GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Patalpų oro temperatūra yra svarbi žmogaus darbingumui, šilumos apykaitai, šiluminei organizmo pusiausvyrai.  / BNS (Juliaus Kalinsko) nuotr.

Kaip patalpų mikroklimatas veikia sveikatą?

www.rinkosaikste.lt - 15:02 Spalio 07d. 2019

Prasidėjus šaltajam metų laikui vis daugiau laiko yra praleidžiama patalpose, todėl patalpų oro kokybė tampa svarbi sveikatai ir komfortui. Patalpų mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Patalpų oro temperatūra yra svarbi žmogaus darbingumui, šilumos apykaitai, šiluminei organizmo pusiausvyrai.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti tarp 18-22 laipsnių. Ji gali būti 2-3 laipsniais žemesnė miegamuosiuose kambariuose, nes tai įtakoja kokybišką miegą, pagerina poilsį. Oro drėgmė turėtų būti tarp 35-60 proc. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18–28 laipsniai, santykinė oro drėgmė, 35–65 proc. oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s.

Uždarų patalpų oro kokybė labai įtakoja mūsų savijautą ir darbingumą. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris lemia nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą. Taip pat kaupiasi anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos medžiagos. Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Šiluminei savijautai labai svarbi ir oro drėgmė. Padidėjusi oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukelia nemalonų drėgmės pojūtį. Drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir reakcija į pelėsius kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių nusilpęs imunitetas. Pelėsių išskiriami mikotoksinai labiausiai pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, sukeldami įvairias plaučių ligas, bronchitą, astmą. Gyvenantys ar ilgą laiką būnantys pelėsių kupinoje aplinkoje žmonės skundžiasi ir galvos skausmu, migrena, sumažėjusiu darbingumu, nuovargiu.

Vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių yra patalpų vėdinimas. Vėdinimas – tai procesas kai panaudotas oras yra pašalinamas iš patalpų ir pakeičiamas šviežiu lauko oru. Geriausia gyvenamąsias patalpas vėdinti reguliariai, kelis kartus per dieną. Rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai – iki 10 minučių, o efektyviausias būdas – sudarant skersvėjį (rekomenduojama, kad nebūtų žmonių). Labai svarbu gerai išvėdinti patalpas, kuriose būna daugiau drėgmės (vonią, tualetą, rūsį).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyrius primena, jog prasidėjo gripo sezonas, todėl tinkamas gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra būdas išsaugoti sveikatą.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!