GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Kalbininkė, profesorė dr. Elena Jolanta Zabarskaitė Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje skaitė pranešimą „Tobulėjimo, kūrybos ir pokyčių sėkmė per kalbą: paslėptos prasmės ir nematomi ryšiai“.   / Asociatyvi nuotr.

Kėdainiuose įkurtas Lietuvių kalbos draugijos skyrius

Aistė BALČIŪNIENĖ - 11:56 Gegužės 27d. 2019

Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimas. Turininga renginių programa prasidėjo kalbininkės, profesorės dr. Elenos Jolantos Zabarskaitės vedamu seminaru „Kalbos kūrybiškumo metodas: idėjos, apie kurias neįtarėme“. Vėliau seminaro moderatorė skaitė pranešimą „Tobulėjimo, kūrybos ir pokyčių sėkmė per kalbą: paslėptos prasmės ir nematomi ryšiai“.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną taip pat buvo pagerbti ir geriausiai Nacionalinio diktanto konkurso I etape pasirodę kėdainiečiai: farmacininkė Simona Markevičienė, Josvainių gimnazijos mokinys Pijus Macionis ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos mokinė Gabija Mykolaitytė. Juos pasveikino ir padėkas įteikė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Pasveikintos ir gimnazistus parengusios mokytojos: Irma Žukienė bei Laima Juškauskaitė.

Kėdainiuose įkurtas Lietuvių kalbos draugijos skyrius

Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė renginių programą pradėjo džiugia žinia: Kėdainiuose įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.

„Mintis apie lietuvių kalbai neabejingų žmonių sambūrį brendo jau seniai. Visoje Lietuvoje yra septyniolika Lietuvių kalbos draugijos skyrių. Nors Kėdainių kraštas yra Lietuvos raštijos kūrėjo Mikalojaus Daukšos, taip pat knygnešio, rašytojo Mikalojaus Katkaus gimtinė, turime ir kitų asmenybių, kalbininkų ir literatų, Kėdainiuose tokio skyriaus dar nebuvo“, – sakė R. Švedienė.

Lietuvių kalbos draugijos skyriaus Kėdainiuose pirmininkė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė. A. Barzdžiaus nuotr.Lietuvių kalbos draugija įkurta 1935 metais Kaune. Ji vienija įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu.

Idėją apie Lietuvių kalbos draugijos skyriaus įsteigimą Kėdainiuose palaikė ir profesorė dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Būtent ji ir pasiūlė Kėdainių skyriaus pavadinimą susieti su Mikalojaus Daukšos vardu.

„Labai džiaugiuosi, kad stiprėja bendruomenė. Tik drauge galime nuveikti prasmingus darbus. Džiugu, kad atsiranda toks stiprus ir motyvuotas skyrius Kėdainiuose“, – sakė E. J. Zabarskaitė.

Steigiamasis Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių skyriaus susitikimas vyko Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejuje. 2019-ieji yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Į susitikimą atvyko ir Lietuvos lietuvių kalbos draugijos pirmininkė profesorė Genovaitė Kačiuškienė. Ji naujiesiems nariams įteikė ženkliukus.

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių skyriaus pirmininke tapo idėjos iniciatorė R. Švedienė, pavaduotoju – Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas.

„Skyrių sudaro lituanistai, bibliotekininkai, istorikai, iš viso – per 20 žmonių. Tikimės, kad draugijai stiprėjant prie jos prisijungs visi, kuriems rūpi lietuvių kalba, kultūra, istorija“, – pažymėjo R. Švedienė. Dalindamasi mintimis apie gimtosios kalbos gyvybingumą, ji pridūrė: „Mes galime kalbėti vien tik apie kalbos klaidas. Tačiau jeigu nuolatos akcentuosime taisykles, jų nesilaikančius kritikuosime, rezultato nebus. Didaktika niekam neįdomi. Tačiau mes galime kalbėti apie kalbos kūrybiškumą, parodyti jos grožį, galimybes. Tą mes ir stengiamės daryti.“

Kalbos klodai

Į kvietimą dalyvauti profesorės Elenos Jolantos Zabarskaitės seminare „Kalbos kūrybiškumo metodas: idėjos, apie kurias neįtarėme“ atsiliepė Turizmo ir informacijos centro darbuotojai, mokytojai, bibliotekininkai, smulkiojo verslo atstovai, Kėdainių rajono savivaldybės darbuotojai. Renginio organizatorė R. Švedienė dalyvauti renginyje ypač skatino tuos žmones, kurie susiję su Kėdainių įvaizdžio formavimu.

„Štai, pavyzdžiui, Kėdainiai turės laivą. Kaip jį pavadinsime? Ar pasitenkinsime lakonišku pavadinimu „Kėdainių laivas“, o gal galime pasiūlyti kažką unikalaus? Pavadinimai yra tarsi ženklai, žymintis vietos istoriją, atskleidžiantys jos savitumą“, – svarstė R. Švedienė.

