GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Laura prisideda prie Joninių šventės organizavimo Šveicarijoje. Renginyje dalyvauja keli šimtai tautiečių, o renginio metu valgomi tautiniai patiekalai ir užkandžiai, žaidžiami žaidimai, dominuoja tautiška apranga.  / Asmeninio archyvo nuotr.

Išvykę svetur kraštiečiai lietuviškų tradicijų nepamiršta

Eglė KUKTIENĖ - 10:20 Rugpjūčio 24d. 2020

Yra sakoma, kad dažnai įvertini kažką tik tada, kai to netenki. Ar galima tokį posakį pritaikyti ir lietuviškoms tradicijoms? Gerai pagalvokime, kiek jų, gyvendami čia, mes vis dar puoselėjame – galbūt jas priimame už gryną pinigą ir net nebeskiriame pakankamai dėmesio. O kaip lietuviškas tradicijas ir šventes vertina tie, kurie savo gyvenimo kelią tiesia svečioje šalyje? Ar užsienio teikiamomis galimybėmis susižavėję lietuvaičiai greiti pamiršti lietuviškas šventes ir papročius, o gal priešingai – kiekvieną tokią progą vertina kaip galimybę bent mintimis grįžti į Tėvynę?

Apie tai kalbme su svetur gyvenančiais kėdainiečiais.

Joninės Šveicarijoje

Tiksliausių pasaulio laikrodžių šalyje gyvenimą kuriantys Laura ir Rokas Lauciai tikrai nepamiršta lietuviškų tradicijų. Jauni žmonės aktyviai dalyvauja renginiuose, o Laura ir pati prisideda prie jų organizavimo. Kaip sako pašnekovė, per Jonines lietuviai švenčia kaip reikiant – su tautine apranga, žaidimais, lietuviškais užkandžiais.

„Šveicarijos lietuvių Joninės vyksta jau daugelį metų. Aš prisijungiau prie jų kolektyvo, nes tik atvykus į Šveicariją trūko veiklos, o aš organizuoti renginius mėgstu ir pamaniau, jog tai būtų puikus užsiėmimas.

Joninės visada vyksta Lozanos mieste, ant Lemano ežero kranto. Susirenka du–trys šimtai lietuvių.

Joninių programa gana laisva. Darome pikninką, žmonės grilina maistą, yra lietuviškas kioskelis, kuriame pardavinėjama naminė gira, kepta duona, kiti lietuviški skanėstai.

Danutė neslepia – namuose jie turi biblioteką, kurioje vien lietuviškos knygos. Tai – jų namų pasididžiavimas.Paruošiama programa ir užsiėmimai mažiesiems. Šventės metu visuomet groja ansamblis iš Lietuvos.

Paprastai per Jonines žaidžiame senovinius žaidimus, vyksta šokiai aplink laužą, į ežerą leidžiame vainikus, ieškome paparčio žiedo.

Labai smagu, kai šimtai lietuvių šoka susikabinę rankomis. Šveicarai žiūri ir nesupranta, kas vyksta – vasara, ežero pakrantėje būna daug žmonių, dažnai sunku rasti net kur pledą pasitiesti, ir čia BAM kalnas lietuvių su tautiniais rūbais, atributika, atrodo tikrai įspūdingai“, – neslepia Laura.

Skaito lietuvišką spaudą

Kita kraštietė Danutė Šniurevičienė, kuri su šeima jau daugiau kaip dešimtmetį gyvena Ispanijoje, taip pat sako nepamirštanti lietuviškų tradicijų.

Dar gyvenant Kėdainiuose Danutė garsėjo kaip puiki šeimininkė, namuose lankydavęsi svečiai visuomet būdavo vaišinami lietuviškais gardėsiais. Ispanijoje tradicijų moteris nepamiršta, tačiau puoselėja jas namuose. Ji sako, kad svarbu gerbti svečios šalies gyvenimo ritmą ir tradicijas, neįvedinėti ten „savo“ tvarkos.

„Mes stengiamės integruotis į visuomenę ir savo tradicijas puoselėjame namuose, šeimoje. Tačiau yra daug tokių, kurie integruotis nesistengia, pagarbos nejaučia, savo elgesiu tikrai nepuošia...“ – atvirauja moteris.

Tiesa, jų kieme kabo Lietuvos vėliava, o Danutės vyras Romas domisi mūsų šalies ir krašto aktualijomis, namuose garbingiausioje vietoje yra lietuviškų knygų biblioteka.

