GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Kėdainių pagalbos šeimai centre yra globojami vaikai, likę be tėvų globos.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Vaikai turi augti šeimose

Aistė BALČIŪNIENĖ - 09:00 Liepos 30d. 2019

Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas – iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams.

Apie tai, kokia yra reali situacija, kokiomis mintimis, lūkesčiais, nuotaikomis gyvena Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai kalbėjomės su šio centro vadove Sandra Sagatiene. Savo patirtimi taip pat dalijosi Violeta Voznikė, socialinė darbuotoja, globos koordinatorė, Edita Dulkinienė, socialinė darbuotoja (atestuota pagal globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą), Indrė Mackevičienė, socialinė darbuotoja (atestuota pagal globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą), Sonata Rindokienė, atvejo vadybininkė, globos koordinatorė, Aušra Bakaitė socialinė darbuotoja, globos koordinatorė, Žydrė Pavolienė, socialinė darbuotoja, globos koordinatorė, Jurgita Svetikienė, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, socialinė darbuotoja (atestuota pagal globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą).

Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė Sandra SagatienėTėvų ilgisi 269 vaikai

„Šiuo metu institucinėje globoje yra 39 vaikai; šeši iš jų gyvena Bendruomeniniuose globos namuose, kuriuose jiems visą parą teikia socialines paslaugas ir prižiūri du socialiniai darbuotojai ir keturi socialinio darbuotojo padėjėjai. Jie ne tik bendrauja su vaikais, bet moko ir namų ruošos darbų. Dar 230 vaikų, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, auga šeimose, šeimynose, – sakė Kėdainių pagalbos šeimai centro, buvusių vaikų globos namų „Saulutė“ vadovė Sandra Sagatienė. – Atvejų, kai būtina įsikišti, buvo, yra ir bus: niekur neišnyks emigracija, ryškėja įvairių priklausomybių problemos. Ar visiškai neliks vaikų, augančių instituciniuose globos namuose, sunku atsakyti, link to reikia eiti.“

2015 m. įsteigtas tuomet dar vaikų globos namų „Saulutė“ funkcinis padalinys vaikų dienos centras, vėliau duris atvėrė laikinojo apgyvendinimo namai motinoms ir vaikams.

2017 m. buvo perkelti Kėdainių bendruomenės socialinio centro etatai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis. 2017 metais vaikų globos namai „Saulutė“ pakeitė pavadinimą ir tapo Pagalbos šeimai centru. „2017 metų gruodžio pabaigoje centre buvo įsteigtas globos centras. Tuomet iš viso neturėjome šiai veiklai vykdyti etatų. Pradėjome nuo budinčio globotojo funkcijos. 2018 m. įsisteigėme socialinio darbuotojo (globos koordinatoriaus) etatą, įdarbinta darbuotoja pradėjo dirbti su budinčiais globotojais. 2018 m. liepos mėn. buvo įsteigti dar 4 socialinių darbuotojų (globos koordinatorių) etatai, 1 psichologo (globos koordinatoriaus) etatas. Dar 2018 m. vasarą vyko įvairūs skaičiavimo, derinimo darbai, darbo vietų įrengimas, ir jau nuo 2019  metų pavasario Globos centras pradėjo darbą pilnu pajėgumu. Tų pačių 2018 m. liepos 1 d. mūsų centras pradėjo vykdyti Lietuvoje naują atvejo vadybos funkciją, buvo įsteigta 6,5 atvejo vadybininko etato.

Taip pat esame partneriai su Kėdainių moterų krizių centru ir nuo 2018 metų kovo 1-os dienos drauge teikiame kompleksines paslaugas šeimai centre veikiančiuose bendruomeniniuose šeimos namuose“, – svarbiausius veiklos momentus pažymėjo Pagalbos šeimai centro vadovė.

Paslaugų, stiprinančių šeimą, poreikis pranoko lūkesčius

Bendruomeniniuose šeimos namuose teikiamos pozityvios tėvystės mokymų, šeimos įgūdžių ugdymo, sociokultūrinės ir psichosocialinės paslaugos. Apie šių paslaugų poreikį byloja besikreipiančiųjų skaičius.

„Per ketverius metus buvo planuota suteikti paslaugas 400 asmenų. Per pusantrų metų į bendruomeninius šeimos namus kreipėsi daugiau nei 500 asmenų.

Viena iš mamų, kuriai reikėjo pagalbos, ne tik atsitiesė, bet dabar yra viena iš mūsų darbuotojų. S. Sagatienė

Lektoriai veda užsiėmimus įvairiomis temomis, teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, organizuojami giluminės dailės terapijos, šeimų bendravimo įgūdžių stiprinimo seminarai. Bendruomeniniuose šeimos namuose vyksta kėdainiečių ypač pamėgti vaikų auklėjimo įgūdžių lavinimo STEP mokymai. Taip pat numatytas pozityviosios tėvystės kursų organizavimas.