Skyrių sudaro lituanistai, bibliotekininkai, istorikai, iš viso – per 20 žmonių. Tikimės, kad draugijai stiprėjant prie jos prisijungs visi, kuriems rūpi lietuvių kalba, kultūra, istorija. R. Švedienė

Iš tiesų juk ne tik verslininkams svarbu, kad jų įmonės pavadinimas būtų ir lietuviškas, ir prasmingas, ir gražus, ir susijęs su Kėdainiais.

Profesorė dr. Elena Jolanta Zabarskaitė seminaro dalyvius kvietė mąstyti nestandartiškai, pabandyti išeiti iš linijinės kalbos rėmų, nesislėpti už kalbos, o pažvelgti į tai, kas iš tiesų yra svarbu, iškeliant esminius dalykus.

Seminaro dalyviai dirbo susiskirstę į grupes. Kiekvienas grupės dalyvis rašė tekstus, juos skaitė, išrinko labiausiai įstrigusius, įdomius, akcentuotus žodžius, juos analizavo, taip gimė bendra grupės idėja. Vadovaujantis nuoseklia metodika, pamažu abstrakčios idėjos įgavo originalių kultūros projektų pavidalą.

M. Daukšos viešojoje bibliotekoje pagerbti Nacionalinio diktanto pirmajame etape geriausiai pasirodę kėdainiečiai. Nuotraukoje – Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos mokinei Gabijai Mykolaitytei (mokytoja Irma Žukienė) padėką ir simbolinę atminimo dovanėlę įteikia Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir jo pavaduotojas Paulius Aukštikalnis. A. Barzdžiaus nuotr. Tikrumo paieškos

Grupės dalyvių tekstai žiro tarsi obelų žiedlapiai. Būta ir baltųjų eilių, ir šmaikštaus, kritiško žvilgsnio, ir aštrių įžvalgų apie Kėdainių miestą.

„Kasdien žydėjimas taip greitai vyksta, kartais net per greitai. Tačiau toks procesas vyksta įvairiose srityse: kultūroje, ekonomikoje, socialiniame gyvenime, kas buvo vakar, šiandien jau nebeaktualu, kas buvo šiandien – ar rytoj bus aktualu? Pasiūla didžiulė žmogui, kaip tų byrančių žiedlapių kelias.“

„Kuo ypatingi Kėdainiai? Ar yra galimybė būti įdomiems kitiems: kitiems Lietuvoje, kitiems Europoje, kitiems pasaulyje. Kartais atrodo, kad mes tokie susireikšminę, tokie ypatingi savo senamiesčiu, kurį pirmiausiai visiems pabrėžiame, savo daugiakultūriškumu, kuriuo taip mėgstame didžiuotis. O kai aplankai kitus miestus, kurie turi didingas istorijas, taip pat svarų paveldą, lyg ir nusivili. Regis, mes niekuo neišskirtiniai, nelabai patrauklūs turistams, klajotojams, kultūros ar istorijos piligrimams. Norisi kalbėti ir spręsti, kokius iš tiesų turime šansus didžiuotis savo miestu, mylėti jį ir būti įdomūs kitiems. Labai svarbus ir tiesiog mūsų pačių susikalbėjimo klausimas“, – tai tik kelios nuskambėjusios seminaro dalyvių mintys, kilusios iš nuoširdaus rūpesčio ir meilės savo miestui bei jo žmonėms.

Seminare taikyti metodai atskleidė dalyvių kūrybiškumą, skatino visus drauge ieškoti sprendimų, paskatino iškelti naujas idėjas ir ieškoti jų įgyvendinimo galimybių.

„Mes nuolatos ieškome kūrybiškumo konstravimo būdų. Šis metodas susiformavęs iš mano tyrimų, taip pat komunikacijos profesoriaus dr. Arūno Augustinaičio ir mūsų partnerių Švedijoje darbų ir yra jau daugelį kartų išbandytas.

Ieškant originalių idėjų kartais tereikia plačiau, giliau pažvelgti į kalbos galimybes, tarsi 3D mastu, išeiti iš mums įprasto linijinio mąstymo kontekstų. Trumpai tariant, šio metodo esmė – iš kalbos „ištraukti“ idėją“, – pažymėjo seminaro moderatorė, kalbininkė, profesorė dr. E. J. Zabarskaitė.

Ji taip pat kvietė permąstyti kalbos vaidmenį nūdienos pasaulyje, kurį iš esmės pakeitė naujosios medijos ir technologijos. Nors iš pirmo žvilgsnio vaizdo kultūros eroje žodis tarsi praranda savo galią, tačiau visgi žodis, kalba tebėra galingiausias instrumentas, leidžiantis pažinti, aiškintis, patirti pasaulį. Juk visus mus pasiekiančius vaizdus mes pirmiausia išsiverčiame į kalbą. Ir šiais laikais turime būti ypač atidūs stengdamiesi kuo tiksliau transliuoti savo siunčiamą žinią, kontroliuodami ne tik savo žodį, bet ir kūno kalbą, emocijas – šie faktoriai turėtų kitiems padėti adekvačiai priimti mūsų siunčiamą informaciją, o ne priešingai – skatinti prieštaringas interpretacijas.

