GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
  / Džestinos Borodinaitės nuotr.

Pagrindinė Šėtos seniūnijos bendruomenių vertybė – vienybė

Džestina BORODINAITĖ - 15:22 Lapkričio 06d. 2020

Besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas „Kėdainių krašto bendruomenės“ į Tradicinių amatų centro Arnetų namą šį kartą pakvietė net keturias Šėtos seniūnijai priklausančias bendruomenes.

Vienas renginys – keturios bendruomenės

Stiprios ir vieningą branduolį sudarančios Šėtos, Kaplių, Pagirių ir Sangailų bendruomenės renginio dalyviams pristatė svarbiausias kiekvienos bendruomenės veiklas, rankdarbių ir amatų parodą, supažindino su kūrybingiausiais bendruomenių nariais.

Renginyje netrūko ir gardaus kulinarinio paveldo. Šėtiškiai vaišino sūriu, Kapliai – rūkyta žuvimi, pagiriškiai – obuolių pyragu ir kibinukais, Sangailai – namine gira.

Koncertinę programą bendruomenių prisistatymo renginyje dovanojo Šėtos kultūros centro vokalinis-instrumentinis ansamblis „Vingiorykštė“, vadovaujamas Dagnės Jucevičiūtės.

Anot antrus metus Šėtos bendruomenės pirmininkės pareigas einančios Sandros, prie miestelio gerovės sukūrimo stipriai prisidėjo ir didelį indėlį davė prieš tai bendruomenei vadovavę asmenys. /Džestinos Borodinaitės nuotr.Vertybė – vienybė

Vienos didžiausių, Šėtos, bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė prasidėjus pristatymui neslėpė džiaugsmo dėl per porą metų seniūnijos bendruomenėse išaugusio vieningumo.

„Smagu matyti, jog skirtingų bendruomenių žmonės nekreipia dėmesio į tai, kas juos skiria, o žvelgia į tai, kas juos vienija.

Šėtos bendruomenėje turime 45 narius, bet galima apsidžiaugti, jog prie renginių, kuriuos organizuojame miestelyje, prisijungia ne tik mūsų bendruomenės, bet ir aplinkinių miestelių bei gyvenviečių gyventojai.

Drauge su Kaplių, Sangailų ir Pagirių bendruomenėmis pagal priemonę remti bendruomeninę veikla įgyvendinome bendrą Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą.

Jo dėka turėjome galimybę susitvarkyti miestelių ir gyvenviečių viešąsias erdves“, – bendruomenių bendryste pasidžiaugia Sandra.

Aktyvūs ir iniciatyvūs

Anot antrus metus Šėtos bendruomenės pirmininkės pareigas einančios Sandros, prie miestelio gerovės sukūrimo stipriai prisidėjo ir didelį indėlį davė prieš tai bendruomenei vadovavę asmenys. 

Jų aktyvumas ir ilgainiui neblėsęs iniciatyvumas leido padaryti labai daug gražių  darbų, kuriuos Šėtos miestelio gyventojai vertina ir jais džiaugiasi iki šiol. „Buvo tvarkomos dabartinio Šėtos kultūros centro patalpos, miestelio viešosios erdvės, įrengti lauko treniruokliai“, – įgyvendintus darbus vardija Sandra.

Užsiėmimų įvairovė

„Pastaruoju metu įgyvendindami projektines veiklas stengiamės orientuotis į užsiėmimų įvairovę.

Praėjusiais metais turėjome gana didelį projektą, kurio įgyvendinimas ir administravimas tapo tikrai nemažu iššūkiu. Projekto metu vyko intensyvūs siuvimo kursai. Sukūrėme lininių maišelių liniją, sau pasisiuvome linines sukneles, vaikams – treningus.

Pasak Pagirių bendruomenės pirmininkės Vandos Poderienės, per visą bendruomenės gyvavimo laikotarpį Pagiriai didelį dėmesį skiria kultūros ir kultūros paveldo objektų, esančių Pagiriuose, išsaugojimui. /Džestinos Borodinaitės nuotr.Taip pat įsigijome siuvimo įrangos, tad įgytą patirtį ir turimus įgūdžius pamažėle galėsime tobulinti ir toliau.