Ar tebėra stigmatizuojami tie, kurie ieško psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos?

„Žmonės neretai įsivaizduoja, kad jeigu jau tuos užsiėmimus lankysiu, vadinasi, su mano šeima yra kažkas negerai. Tačiau toks požiūris nyksta. Džiaugiamės, kad į mus labai dažnai pagalbos kreipiasi ir vyrai, auginantys vaikus.

Tačiau padėti gali tik tai šeimai, kuri turi nors šiek tiek motyvacijos. Ir kai žmogus pajunta pasitikėjimą mumis, supranta, kad čia „vaikų neatiminėja“, jisai gali atsiverti ir realiems pokyčiams.

Socialinė įstaiga vaikų neatima ir negrąžina, sprendimą priima vaiko teisių apsaugos specialistai“, – pažymėjo S. Sagatienė.

Iš kairės: socialinė darbuotoja (globos koordinatorė) Aušra Bakaitė, socialinė darbuotoja (globos koordinatorė), atvejo vadybininkė Sonata Rindokienė.Pati sudėtingiausia – vaikų globos sritis

Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovės teigimu, globos namai yra būtent ta vieta, į kurią sunkiausia prisikviesti darbuotojų. „Visose kitose srityse darbuotojų mums pakanka, tačiau motyvuoti dirbti šioje srityje yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šitą sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą“, – sakė S. Sagatienė.

Ar vaikui pasiseks įsitvirtinti, lemia daug faktorių. „Vienas labiausiai neigiamai socializaciją veikiančių veiksnių – žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis. Juk tas vaikas visą laiką turėjo kažkam įtikti... Svarbūs yra elgesio ir emocijų sutrikimo faktoriai. O jei prisideda dar psichikos liga ar protinis atsilikimas – integracija iš tiesų sudėtinga. Pagalbos tokiems vaikams Lietuvoje nėra.

Vėlgi, jeigu iš šeimos paimamas vaikas, kuriam yra 15–16 metų, galima tik pasvarstyti, kiek laiko užtruks jo socialinių įgūdžių atstatymas, kuriuos jis yra praradęs augdamas šeimoje, kurioje buvo smurtaujama, elgetaujama. Iš tiesų kartais tenka aiškinti tokius elementarius dalykus, kaip kam yra skirtas muilas ar rankšluostis. Paauglius, augančius institucijoje,  apskritai mažai kas ryžtasi globoti“,– pastebėjimais dalijosi S. Sagatienė.

Jautri globėjų tema

Darbas su globėjais, globėjų paieška, mokymai globėjams, įtėviams, renginių organizavimas yra Pagalbos šeimai centre veikiančio Globos centro prerogatyva.

„Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir  pradedami ieškoti globėjai.

Nenorėkite užsiauginti amžinai skolingo vaiko. Vaikas neturi visą laiką jaustis dėkingas, kad auga pas jus. S. Sagatienė

Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai.

Vaikui iš pradžių nustatoma laikinoji globa ir tik po metų, jeigu šeimoje pokyčių neįvyko ir vaikas negali grįžti, gali būti nustatyta nuolatinė globa“, – aiškino S. Sagatienė.

Globėjo portretas

Kokie žmonės ryžtasi globoti vaikus? Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojų teigimu, lemiamas veiksnys įsivaikinti vaiką yra to žmogaus gyvenimo patirtis. „Mes tiesiog norime padėti vaikui užaugti“, – dažnai sako globėjai. Jiems gaunama finansinė parama nėra globos priežastis. Globos centro darbuotojai visai neseniai susitiko su būsima  globėjų šeima, kuri net nežinojo, kad už vaiko globą bus skiriami pinigai.

Galima manyti, kad vaikui antrąjį šansą dažniausiai suteikia ir globėjais tampa pasiturintys, viskuo apsirūpinę žmonės. Ar iš tiesų?

„Ne“, – purto galvą darbuotojai. Jų teigimu, apskritai negalima apibrėžti standartinio globėjo portreto. Motyvai yra labai skirtingi, globoti vaikus imasi ir tie, kurie nori dalytis savo šiluma, ir tie, kurie patys negali susilaukti vaikų, ir tie, kurie patys užaugo vaikų globos namuose.

Socialinė įstaiga vaikų neatima ir negrąžina. S. Sagatienė

„Labai dažnai paimtus vaikus globoja artimieji: giminaičiai, močiutės, tetos ir dėdės. Jeigu nėra artimųjų rato, tik tuomet kreipiamasi pagalbos į svetimą žmogų.