Dirbtinio intelekto, automatinių vertimo sistemų pažangos laikais kalba atsiduria naujų iššūkių fone. Tačiau profesorė neabejojo, kad gimtoji kalba išlaikys savo funkcijas ir sugebės perduoti giliausius istorinius kodus, kurių nepajėgs supaprastinti ir ištrinti jokios sistemos.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimo renginius savo dalyvavimu papuošė ir jaunoji karta. A. Barzdžiaus nuotr. Skaitymas subūrė skirtingas kartas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirti renginiai Kėdainių rajone vyko visą savaitę. Jaukus ir šiltas renginys vyko Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pajieslio filiale. Krakių M. Katkaus gimnazijos daugiafunkcio centro ikimokyklinukai ir jauniausieji moksleiviai skaitė knygas drauge su savo mamomis.

Išmaniosios knygos

Apsigaubusios šilta skara, atsisėdusios į supamąjį krėslą mamos, o paskui ir vaikai vieną po kito vertė knygų puslapius. Jaunoji auditorija įsitaisiusi ant minkštų pagalvėlių klausėsi įdomių istorijų. Bibliotekininkė Irena Milerienė papasakojo apie laikus, kai buvo draudžiamas lietuviškai spausdintas žodis, o lietuviška knyga ar laikraštis buvo didelė brangenybė, priminė reikšmingą knygnešių darbą. Taip pat ji pristatė ir šių laikų išradimą – interaktyviąsias knygas. Vaikams ypač patiko su planšete naršyti po G. Kaltenio knygą „Rainiuko Pikselio kelionės po Lietuvos miestus“ ir ieškoti atsakymų į klausimus apie įdomiausius krašto kultūros paminklus.

Pabuvoję knygų pasaulyje, vaikai pūtė balionus, ant kurių piešė pasakų personažus,vaišinosi ledais.

Skaito visi

„Norėjome sukurti jaukią ir malonią skaitymo aplinką, sunkiausia buvo surasti supamąjį krėslą – jį paskolino viena kaimo moteris. Kvietimą paskaityti drauge su vaikais mamos priėmė entuziastingai, nors ir nerimavo prieš pasirodymą. Manau, visiems buvo smagu atitrūkti nuo kasdienybės rutinos, drauge patirti skaitymo džiaugsmą“, – sakė bibliotekininkė I. Milerienė. Ji pridūrė, kad skaitymas populiarumo nepraranda: bibliotekoje lankosi ir inteligentai, ir tie, kuriuos kiti linkę nurašyti kaip nerimtus ar turinčius ydų. Būtent jie knygas grąžina laiku, tvarkingas ir vėl ima naujas. „Populiariausia tarp skaitytojų – skandinavų literatūra. Taip pat labai mėgstama spauda: savaitraščiai, laikraščiai“, – pažymėjo bibliotekininkė.

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Liublino unijos 450-osioms metinėms – iškilmingas koncertas

Savam krašte net saulė ryškesnė
Papildytas
1
14:53 Rugsėjo 04d. 2019
img

Kraštotyros ir vietovardžių takais: pokalbis su kraštotyrininku Rytu Tamašausku

Savam krašte net saulė ryškesnė
09:00 Liepos 31d. 2019
img

Baltijos keliui – 30 metų: minėjimas ir renginiai

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:28 Liepos 22d. 2019
img

Kėdainiečiai pasitiko „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvius (GALERIJA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
Papildytas
09:48 Liepos 06d. 2019
img

Laiko vartus pravėrus: Paberžėje – jubiliejinė Sekminių šventė (GALERIJA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
Papildytas
VIDEO
1
20:49 Birželio 09d. 2019
img

Lietuviški kėdainiečių asmenvardžiai XVII a. Kėdainių inventoriuose

Savam krašte net saulė ryškesnė
11:48 Birželio 04d. 2019
img

Senamiesčio širdyje maisto ir gėrimų festivalis „Radvilų gurmanai“

Savam krašte net saulė ryškesnė
2
11:17 Gegužės 30d. 2019
img

Naujas būdas pažinti gimtąjį miestą (GALERIJA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
Papildytas
1
14:23 Gegužės 23d. 2019
img

Antanas Maziliauskas: „Vaikams reikia padėti!“

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:44 Gegužės 13d. 2019
img

Uždrausta meilė, paleistuvystė ir jų užkulisiai istoriniuose Kėdainiuose

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:32 Gegužės 09d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!