Paskutinio projekto dėka suorganizavome vaikų vasaros stovyklą  „Nardyk patirčių vandenyne“, kurios metu 25 vaikučiai visą savaitę buvo užimti labai įdomiomis ir šauniomis kūrybinėmis veiklomis“, – apie Šėtos bendruomenėje per pastaruosius metus įgyvendintus projektus kalba pirmininkė.

Gyveno žydai

Atskleidė Šėtos bendruomenės pirmininkė ir Šėtos istorijos klodus.

„Mūsų jaukus Šėtos miestelis įsikūręs Obelies ir Žiedupės santalkoje prie Kėdainių–Ukmergės kelio. Jo centrinėje keturkampėje aikštėje susikerta seni keliai tarp Ukmergės, Panevėžio, Jonavos, Kauno ir Vilniaus. Miestelio istorijoje ryškų pėdsaką paliko jame gyvenę žydai.

Nuo 1897 metų jie sudarė daugumą Šėtos miestelio gyventojų. 1919 metais Šėtoje gyveno 286 katalikai ir 346 žydai. Pastarieji gyveno mediniuose nameliuose, kurie jiems buvo ne tik gyvenamoji, bet ir prekybos vieta. Krautuvėlėse pardavinėdavo beveik viską, ko galėdavo prireikti vietiniams gyventojams.

Tarpukariu buvo 45 tokios krautuvėlės. Dabar apie žydų egzistenciją Šėtoje mena kone ant šaligatvio stovintys namai.

Taip pat Šėtos kraštas buvo garsus savanoriais, kurie 1918 metais vasario 16 dieną paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, drąsiai stojo ginti mūsų valstybės.

Iš Šėtos miestelio ir jo apylinkių ginti Lietuvos išėjo apie 40 savanorių. 1919 metais vasario 8–11 dienomis prie Kėdainių įvyko vienos svarbiausių lietuvių kautynių su bolševikais. Savanoriams pavyko sustabdyti jų puolimą Kauno kryptimi“, – apie miestelio praeitį šneka Šėtos bendruomenės pirmininkė.

Išskirtinis kraštas

Šėtos kraštas turi labai gražią bažnyčią, kuri balta kaip gulbė stovi pačiame miestelio viduryje. Pasirodo, jog ta bažnyčia pagal senumą Kėdainiuose yra trečioji.

Šėtos kapinėse stovi koplyčia, miestelyje gausu įvairių įstaigų, o anksčiau Šėta garsėjo turinti ypatingą įmonę – sūrinę. Garsėja Šėta ir dainingais žmonėmis, kurių atliekamos liaudies dainos skamba ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Nuo 2013 metų Kaplių bendruomenei vadovaujantis Arūnas Glebauskas pabrėžia, jog įkurti asociaciją privertė gyvenimas. /Džestinos Borodinaitės nuotr.Keliasi naujakuriai

„Pastaruoju metu galime pasidžiaugti, jog dabartinėje Šėtoje patrauklu gyventi naujakuriams.

Į savo gimtinę sugrįžta nemažai jaunų šeimų. Vienos iš jų atnaujina senus namus, kitos statosi naujus būstus. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 800 gyventojų.

Šėtoje gausu darbščių ūkininkų, kurie nuolat remia ir bendruomenę, įsitraukia į mūsų iniciatyvas ir veiklas. Dauguma ūkininkų puoselėja augalininkystės ūkius. Vieni stipriausių mūsų rėmėjų – ūkininkai Miliauskai ir Samukėnai“, – teigia Sandra.

Siekia išsaugoti

Tuo tarpu Pagirių bendruomenės centras susikūrė 2003 metais ir jau tikrai turi kuo pasidžiaugti.

Pasak pagirių bendruomenės pirmininkės Vandos Poderienės, per visą bendruomenės gyvavimo laiką Pagiriai didelį dėmesį skiria kultūros ir kultūros paveldo objektų, esančių Pagiriuose, išsaugojimui.

„Šiuo metu Pagiriuose yra du pastatai, kurie įtraukti į Kultūros vertybių paveldo registrą. Tai – Pagirių kapinėse esanti koplyčia ir Pagirių varpinė. Pagirių miestelis turi gražią istoriją, kurią būtina saugoti, puoselėti ir su ja supažindinti jaunąją kartą.