Bent jau institucinėje globoje globojamų vaikų nedaugėja, bet vėlgi dar yra per mažai laiko vertinti“, – pabrėžė S. Sagatienė, – Jeigu Lietuvoje nebūtų nuvilniję rezonansiniai atvejai, ši sistema žengtų dar spartesniais sėkmės žingsniais. Dabar pastebiu labai daug susipainiojimo, institucijų, funkcijų maišymo ir visuomenės priešinimo.“

(Iš kairės) Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, socialinė darbuotoja (atestuota pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą) Jurgita Svetikienė, Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė, socialinė darbuotoja (atestuota pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą) Edita Dulkinienė, socialinė darbuotoja (atestuota pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą) Indrė Mackevičienė.Rezonansinių įvykių šleifas

Kaip Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė vertina praeitais Lietuvą sukrėtusią kauniečių Kručinskų šeimos dramą, kuomet šeimos mažamečiai vaikai atsidūrė laikinojoje globoje praeiviui pranešus, kad motina sudavė sūnui?

 „Paties įvykio nemačiau ir neturiu kompetencijos vertinti. Bet šis įvykis paliko sistemoje dėmę. Mano nuomone, esminė situacijos klaida buvo darbuotojų atsirinkimas“, – sakė S. Sagatienė. – Apskirtai mes, kėdainiečiai, turėtumėme išgyvendinti nuolatinį Matuko tragedijos eskalavimą, šulinių vaikų sąvoką. Iš tiesų tokių situacijų buvo iki šių skaudžių įvykių ir jų vis dar yra.

Rezonansiniai įvykiai palietė ir globėjų klausimą, pradėta atidžiau žiūrėti į globėjų kompetenciją, domėtis, kaip tampama globėjais, kokie jų motyvai.

„Galime sakyti – mokytojai visi blogi vien todėl, kad kartą susidūrėme su blogu mokytoju. Viską suniveliuoti pas mus yra labai įprasta. Ir mums tenka girdėti, kad globos imamasi dėl pinigų. Tuo tarpu mes, kurie visame tame verdame, puikai žinome, kad yra labai daug vaikų; jeigu čia jau toks pasipinigavimas, kodėl tuomet yra pilni vaikų namai? Reikėtų bent vienai savaitei priimti į savo šeimą likusį be tėvų globos vaiką ir suprastumėme, kokie skanūs tie pinigai“, – svarstė S. Sagatienė.

Kviečia norinčiuosius tapti globėjais

Kokius klausimus užduoda norintieji tapti globėjais; kokius iššūkius turi įveikti, kokios pagalbos gali sulaukti? Savo patirtimi dalijasi Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai.

Jų teigimu, norinti tapti globėju svarbiausia – noras globoti vaiką.

„Svarstantieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti. Kai vaikas grąžinamas tėvams, būna, kad atsisveikinant verkia ir vaikas, ir globėjai.

Mokymų metu padedame apsispręsti, ar planuojantieji tapti globėjais iš tiesų norės ir galės jais būti. Iš praktikos pastebima, kad su didesniais iššūkiais susiduria tie globėjai, kurie patys augina vaikus. Reikia pasiryžti padirbėti su savo biologiniais vaikais, kad globojami vaikai šeimoje pritaptų.

Ir patys globėjai išsako savo lūkesčius: kokio vaiko jie norėtų: mergaitės, berniuko, kokio amžiaus. Mokymų metu globėjai labai atsiskleidžia, todėl mes ir galime patarti, kaip galbūt būtų geriau.

Globėjai turi itin gerai apgalvoti savo sprendimą ir sykį pasiryžę nemesti pradėto kelio. Globėjams palaikyti ir yra įsteigti globos centrai; globėjai žino, kokią pagalbą jie gali gauti. S. Sagatienė

Pasibaigus mokymams, globėjai niekada nelieka vieni. Mes juos konsultuojame, padedame, pasiūlome mūsų teikiamas paslaugas; jie gauna psichologinę pagalbą, finansinę paramą, įvairius užsiėmimus, veiklas, dirbama savitarpio pagalbos grupėse, ne mažiau nei du kartus per mėnesį teikiamos individualios konsultacijos.

Globojamam vaikui reikia ne gailesčio, o pagalbos. Ir tikrai ne pirkinių, ypatingų sąlygų, o šilumos, meilės, ryšio“, – įžvalgomis dalijosi patyrę darbuotojai.

„Nenorėkite užsiauginti amžinai skolingo vaiko. Vaikas neturi visą laiką jaustis dėkingas, kad auga pas jus.