„Į Lietuvą grįžtame retokai. Paskutinį kartą lankėmės praeitų metų birželį. Tačiau kad ir kur begyventume – esame lietuviai. Mūsų kieme kabo Lietuvos vėliava, turime lietuviškų knygų biblioteką, kurioje garbingą vietą užima Šapokos „Istorija“.

Knygas siunčiamės internetu, prenumeruojame žurnalą „Legendos“ ir visuomet nekantriai laukiame naujų numerių.

Vyro rytas visuomet prasideda su puodeliu arbatos prie kompiuterio, skaitant Lietuvos ir pasaulio naujienas“, – pasakojo moteris.

Danutė neslepia, kad vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės ją tikrai nuvylė. Kaip sako moteris – nesvarbu kur gyvena, bet jie vis tiek yra lietuviai ir nori tokiais būti.

„Visuomet dalyvaujame šalies rinkimuose per Valensijos konsulatą. O referendumas dėl dvigubos pilietybės tikrai nuvylė. Mus nustebino Lietuvoje gyvenančių tautiečių neigiamas požiūris į emigrantus.

Kaip bebūtų, dauguma mūsų remia savo šeimas, kurios liko Lietuvoje, atostogoms renkamės Lietuvą, leidžiame čia pinigus. Neprašome nieko iš Lietuvos, bet norime, kad mūsų vaikai ir anūkai, kad ir gimę kitoje šalyje, turėtų galimybę išlikti Lietuvos piliečiais“, – sako Danutė.

Cepelinų vakaras

Į Didžiąją Britaniją geresnio gyvenimo ieškoti išvykęs Regimantas Rekštys po darbų taip pat skiria daug laiko ir lietuvių bendruomenės būrimui. Jis organizuoja didžiausias metines šventes ir kitokias dienas, kurios leidžia bent kelioms valandoms grįžti mintimis į Lietuvą.

„Jau kuris laikas, kaip įsiliejau į renginių organizavimus. Noriu sukurti labai stiprią lietuvių bendriją. Kai pakeičiau darbą, išėjau iš sandėlio ir tapau sodininku, atsivėrė beribės galimybės, sužydėjo mano fantazija, turiu daug planų ateities darbams.

Per Jonines lietuviai švenčia kaip reikiant – su tautine apranga, žaidimais, lietuviškais užkandžiais. Aut. past.

Pakeitus aplinką ir mintis, pradėjau atsitiktinai susipažinti su vis daugiau žmonių. Visi, atrodo, vienas už kitą įdomesni.

Organizuojant renginius savaime susiformavo malonus kolektyvas. Manau, tai mano minčių pasekmė. Paskutiniame renginyje į cepelinų vakarą sugužėjo 140 žmonių! Net ne visi norintys tilpo.Remigijus Didžiojoje Britanijoje organizuoja vietos lietuvių bendruomenės renginius, o jų populiarumas sparčiai auga. Dar prieš 2 metus į Šv. Velykų renginį susirinko vos 25 žmonės, o dabar jau renkasi šimtais.

Rengiau ir kalėdinį vakarėlį, į jį žmonės registravosi it pašėlę. Tai neįtikėtina! Dar prieš 2 metus į Šv. Velykų renginį susirinko vos 25 žmonės, o dabar jau renkasi šimtais“, – aktyvia lietuvių bendruomene džiaugiasi Remigijus.

 

 

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Krepšinio aikštelėje už Kėdainius kaunasi trys kraštiečiai

Savam krašte net saulė ryškesnė
12:00 Spalio 20d. 2020
img

Nematomi kasdienybės herojai: socialiniai darbuotojai sprendžia socialines problemas

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:16 Rugsėjo 29d. 2020
img

Miesto šventės mugė: tiek prekybininkų Kėdainiuose vienu metu dar nėra buvę

Savam krašte net saulė ryškesnė
10:52 Rugsėjo 15d. 2020
img

Krašto literatai sveikino miestą

Savam krašte net saulė ryškesnė
1
10:30 Rugsėjo 15d. 2020
img

Raštingas žmogus: ar užtenka mokėti skaityti, taisyklingai rašyti?

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:47 Rugsėjo 10d. 2020
img

Surviliškietės darže – kilograminis pomidoras

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:06 Rugsėjo 02d. 2020
img

Vasara dovanojo milžinus ir nykštukus

Savam krašte net saulė ryškesnė
1
09:14 Rugsėjo 02d. 2020
img

Pritrintos pūslės seserims netrukdo nueiti šimtus kilometrų per Lietuvą

Savam krašte net saulė ryškesnė
10:36 Rugpjūčio 27d. 2020
img

Kėdainiuose – respublikinė paraplegikų spartakiada

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:27 Rugpjūčio 25d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!