors Teodora domisi užsienio kalbomis, ji nepamiršta ir gimtosios lietuvių kalbos. Jai lietuvių kalba atrodo ypatinga.

„Gyvų baltų kalbų yra likusios tik dvi – latvių ir lietuvių. Didžiuojuosi, kad vieną iš jų moku ir šneku. Net jei mano gimtoji kalba būtų kuri kita, esu beveik įsitikinusi, kad domėčiausi ir lietuvių kalba.

Dažnai tenka girdėti, kad lyginant su kitomis kalbomis, lietuvių yra viena iš sudėtingiausių. Manau, visos kalbos turi savų sunkumų, bet lietuvių kalba iš tiesų yra ypatingas iššūkis užsieniečiams. Esu visai atsitiktinai sutikusi užsieniečių, kurie moka lietuvių kalbą. Būna labai smagu išgirsti užsienietį, kuris pavyzdžiui, kilęs iš Azijos, tačiau prabyla lietuviškai“, – pasakojo Teodora.

Galimybių – per akis

Šiuo metu Teodora studijuoja universitete, kur mokosi verslo ir turizmo administravimo specialybės.

„Kalbos visada supo mano pasaulį. Dažnai tekdavo vertėjauti ir dabar laisvu metu vertėjauju. Būtent dėl kalbų ateityje norėčiau turėti savo kalbų studiją, pasidalinti žiniomis ir su kitais, turiu daug gražių idėjų.

Bet jei jums atrodo, kad be kalbų daugiau neturiu kitų pomėgių, tai nėra visai taip. Turiu labai daug įvairių pomėgių, tokių kaip fotografija, muzika, be to, rašau knygą. Pabaigusi studijas norėčiau mokytis dar kažką visiškai skirtingo, pavyzdžiui, odontologijos“, – ateities planus kaip žirnius į sieną beria jauna poliglotė.

Privalumas keliaujant po svetimas šalis

Daugiausia Teodorai teko lankytis Europos sąjungos šalyse, tokiose kaip Švedija, Olandija, Estija, Latvija ir Ispanija. Teko būti ir Pietų Amerikoje, Čilėje, kur užsibuvo net du metus. Taip pat Brazilijoje.

„Keliauti visada įdomu, bet labiausiai man patinka šalyse pagyventi ilgiau, gerai susipažinti su jų kultūra, žmonėmis, tradicijomis.

Labai daug kur norėčiau apsilankyti. Argentina visada buvo ta šalis, kuri kažkuo labiausiai mane traukia. Deja, kol kas neteko ten lankytis. Daug planavau, bet vis nepavyksta.

Taip pat dar kartą norėčiau pabūti Olandijoje. Ne tik kaip turistė. Norėčiau ten pabūti ir ilgiau.

Jungtiniai Arabų Emyratai irgi įdomi vieta. Baigusi mokslus planuoju keltis kuriam laikui į Olandiją arba į Dubajų, kol kas nežinau kurią vietovę pasirinksiu“, – ateities tikslus vardijo kėdainietė, kuriai mokant susikalbėti daugybe kalbų, durys atviros į visus kraštus.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!