Todėl pagrindinės mūsų bendruomenės veiklos kryptys – istorinis atminties ir tautiškumo puoselėjimas bei betarpiškas bendruomenės narių bendravimas tarpusavyje“, – pagrindinį bendruomenės tikslą įvardija Pagirių bendruomenės pirmininkė.

Miestelį sunaikino

Anot Vandos, Pagirių miestelio ištakos siekia XVII amžių, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta konkreti data, susijusi su Pagiriais.

„Tai – 1626 metai, kai broliai grafai Gabrielius ir Kristupas Bialozorai pastatė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią.

Pati jauniausia tiek Šėtos seniūnijoje, tiek ir visame Kėdainių krašte – Sangailų bendruomenė, šiemet atšventusi vos pirmąjį gimtadienį, vadovaujama Manto Kučinsko, pačio jauniausio pirmininko Lietuvoje. /Džestinos Borodinaitės nuotr.Šiandien Pagirių kapinėse stovi dvarininkų Montvilų 1883 metais perstatyta koplyčia, o miestelio centre – Pagirių miestelio simboliu tapusi 1911 metais šventoriuje pastatyta neogotikinio stiliaus mūrinė varpinė, kurios iškili figūra tapo Pagirių miestelio neatskiriama dalimi, pirmiausia pastebima artėjant prie miestelio.

Per karą Pagirių miestelis buvo beveik sunaikintas, tačiau varpinė, nors ir apgriauta, išliko. Nuo to laiko varpinė pagal savo tiesioginę paskirtį naudojama nebuvo.

2014 metais bendruomenė atliko varpinės remontą. Ir joje įrengė ekspoziciją apie miestelio istoriją.

Varpinė yra ne tik geografinis, bet ir simbolinis miestelio centras, aplink kurio ašį formuojasi kiti istorinę atmintį siekiantys įamžinti paminklai“, – užsimena Pagirių bendruomenės pirmininkė.

Atnaujinama aikštė

„Šalia varpinės auga savanorių sodintas ąžuolas ir 1989 metais pasodintas atgimimo ąžuolas, prie kurių yra atidengti atminimo akmenys. Prieš keletą metų aikštėje, buvusio šventoriaus teritorijoje, kraštiečių lėšomis pastatytas stogastulpis, skirtas įamžinti svarbiausioms Pagirių miestelio atminimo datoms.

Šiuo metu Pagirių bendruomenė yra parengusi projektą ir aikštė esanti priešais varpinę yra tvarkoma: įrengiami nauji takai, sėjama žolė“, – apie atliekamus darbus pasakoja Vanda.

Veikia pirtis

Greta varpinės esančiame renovuotame pastate savo veiklą vykdo Šėtos gimnazijos skyrius, Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pagirių skyrius, Šėtos kultūros centro Pagirių skyrius, medicinos punktas, bendruomenės centras.

„Dar Pagiriuose yra Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pagirių ugniagesių komanda, dvi parduotuvės, medžio apdirbimo įmonė, miško ruošos įmonė, buvusioje sodų teritorijoje, nes savo laiku Pagiriai garsėjo sodais, veiklą vykdo užsienio kapitalo žemės ūkio įmonė, dirba vietos ūkininkai.

Pagiriuose yra seniūnijai priklausanti pirtis, unikali tuo, kad veiklos nebuvo nutraukusi nuo ankstesnės santvarkos laikų“, – tikina Vanda.

Sangailai – kaimas keturi kilometrai už Šėtos važiuojant Panevėžio link, kai pravažiuojate Šėtą ir toliau keliaudami nesukate į Pagirius, o važiuojate pirmyn, dešinėje pusėje pastebėsite įspūdingus karjerus, jų pabaigoje, kairėje pusėje ir driekiasi Sangailai, garsėjantys savo piliakalniu. Aut. past.

Išleido knygą

Pasirodo, jog Pagiriuose, kaip ir Šėtoje, netrūko savanorių. 1919 metų Pagirių ir Šėtos savanoriai kartu kovojo dėl Lietuvos laisvės.

„1919 metų kovo 1 dieną buvo įsteigtas Pirmasis Pagirių gynimo skyrius.