Šie vaikai per anksti pradėjo suaugusiojo gyvenimą – vaikui netekti savo šeimos yra viena iš didžiausių traumų, didžiulė netektis. O jeigu iš institucinės globos jį paėmė ir vėl tekštelėjo atgal, įsivaizduokite, kaip tas vaikas jaučiasi. Tokiam vaikui labai sunku padėti, jis nebetiki niekuo, ypač – svetimais žmonėmis, jisai praradęs visas viltis, nes jaučiasi niekam nebereikalingas. Globėjai turi itin gerai apgalvoti savo sprendimą ir sykį pasiryžę nemesti pradėto kelio. Globėjams palaikyti ir yra įsteigti globos centrai; globėjai žino, kokią pagalbą jie gali gauti“, – akcentavo S. Sagatienė. Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai iš globėjų dažnai išgirsta klausimą: „Kur jūs buvote anksčiau?“

Kėdainių pagalbos šeimai centre veikia vaikų dienos centras, globos centras, laikino apgyvendinimo namai motinoms ir vaikams, vykdoma atvejo vadybos funkcija Kėdainių r. savivaldybės mastu, vyksta socialinis darbas su šeimomis, vykdomas Kompleksinių paslaugų šeimai teikimo projektas Bendruomeniniuose šeimos namuose, bendradarbiaujant su Kėdainių moterų krizių centru.Socialinis darbas: trys žingsniai pirmyn, penki atgal

Kokie momentai vadovaujant yra sunkiausi darbe?

„Sunku, kai žmonės su kuriais dirbama, yra mažai motyvuoti. Man, kaip vadovei, taip pat sudėtinga, matant darbuotoją, kuriam svyra rankas, nes jisai pavargo... Kad naktimis mes su telefonais prie lovų miegame, irgi niekas nemato. Pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams tenka didžiulis krūvis; vienas žmogus dirba su daugiau nei 20 šeimų.

Apskritai socialinis darbas yra trys žingsniai į priekį, penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir visais kitais; nemato prasmės. O dar jeigu kitą kartą įsijungia savanaudiškumo ir vartotojiškumo motyvai, tai darbuotojui išties nusvyra rankos; jisai dirba, o rezultato jokio.

Manau labai svarbu stiprinti žmonių, dirbančių su šeimomis, autoritetą, nes tas darbas yra nepaprastai sunkus. O dabar dažniausiai pastebimos klaidos, tik ir girdima: „Suklydo, ne taip padarė“. Galbūt sėkmės istorijos ir nėra tokios įdomios žiniasklaidai, tačiau nuolatinis baksnojimas į klaidas, pastovi kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Atsidursime tokioje situacijoje, kad tiesiog nebebus, kam dirbti; ypač tai liečia jaunąją kartą. Ir šitą sniego gniūžtę mes pradėjome ridenti nuo globos namų, globos namai traktuojami kaip blogis. O kiek globos namuose išauga ir gabių vaikų?

Pavyzdžiui, pas mus šešiolika metų augęs vaikas dabar sėkmingai studijuoja Kauno technologijos universitete, dirba Kėdainiuose IT specialistu, kitas jaunuolis – būsimasis medikas. Jo sesuo sukūrė gražią šeimą. Matau ir kitus globos namuose užaugusius vaikus, kurie apsupti mylinčių žmonių, augina jau savo vaikus, stengiasi ir kabinasi į gyvenimą, mūsų nepamiršta. O viena iš mamų, kuriai pačiai reikėjo pagalbos, ne tik atsitiesė, bet dabar yra viena iš mūsų darbuotojų“, – apie svarbą pastebėti teigiamus pokyčius, palaikyti dirbantįjį prasmingame darbe kalbėjo S. Sagatienė.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Medekšių bendruomenė atšventė gimtadienį

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
10:05 Rugpjūčio 30d. 2019
img

Kėdainiečius suviliojo paslaptingas bitininkų pasaulis

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
09:50 Rugpjūčio 29d. 2019
img

Kunigas, rašytojas, poetas Benas Lyris: „Gyvenime pats svarbiausias dalykas yra gyventi meile“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
13:26 Rugpjūčio 21d. 2019
img

„Pravalturo“ direktorius V. Mikaitis: „Keliu žmonėms teigiamas emocijas“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
12:15 Rugpjūčio 14d. 2019
img

Psichologė Genovaitė Petronienė – kėdainietė, kuriai reikėjo plačiųjų vandenų

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
13:28 Rugpjūčio 12d. 2019
img

Kėdainietis gyvenimą pašventė atstumtųjų gelbėjimui

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
12:46 Rugpjūčio 08d. 2019
img

Tarnybos bejėgės – žmogus pasirinko gyvenimą šalia konteinerio

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
09:00 Rugpjūčio 02d. 2019
img

Černobylio padarinius likvidavęs kėdainietis: „Tai buvo tarsi laužas, kurio negalėjai užgesinti“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
09:16 Liepos 25d. 2019
img

Patirtis, brandinta net 41-erius metus

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
12:40 Liepos 23d. 2019
img

Krepšinio paslapčių kėdainietis vaikus moko didžiausiame Kinijos mieste

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
13:12 Liepos 16d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!