Praėjusiais metais buvo minimos Pagirių išvadavimo iš bolševikų 100-osios metinės. Ta proga Pagirių bendruomenės kartu su Pagirių kultūros centru parengė programą „Pagiriai – savanorių kraštas“ ir atliko daug darbų norėdami įamžinti Pagirių krašto savanorių atminimą ir jų indėlį, įtvirtinant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1919 metų kovose.

Pagirių miestelyje savanorio Mato Railos iniciatyva 1993 metais buvo pastatytas paminklas krašto savanoriams, partizanams ir tremtiniams atminti. Praėjusiais metais prie šio paminklo pastatyta atminimo lenta su dvidešimties Pagirių valsčiaus Vyčio kryžiaus ordininkų pavardėmis ir Pagirių gynimo schema.

Įgyvendinamos programos metu vyko daug renginių, taip pat Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas Mindaugas Tamošiūnas ta proga parengė ir išleido knygą „Pirmasis Pagirių gynimo skyrius 1919 metų kovose dėl Lietuvos respublikos nepriklausomybės“, – informuoja Vanda.

Žodžiai, skirti Vaižgantui

„Taip pat didžiuojamės, jog Pagirių krašte, Kuronyse, 1860 metais rugsėjo 8 dieną gimė iškili asmenybė, prelatas ir poetas, teologas ir filosofas, kritikas ir kalbininkas, matematikas, profesorius, keliasdešimties knygų autorius, esperantininkų Lietuvoje sąjūdžio pradininkas, Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas.

Todėl neatsitiktinai įgyvendinant dar vieną projektą, bendruomenės iniciatyva ant Pagirių miestelio centre stovinčio akmens iškalti Jakšto žodžiai, skirti Vaižgantui: „Darbuokis, triūsk, gyvai sukrusk. Spėkų nesigailėk! O da, brolau, daugiau, labiau. Jausk ir mylėk! Ką tau kas skirs – ar peiks, ar girs, tu nieko nežiūrėk. Į žmones eik, jiems laimės teik, jausk ir mylėk“.

Šiemet minėjome A. Jakšto 160-ąsias gimimo metines“, – įvardija Pagirių bendruomenės pirmininkė.  

Talkos ir rėmėjų pagalba

Pagirių bendruomenės centras per savo gyvavimo laikotarpį įgyvendino ir daug investicinių projektų.

„Esame sutvarkę du vandens telkinius ir aplinkas aplink juos, atlikę varpinės remontą, šiuo metu, kaip minėjau, tvarkome aikštę. Iš mažesnių projektų – sporto, sveikatos projektai. Daugiafunkciame centre vyksta įvairios edukacinės programos.

Dalis iniciatyvų atliekamos nebūtinai iš projektinių lėšų, bet ir talkų, ar rėmėjų pagalba“, – akcentuoja Vanda.  

Šiandien Pagirių kapinėse stovi dvarininkų Montvilų 1883 metais perstatyta koplyčia, o miestelio centre – Pagirių miestelio simboliu tapusi 1911 metais šventoriuje pastatyta neogotikinio stiliaus mūrinė varpinė, kurios iškili figūra tapo Pagirių miestelio neatskiriama dalimi, pirmiausia pastebima artėjant prie miestelio. Vanda

Privertė gyvenimas

Kaplių bendruomenei nuo pat jos susikūrimo pradžios 2013 m. vadovauja Arūnas Glebauskas. Jis pabrėžia, jog įkurti asociaciją privertė gyvenimas.

„Savu laiku Kapliuose buvo profesinė mokykla, paruošusi daug specialistų, buvo mokyklos bendruomenė, o kai panaikino mokyklą, nebeliko nei to, nei ano.

Tada vieną gražią dieną susirinkome ir nutarėme įkurti bendruomenę. Tai padarėme 2013 metais balandžio 9 dieną. Šiuo metu Kapliuose – 250 gyventojų, bendruomenei priklauso 67 nariai, dauguma jų – jaunimas.

Jaunoji karta neabejinga sportui, todėl įrengėme Kapliuose sporto salę ir galime tuo pasidžiaugti, nes vakarais jaunimo joje niekada netrūksta, kaip netrūksta kaime ir stambių verslininkų.

Turime kaimo turizmo sodybą „Bitininkas“, žuvininkystės ūkį“, – Kaplių kaimo bendruomenę pristato Arūnas.

Įrengė treniruoklius

Pasak Arūno, Kaplių bendruomenė – aktyvi projektų dalyvė.

„Dalyvaujame tiek Kėdainių rajono savivaldybės, tiek ir Kėdainių rajono vietos veiklos grupės (VVG) iniciatyva rengiamuose projektuose. Praėjusiais metais iš VVG gauto finansavimo dėka Kapliuose įrengėme lauko treniruoklius“, – informuoja Arūnas.

Jauniausia bendruomenė

Jauniausia tiek Šėtos seniūnijoje, tiek ir visame Kėdainių krašte – šiemet vos pirmąjį gimtadienį atšventusi Sangailų bendruomenė, vadovaujama Manto Kučinsko, pačio jauniausio pirmininko Lietuvoje.

Šiuo metu Sangailų bendruomenėje – 26 žmonės.

„Šėta, Kapliai, Pagiriai daugeliui yra žinomi, o štai Sangailų kaimelis dar daug kam nėra pažįstamas ar žinomas.

Sangailai – kaimas keturi kilometrai už Šėtos važiuojant Panevėžio link, kai pravažiuojate Šėtą ir toliau keliaudami nesukate į Pagirius, o važiuojate pirmyn, dešinėje pusėje pastebėsite įspūdingus karjerus, jų pabaigoje, kairėje pusėje ir driekiasi Sangailai, garsėjantys savo piliakalniu.

Sangailų piliakalnis rankraščiuose ar rašytiniuose šaltiniuose minimas jau XIV amžiuje, 1357 metais“, – kaimelio koordinates nupasakoja Mantas.

Telkšojo liūnas

Apie Sangailų piliakalnį, pasak Manto, sklando net legendos.

Manoma, kad šalia piliakalnio kažkada stovėjo didelis dvaras, šalia kurio telkšojo didelis liūnas. Legenda byloja, kad tas dvaras ilgainiui įsmego į liūną, kurio gylio niekas tiksliai nebuvo išmatavęs.

Žengė žingsnį

Pasak Manto, 2019 metais gegužės 22 dieną susikūrusios Sangailų bendruomenės pagrindinis tikslas – surinkti vieningą kaimo komandą.

Sangailų kaime jau devynerius metus gyvenantis Mantas pripažįsta – vos prieš metus suburta Sangailų bendruomenė kalnų dar nespėjo nuversti, tačiau tvirtą žingsnį į priekį žengti sugebėjo.

„Pagaliau gavome bendruomenės namus. Nors jie labai prastos būklės, tačiau bendruomeniškai juos naujiname, atstatome. Iki kol juos galutinai įsirengsime, glaudžiamės garsiojoje „Zosytės klėtelėje“.

Be to, per pirmuosius metus tik aplinkinių bendruomenių dėka, įgyvendindami bendrus projektus, įsigijome materialinę bazę: belaidę garso kolonėlę, stalų, suolų, bendruomenės namams.

Projektinės veiklos dėka 2019 metais surengėme Žolinę. Perėjusiais metais surengėme bendruomenės įsikūrimo šventę, šiemet atšventėme vienerių metų gimtadienį.

Tikiuosi, kad vyraujanti pandemija nesukliudys vykdyti užsibrėžtų tikslų ir toliau“, – viliasi Mantas.

Nori bendrauti

Jaunai Sangailų bendruomenei, anot Manto, reikia pasisemti žinių ir patirties, todėl kitas tikslas, dėl kurio stengiasi pirmininkas – noras bendrauti ne tik su Kėdainių krašto, bet ir kitų Lietuvos rajonų bendruomenėmis.

Galima pasidžiaugti, jog per pastaruosius dvejus metus visos keturios bendruomenės tapo vieningos ir stiprios it kumštis. Tiek daug visko kartu veikia, kad kartais galima pagalvoti, jog tai ne atskirų Šėtos seniūnijos bendruomenių samplaika, o viena komanda, kuri iškilusias problemas ar vargus išmoko spręsti bei džiaugsmais dalintis drauge.

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!